Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei advokatei A. N., savivaldybės institucijos išvadai duoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)

Ieškovė parengiamajame posėdyje patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę, 3) nustatyti nepilnametės šalių dukters K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. periodinėmis išmokomis po 60 Eur/mėn. nuo bylos teisme iškėlimo iki pilnametystės, ieškovę paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, 5) nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas su nepilnamete dukterimi K. V. po santuokos nutraukimo bendraus neribotai, nepažeidžiant nepilnametės interesų (nustatyti tėvo maksimalų bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jį auklėjant), 6) santuokoje bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą daiktinę teisę į 1.2000 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ilgalaikę nuomą po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo daiktine teise, kompensacijos jai iš atsakovo nenustatyti, 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.

II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Ieškovė R. V. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017-12-02, kuomet ji, siekdama apginti tiek savo, tiek nepilnametės dukters interesus, susigrąžinti sau šios dukters globą, atsakovą galutinai paliko ir išsikėlė gyventi atskirai į jos išsinuomotą kitą būstą. Tarpusavio santykiai šeimoje nebuvo geri visus 17 metų, atsakovas ją įtraukė į ciklais trukusius ir dažnus girtavimus, kas išsivystė į abiejų priklausomybę nuo alkoholio, tėvų valdžios vaikams nevykdymą ir ko pasekmėje 2009-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu jai su atsakovu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia į dukras (duomenys neskelbtini) ir O. V. Tačiau atsakovas ir toliau sistemingai girtavo – ir dabar geria, į girtavimus įtraukdavo ir ją. 2017 m. kovo mėn., kai iš jų šeimos buvo paimta jauniausia duktė K. V., jai siekiant susigrąžinti atgal šios dukters globą ir nusprendus visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, dėl to kreipusis specialios medicininės pagalbos, atsakovas tą patį padaryti atsisakė, toliau girtavo. Dėl to jie visiškai susipykę ir bendrą gyvenimą nuo 2017-12-02 ji nutraukusi ne tik savo, bet ir mažametės dukters interesais, išsikėlusi gyventi atskirai, ryšiai su atsakovai praktiškai visiškai nutrūkę, ji jam nejaučianti jokių jausmų, kartu gyventi daugiau nebegalinti. Taikytis ir atnaujinti su atsakovu bendrą gyvenimą šeimoje bet kokiomis sąlygomis kategoriškai atsisakanti, to nenori ir vaikas (dukra apie tėvą net nekalba), nesiekia bei nededa jokių tam pastangų ir pats atsakovas, termino susitaikyti prašanti neskirti, nes tolimesnis jų bendras gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nebėra jokių galimybių – ji jau galutinai iširusi. Atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė pagrindinių sutuoktinio pareigų kitam sutuoktiniui ir šeimai sistemingu ir ilgai trunkančiu pažeidimu ir (ar) nevykdymu – lojalumo, savitarpio pagalbos, pagarbos ir paramos, visokeriopo rūpinimosi kitu sutuoktiniu ir šeimos reikalais bei ir kt. Dalį kaltės dėl šeimos iširimo ji prisiimanti ir pati sau, nes ilgą laiką taip pat piktnaudžiavo alkoholiu ir tėvų valdžia, arba jos nevykdė, vyresnėlėms dukterims, kas taip pat tiesiogiai įtakojo jos valdžios dukterims neterminuotą apribojimą bei šeimos faktinį iširimą visumoje. Dėl šių aplinkybių prašanti jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai palikti santuokoje turimą pavardę - kad ji būtų vienoda su jos auginamos dar mažametės jauniausios dukters pavarde bei ir netektų keisti visų asmens dokumentų, kas jai taptų tikrai didele finansine našta. Ji prašanti nepilnametės dukters K. V. gyvenamąją vietą po santuokos su jos tėvu nutraukimo nustatyti su ja motina, kadangi ji šią dukterį auginanti nuo gimimo, neskaitant dviejų vaiko paėmimo iš šeimos laikotarpių, ją mylinti ir ja rūpinasi, dukra ir pati reiškia norą likti gyventi su ja, atsakovas, jiems pradėjus gyventi skyriumi, niekada