Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 pareiškėją kartu su kitais 10 asmenų pripažino solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir jų vardu įregistravo 26 103,45 Eur muito, 37 4081,90 Eur akcizo, 93 555,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 5 760,83 Eur akcizo delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir už padarytą pažeidimą skyrė 49 374,13 Eur baudą (viso 550 316,54 Eur). Šiuo sprendimu įregistruota mokestinė prievolė per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka sprendimo neskundė.

Per nustatytą terminą nesumokėjus mokesčių, skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai, kurių dydis priklauso nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų.

Apskaičiuotas muitas turėjo būti sumokėtas iki 2017 m. lapkričio 13 d., todėl taikant 2 proc. metinę palūkanų normą, skaičiuotinų muitų delspinigių dydis nustatytas 0,0055 proc. už kiekvieną dieną, 2017 m. lapkričio 14 d.–2018 m. birželio 30 d. apskaičiuota muitų delspinigių suma sudaro 287 Eur. Akcizo delspinigių (20 200 Eur) ir PVM delspinigių (5 052 Eur) sumos apskaičiuotos už 180 dienų. Delspinigių skaičiavimas yra tęstinis mokestinis veiksmas, kuris kildinamas iš Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 apskaičiuotų importo mokesčių, kurių pareiškėjas nesumokėjo.

Mano, kad Vilniaus TM priėmusi ginčijamą sprendimą dėl mokestinės delspinigių nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose, veikė pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus TM sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką (25 539 Eur) iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032 pareiškėją kartu su kitais 10 asmenų pripažino solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, jų vardu įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 26 103,45 Eur muito, 37 4081,90 Eur akcizo, 93 555,66 Eur PVM (pridėtinės vertės mokesčio), 5 760,83 Eur akcizo delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių, skyrė 49 374,13 Eur baudą bei apskaičiavo delspinigius: 5 760,83 Eur akcizo delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių.

Skolininkams 2017 m. lapkričio 6 d. išsiųstas pranešimas Nr. 508, kuriuo jie įpareigoti mokestinę prievolę įvykdyti per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, mokestinę prievolę sumokant į vieną iš nurodytų sąskaitų.

Pareiškėjas minėto Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0032 įstatymo nustatyta tvarka neskundė, įregistruotos mokestinės prievolės per nustatytą terminą neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus TM pradėjo taikyti priverstinį nesumokėtos mokestinės prievolės išieškojimą: kredito įstaigoms pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 10000392827 nurašyti mokestinę nepriemoką (550 183,48 Eur) iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose, kadangi atsikaitomose sąskaitose nebuvo lėšų, šis sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl likusią nepadengtą sumą (549 147,80 Eur) 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 10000396882 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo turto.

Vilniaus TM atsiliepime nurodo, kad 2018 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 10000396882 perduotas vykdyti antstolei ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Vilniaus TM duomenimis, pareiškėjo likusi solidari nepriemoka muitinei yra 546 371,71 Eur.

Vilniaus TM ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8, 15 punktais, 34 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 739 straipsniu, nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką (25 539 Eur) iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose. Iš sprendimo turinio matyti, kad mokestinę nepriemoką sudaro nesumokėti delspinigiai, susiję su Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032. Delspinigiai apskaičiuoti, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 114 straipsnio 1 dalimi bei MAĮ 96–98 straipsniais.

Sąjungos muitinės kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nustatytam importo ar eksporto muito sumos sumokėjimo laikotarpiui prie šios sumos pridedami delspinigiai, kurie skaičiuojami už laiką nuo minėto laikotarpio pabaigos iki muito sumokėjimo dienos. Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras, delspinigių norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais. Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euras, delspinigių norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai dviem procentiniais punktais.

Delspinigių skaičiavimo tvarka įtvirtinta MAĮ 96–98 straipsniuose.

MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje).

Vadovaujantis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos.

MAĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Taigi, per nustatytą terminą nesumokėjus mokesčių, skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai, kurių dydis priklauso nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų.

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad muitas turėjo būti sumokėtas iki 2017 m. lapkričio 13 d., todėl taikant 2 proc. metinę palūkanų normą, skaičiuotinų muitų delspinigių dydis nustatytas 0,0055 proc. už kiekvieną dieną, 2017 m. lapkričio 14 d.–2018 m. birželio 30 d. apskaičiuota muitų delspinigių suma sudaro 287 Eur, akcizo delspinigių (20 200 Eur) ir PVM delspinigių (5 052 Eur) sumos apskaičiuotos už 180 dienų. Šios sumos nurodytos ginčijamame sprendime esančioje lentelėje. Nors minėtų sumų apskaičiavimas sprendime nedetalizuotas, tačiau nurodytas faktinis (Vilniaus TM 2017 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0032) ir teisinis pagrindas (MAĮ ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kuriuo remiantis šios sumos apskaičiuotos.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 113 straipsnį, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrina pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

Mokesčių administratoriaus teisės įtvirtintos MAĮ 33 straipsnyje. Šio straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal 15 punktą, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis).

Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (34 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Vilniaus TM sprendimu apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo, sprendimo neskundė, pareiškėjui už uždelstą laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai, kuriuos, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus TM įgijo teisę ginčijamu sprendimu nurašyti iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose.

Pareiškėjas skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad ginčijamas sprendimas yra be motyvų ir nedetalizuotas, t. y. pareiškėjas nesupranta, kaip apskaičiuoti 25 539 Eur delspinigiai.

Bendri reikalavimai individualiam administraciniam aktui nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis).

Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio aspektu, konstatuoja, kad sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas ir, nors sprendimo motyvai nėra pakankamai detalizuoti, t. y. nepateiktas priskaičiuotų delspinigių sumų detalus apskaičiavimas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas neatitinka bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Kaip minėta, delspinigiai priskaičiuoti, pareiškėjui per nustatytą terminą nesumokėjus mokesčių, apie kuriuos jam buvo žinoma ir dėl kurių nėra ginčo, o sprendime išvardytose teisės aktų normose aiškiai nurodytos delspinigių apskaičiavimo taisyklės. Be to, pagal MAĮ 36 straipsnio 1 punktą, mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise gauti informaciją iš Vilniaus TM apie jam priskaičiuotas mokestines prievoles.

Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.