Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-10-03 sprendimo Nr.20/07-947 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-24 sprendimo Nr. 2S-5613 panaikinimo ir Marijampolės pataisos namų įpareigojimo pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2004-12-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, t.y., tame skaičiuje, ir už nusikaltimą nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Marijampolės pataisos namų direktorius 2014-10-03 sprendimu atsisakė pristatyti Vitalijų K. L. paleidimo komisijai, 2014-10-24 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. 2S-5613 paliko galioti 2014-10-03 Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-12-04 nutartimi netenkino V. K. skundo dėl Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo pristatyti V. K. lygtinio paleidimo komisijai.

Skunde rašo, kad LR BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. LR BK 2 straipsnyje numatyta nuteistojo padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl jam turi būti taikoma sena LR BVK 158 straipsnio redakcija. Taip pat skunde nurodo, kad įstatymas turi būti taikomas vienodai visiems nuteistiesiems ir vadovaujasi Kauno apygardos teismo praktika byloje Nr. 1S-1533-238/2012, Nr. 1S-342-290/2014. Nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo formuluote, kad vadovaujantis LR BPK 360 straipsnio ir 362 straipsnio nuostatomis teismas negali vadovauti pataisos namams, kadangi teismas vykdo teisingumą ir turi išaiškinti netinkamai supratus įstatymus. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR BK 77 straipsnio nuostatų motyvuodamas tuo, kad jos negalioja ir todėl netaikoma BK 3 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas įvertinęs Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nutartis yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostatomis (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-01-01), lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nustatyta, kad V. K. bausmę atlieka už keletą nusikalstamų veikų, tarp jų ir už nusikaltimą, numatytą LR BK 149 straipsnio 3 dalyje, t. y. už nepilnamečio asmens išžaginimą, todėl, vadovaujantis LR BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jis negali būti teikiamas komisijai dėl lygtinio paleidimo.

LR BK 3 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo galiojimo laiką. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms.

LR BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (LR BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl ko LR BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų. Pažymėtina, kad LR BVK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, iš ko darytina išvada, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis LR BVK nuostatomis. Todėl nors bausmės vykdymo pradžioje V. K. atžvilgiu galiojo palankesnės BVK 158 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos negalioja, LR BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo nesaisto nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta tos pačios instancijos ir žemesnės grandies teismų praktika, pabrėžiant tai, kad skunde nurodoma teismų praktika nėra visiškai analogiška nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikoje egzistuojančią institucinę hierarchiją, teisinį viešųjų institucijų veiklos reguliavimą bei teisės aktais imperatyviai nustatytas teismų kompetencijų ribas, pirmos instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis BPK 360 straipsniu ir BPK 362 nuostatomis, nagrinėjamu atveju, teismas negali vadovauti pataisos įstaigai ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Teismai vykdo teisingumą, taikydami ir aiškindami teisės aktus, tačiau nėra teisėkūros subjektas ir savo veikloje vadovaujasi įstatymu. Be to atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundą dėl apylinkės teismo nutarties (BPK 364 straipsnio 1 dalis) ir aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo nutarties naikinti ar ją keisti nėra jokio pagrindo, todėl ir nėra pagrindo tenkinti V. K. skundo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.