nepareiškė ir nereiškia norą pats auginti šią dukrą. Jai ieškovė prašanti priteisti iš atsakovo 60 eurų/mėn. periodinių išmokų išlaikymą, kas sudaro maždaug pusę jos faktinių minimalių poreikių išlaikymui šiuo metu, dukra lanko vaikų darželį, kitąmet pradės lankyti paruošiamąją mokyklos grupę, sparčiai auga. Kadangi ir pati esanti darbinga jų vaiko išlaikymo naštą prašanti tarp jos ir atsakovo dalinti maždaug perpus. Ji pati yra visiškai darbinga, tačiau lig šiol nedirbo, augina vaikus, šiuo metu pragyvenanti iš maždaug 120 Eur/mėn. siekiančios socialinės pašalpos, nekilnojamo ir realizuotino kilnojamo turto, piniginių santaupų ir pan. neturinti. Šeimoje ji su atsakovu nekilnojamo turto neužgyveno, o šeimos įgytą kilnojamą turtą jiedu jau yra pasidalinę bendru sutarimu nuo tada, kai pradėjo gyventi skyriumi (2017-12-02), santuokoje bendrai įgytą daiktinę nuomos teisę pagal ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį po santuokos nutraukimo prašanti pripažinti asmenine atsakovo daiktine teise, kadangi būtent jis valdo šį žemės sklypą, jai jis nėra reikalingas, nes pakankamai žemės yra prie jos naudojamo būsto, daugiau jos dirbti ji ir neturėtų galimybių, kompensacijos dėl daiktinės teisės pripažinimo atsakovui iš jo neprašanti. Bendrų kreditorių jie neturintys, ji savo asmeninių irgi, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Atsakovo dalyvavimo dukters auklėjime ir bendravimo su ja riboti jokiu mastu neprašanti. Po bylos teisme pradėjimo ir procesinių dokumentų jam įteikimo atsakovas įvykusiuose jų privačiuose pokalbiuose pareiškęs, jog jam nėra skirtumo kaip teisme bus išspręsta ši byla.Atsakovas S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje teismui pats neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokia forma nepareiškė.Savivaldybės institucija - VTAS, byloje davė tiek rašytines (b. l. 28-29, 43-44), tiek teismo posėdyje žodinę išvadas, jog ieškovės reikalavimus dėl nepilnametės ginčo šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo visiškai palaikantys, motina savo pareigas dukrai po jos sugrąžinimo motinos globon 2018-02-09 vykdo tinkamai, ją myli, priima visą tiek medicinos, tiek socialinio darbo, tiek švietimo pagalbos tarnybos specialistų pagalbą priklausomybei alkoholiui įveikti, socialiniams įgūdžiams gilinti ir jiems įtvirtinti, beveik metai nevartoja alkoholio, teigiami ir stabilūs ieškovės elgesio, gyvensenos ir nuostatų pokyčiai duoda pagrindą tikėti, jog ji negrįžtamai pakeitė savo gyvenimo būdą ir tinkamai toliau vykdys tėvų valdžią nepilnametei dukrai. Ieškovė užtikrina pakankamas sąlygas nepilnametės dukters gyvenimui, poilsiui ir lavinimui, jai ir toliau yra teikiamos tęstinės socialinės pagalbos paslaugos. Atsakovas atvirkščiai nuo kasdienės dukters globos ir tėvo pareigų vykdymo beveik metai laiko yra nusišalinęs, nedėjo visiškai jokių pastangų susigrąžinti iš šeimos paimtos mažametės dukters globą, jos nelankė, neišlaikė, atsisakė kreiptis ir priimti medicininę ir bet kokią kitą pagalbą priklausomybei alkoholiui įveikti, toliau namuose girtauja, buities nesitvarko, dukrai ne tik gyventi, bet ir lankytis tėvo namuose būtų nesaugu, todėl institucija prašanti tėvo dalyvavimą dukters auklėjime ir bendravimą su ja apriboti sąlyga, jog jis tai darytų tik ieškovės namuose, kitokių ribojimų nustatymo institucija neprašanti. Institucija taip pat prašanti nepilnametės šalių dukters išlaikymą iš tėvo priteisti didesnėmis periodinėmis išmokomis nei prašo ieškovė, nes vaiko poreikiai ieškovės prašomo dydžio išlaikymu būtų patenkinti tik patys minimaliausi, o artimoje ateityje jie (vaiko poreikiai) dar padidės, nes jis pradės lankyti mokyklą ir kt.Dėl amžiaus ypatumų per institucijos išvadai duoti specialistus išklausytas vaikas – K. V., žodžiu išreiškė aiškią savo nuomonę, kad po tėvų santuokos nutraukimo ji norinti toliau likti gyventi su mama, ieškove R. V., nuomonės dėl kitų byloje pareikštųjų su ja susijusių reikalavimų tenkinimo dėl amžiaus ypatumų pareikšti negeba (b. l. 47).

III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniais argumentai.

Iš ieškovės pareiškimo (ieškinio), jos ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, savivaldybės institucijos rašytinių ir žodinės išvadų bei šalių vaiko išsakytos nuomonės, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau trečias mėnuo nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiškai, ieškovė pagrįstai baiminasi psichologinio smurto ir įtraukimo į asocialų gyvenimo būdą, įskaitant girtavimą, iš atsakovo pusės recidyvo, atsakovas linkęs į nesaikingą alkoholio vartojimą (piktnaudžiauja juo), ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovės, tiek su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus dėl jų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau netrumpą laiką, atsakovo psichologinio smurto ir ieškovės įtraukimo į girtavimą, piktnaudžiavimo tėvų valdžia ir vaiko globos praradimo recidyvo grėsmės realumo ir kt. (CK 3.64 str. 3 d.).Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos ir atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais išvadą duodančios institucijos, socialinės pagalbos centro, švietimo pagalbos tarnybos dokumentais (b. l. 30-33, 35, 37, 47, 50-51), kurių jokie kiti bylos duomenys, įskaitant atsakovo pasyvumą, nepaneigia) aplinkybes, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, vartodamas psichologinį smurtą prieš ieškovę, dažnai ir jų bendro vaiko akivaizdoje, ją kitaip žemindamas, negerbdamas, nesirūpindamas ja ir bendrais šeimos reikalais, grubiai pažeidė ir tebepažeidžia visas esmines sutuoktinio pareigas šeimai ir tai lėmė jos iširimą, pats atsakovas šių aplinkybių byloje nenuginčijo (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str.), todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 185 str. 1 d.), kartu pripažįsta, jog ir ieškovės elgesys tiek šeimoje, tiek už jos ribų iki 2017 m. kovo mėnesio nebuvo tinkamas, ji taip pat piktnaudžiavo alkoholiu ir tėvų valdžia dukrai, taip pat pažeidė ir kt. sutuoktinio pareigas šeimai (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d. d.). Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir jų santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip ir prašoma patikslintu ieškiniu.Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnametės dukters interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę, kad ši sutaptų su jos auginamo vaiko pavarde, tenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių ir tai atitinka nepilnametės interesus (CK 3.69 str. 1 ir 2 d. d.). Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.). Šalys bylos duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.Nepilnametės K. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina, kadangi būtent ji šį vaiką augina nuo gimimo (su neilgomis vaiko paėmimo iš šeimos pertraukomis), atsakovas to daryti noro nereiškia, jau pakankamai ženklų laiką (beveik metus) yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų šiai dukrai vykdymo, dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o ne motina, šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų vaiko interesams dėl tėvo priklausomybės alkoholiui, apleistos, vaikui nesveikos ir nesaugios buities ir kt. su jo gyvensena susijusių aplinkybių (CK 3.174 str. 2 d.). Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija – VTAS, teismas su institucijos išvadomis sutinka bei iš esmės pritaria jų argumentams, pastarųjų neatkartodamas (punktas 5), tokią pačią poziciją svarstomu klausimu byloje yra pareiškęs ir pats vaikas (punktas 6).Kadangi atsakovas gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo nepilnametei dukrai K. V. neteikia, toks išlaikymas iš jo priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, arba bylos teisme iškėlimo, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ieškovės valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes (atsakovas tam tikrą išlaikymą vaikui teikė), išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo bylos teisme iškėlimo dienos. CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginama prioritetiškai. Bylos duomenimis atsakovas S. V. yra dar neseno ir darbingo amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas vyriškis, turi profesinį statybininko išsilavinimą, įvaldęs staliaus amatą, dirba, mėnesio pajamos ieškovės žiniomis, kurias patvirtina ir oficialūs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenys (b. l. 19-22), siekia iki maždaug 200 Eur/mėn., minimali mėnesinė alga šiuo metu šalyje yra 400 Eur/mėn. Kitiems trims nepilnamečiams vaikams, į kuriuos tėvo valdžia atsakovui yra apribota 2009-11-12 šio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1818-633/2009, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 38 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, taigi viso 114 Eur/mėn. (b. l. 52-54). Atsižvelgdamas į visus šiuos duomenis (CK 3.198 str. 1 d.), taip pat minimalaus mėnesio atlyginimo dydį šalyje, teismas sprendžia, kad atsakovas turi ir objektyvias, ir faktines galimybes nepilnametei dukrai teikti ne tik ieškovės byloje prašomo dydžio išlaikymą (60 Eur/mėn.), kuriuo būtų patenkinti tik minimaliausi gyvybiniai šio vaiko poreikiai, bet ir kiek didesnio, kuris leistų didesne apimtimi patenkinti ne tik gyvybinius, bet ir kitus būtinus augančio ir greitai ugdymo įstaigą pradėsiančio lankyti vaiko poreikius. Teismas sprendžia tiek savo iniciatyva, tiek savivaldybės institucijos prašymu viršyti byloje pareikštą ieškovės reikalavimą šioje bylos dalyje (CPK 376 str. 3 d.) ir išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 90 Eur/mėn. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaiko motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaiką yra labiau ribotos nei atsakovo dėl nedarbo ir kasdienės to paties vaiko globos vykdymo. Kita vertus, ieškovė šiuo metu deda susidariusioje situacijoje visas prieinamas jai pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti (pasirūpino valstybės socialinės paramos paskyrimu tiek jai, tiek vaikui, gerina gyvenimo sąlygas, apsirūpino kuru būstui šildyti ir kt.). Teismo vertinimu, aptarti aukščiau duomenys teikia pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo pareigos lygybės principo ir atsakovui priskirti kiek didesnę aptariamos išlaikymo naštos dalį. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą viršyti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo. Dėl skyriumi gyvenančio atsakovo (tėvo) dalyvavimo nepilnamečio šalių vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Ieškovė tokios specialios tvarkos teismo sprendimu nustatymo byloje nepageidauja ir prašo nustatyti maksimalų tėvo bendravimą su vaiku, nepažeidžiant pastarojo interesų. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas prašo maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku apriboti sąlyga, kad jis po santuokos nutraukimo bendrautų su nepilnamečiu vaiku tik ieškovės namuose (punktas 5). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, susijusias su atsakovo girtavimu, buities sąlygomis, piktnaudžiavimu tėvų valdžia, pritaria savivaldybės institucijos pozicijai, jog geriausio vaiko intereso užtikrinimas reikalauja apriboti atsakovo dalyvavimą nepilnametės dukters auklėjime ir bendravimą su ja sąlyga, kad tai jis darys ieškovės namuose ir (ar) vaiko ugdymo įstaigoje, taigi, ir šioje bylos dalyje teismo sprendžiama viršyti pareikštą ieškovės reikalavimą CPK 376 str. 3 d. nustatyta tvarka.Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu bendrai užgyventą turtą sudaro tik daiktinė teisė į žemės sklypo nuomą pagal ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį (nekilnojamo turto santuokoje neužgyvenę, o kilnojamus daiktus yra jau pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi 2017-12-02). Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 str. 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte, taigi ir turtinėje (daiktinėje) teisėje, yra lygios, minimą sutartinę daiktinę žemės nuomos teisę priskirti nedalintinam turtui nėra pagrindo (CK 3.120 str.). Ieškovė prašo nukrypti nuo aukščiau minėtos lygių dalių bendrame turte prezumpcijos ir žemės sklypo nuomos pagal sutartį teisę po santuokos nutraukimo pripažinti vienam atsakovui, atsisakydama dėl to bet kokios kompensacijos, tai motyvuodama aplinkybėmis, kad žemės sklypą faktiškai valdo vienas atsakovas, jis yra jo žinioje, ji pati perimti sklypo valdymą ir iš jo kokia tai dalimi tenkinti savo ir nepilnamečio vaiko poreikius neturinti realių galimybių. Atsakovui byloje nepareiškus tam jokių motyvuotų prieštaravimų, nagrinėjamas ieškovės reikalavimas tenkintinas ir aptariama turtinė teisė po santuokos nutraukimo pripažintina ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį sudariusiam atsakovui (b. l. 23).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė teisme pareiškė, kad asmeniškai bylinėjimosi išlaidų šios bylos procese nepatyrė, tokių galimų išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo nereikalaujanti, byloje taip nėra duomenų, kad tokių išlaidų bylos procese būtų patyręs atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, tokių nesant, nepaskirstomos (CPK 93 str. 1 d.). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro : a) 32,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą (90x12x0,03), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), b) 100 Eur žyminio mokesčio už kitus (neturtinius) reikalavimus, nuo kurio mokėjimo ieškovė taip pat yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 16 p., b. l. 13), c) 8,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, d) 167,80 Eur ieškovei byloje paskirtos ir teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 55), viso atlygintinų valstybei išlaidų – 308,91 Eur. Kadangi patikslintas ieškinys visiškai tenkinamas, pastarųjų išlaidų atlyginimo procesinė pareiga tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistam atsakovui (CPK 96 str. 1 - 3 d. d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys nesklebtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po devyniasdešimt eurų (90 Eur) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme 2018-01-09 dienos iki pilnametystės, jas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka.

Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skyriumi gyvenantis atsakovas S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi teisę ir pareigą dalyvauti nepilnametės dukters K. V., gim. (duomenys nesklebtini), auklėjime ir su ja bendrauti R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) namuose ir (ar) dukters ugdymo įstaigoje, nepažeidžiant nepilnametės interesų.

Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančią daiktinę nuomos teisę pagal 2006-06-05 Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys nesklebtini) ir 2012-03-19 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 1 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) daiktine teise. Kompensacijos ieškovei iš atsakovo nenustatyti.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 11 euro ct. (141,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - žyminių mokesčių ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 80 euro ct. (167,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.