Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusioms E. G., E. G., kaltinamajai Ž. G., jos gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rygoje, Latvijos Respublikoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti AB “ (duomenys neskelbtini) ” pakuotoja, našlė, neteista, asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno Santakos PK MP (24), yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G., peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė R. G.. Būtent: Ji 2013 m. rugsėjo 29 d., apie 21.40 val., savo šeimos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl prasidėjusio žodinio konflikto su vyru R. G. metu, kur nukentėjusysis R. G. būdamas neblaivus, apimtas pykčio ir agresyviai nusiteikęs, vieną kartą sudavė Ž. G. į viršugalvio sritį bei suėmęs Ž. G. už drabužių bei pradėjęs ją kratyti, ji tuo metu, viršydama būtinosios ginties ribas, staiga sugriebusi peilį nuo stalo, tyčia vieną kartą dūrė virtuviniu peiliu R. G. į krūtinės ląstos kairės pusės viršutinę dalį, tuo jam padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą su plaučio ir širdiplėvės bei plaučių kamieno pažeidimu, dėl ko, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir širdies tamponadai krauju, R. G. 22.32 val. įvykio vietoje mirė t.y., viršydama būtinosios ginties ribas nužudė savo šeimos narį - vyrą (sutuoktinį) R. G..

Ž. G. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji Ž. G. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino dalinai. Ji paaiškino, kad jo žudyti nenorėjo, ji dėl jo pavartoto smurto bandė apsiginti. Toliau ji parodė, kad R. G. buvo jos sutuoktinis, santuokoje gyveno 27 metus. Gyveno viename name su jų dviem vaikais: pilnamete E. ir mažamečiu M.. Jų name daugiau niekas negyvena. 2013-09-29 d. ji 10.00 val. išėjo iš namų, nes turėjo važiuoti pas uošvienę E. G., R. motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. R. iš giminaičių turėjo tik motiną. Jai dar būnant namuose, R. atsikėlė ir kažkur išėjo. Tai galėjo būti 9.30 val. Namuose liko vaikai. Ji po apsilankymo pas uošvienę namo grįžo apie 16.00 val. Namuose rado miegantį vyrą, jis miegojo savo kambaryje. Taip pat namuose buvo ir vaikai. Po kiek laiko R. atsikėlė. Kiek tuo metu buvo valandų nežino. Atsikėlęs atėjo į virtuvę. Ji tuo metu šildė vandenį ir ruošė vonią, kad galėtų išmaudyti sūnų. R. pasakė, kad jis uždarytų virtuvės duris, kad prišiltų tiek vonios kambarys, tiek virtuvė, kad nebūtų skersvėjo. Jis atsakė gerai ir iš karto išėjo. Iš R. elgesio ir akių, suprato, kad jis buvo jau vartojęs alkoholinių gėrimų. Apie 17.00 val. R. išėjo iš namų. Sūnui baigus maudytis, ji sutvarkė vonios kambarį ir gamino maistą. Begamindama maistą ir betvarkydama vonios kambarį, viena išgėrė dvi skardines alaus, kurios buvo paliktos virtuvėje. Jas tikriausiai buvo nupirkęs R. Vaikai visą tą laiką buvo namuose. Begamindama maistą, skambino savo seseriai N. Š., gyvenančiai Vilniuje. R. grįžo namo apie 21.15 val. - 21.20 val. Grįžęs namo jis trumpam nuėjo į savo kambarį, po to atėjo į virtuvę. Jis atrodė labai girtas, tai matėsi iš jo eisenos, elgesio, kalbos. Ant jo kūno ir veido jokių sužalojimų nepastebėjo, jis atrodė sveikas, tik labai girtas. Jo rūbai buvo švarūs, nekruvini. Jam atėjus į virtuvę, ji jo paprašė, kad duotų man pinigų maistui, nes žadėjo duoti pinigų. R. atsakė, kad neturi su savim pinigų, visi pinigai kortelėje, reikia išsiimti. Tuo metu vaikai buvo dukros kambaryje, sėdėjo prie kompiuterio. Ji tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad ji R. „pasiuntė“ t.y., pavartojo necenzūrinius žodžius. Tada R. supyko, pasakė, kad tu dar mane čia siuntinėsi. Po tų žodžių R. ranka sudavė jai į galvos kairę pusę, virš ausies. Po suduoto smūgio ji nenukrito, sąmonės praradusi nebuvo. Po to smūgio R. ją griebė abejomis rankomis už drabužių skverno ir pradėjo kratyti. Visa tai vyko virtuvėje. Kadangi R. ją buvo jau ne vieną kartą sumušęs, ji, kad išvengtų smūgių, didesnių sumušimų, dar ją bekratant, ji bandė kažko ieškoti kuo apsiginti, dairydamasi aplinkui dešine ranka užgriebė daiktą ir tuo daiktu jam smogė į kairę kūno pusę. Norėjo smogti R. į ranką, kad jis ją paleistų ir atsitrauktų. Kažką dar surėkė, norėdama, kad jis ją paleistų. Jis ją labai stipriai kratė, ji bijojo, kad labiau jos nesužalotų. Tuo metu buvo labai išsigandusi, susijaudinusi. Pamatė kaip R. staigiai išbalo, išvertė akis ir nieko nesakęs pradėjo smukti, ji jo neatlaikė ir jis nukrito virtuvėje ant grindų. Viskas įvyko labai greitai. Ji iš karto nesuprato kas įvyko, paskui pastebėjo krūtinės srityje, kairėje viršutinėje dalyje per marškinėlius pasirodantį kraują. Tuo metu pastebėjo, kad rankoje laikė peilį. Kur padėjo minėtą peilį, neprisimena. Puolė iš karto skambinti „112“ bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu virtuvėje nieko nebuvo, vaikai buvo kitame kambaryje. Kalbant telefonu su medikais, jie jai aiškino ką reikia daryti, kad riekia užspausti žaizdą ir daryti širdies masažą. Bekalbėdama telefonu ji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Buvo pakėlusi R. marškinėlius iki tiek, kad pamatė jo krūtinėje, kairėje viršutinėje dalyje nedidelę žaizdelę. Kai telefonu padedama medikų pradėjo spausti žaizdą, iš tos žaizdos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kokiu momentu dukra atsirado virtuvėje, ji neatsimena, bet dukra atsirado labai greitai, mano, kad išgirdo šauksmus. Dukra iš jos paėmė telefono ragelį ir bandė gaivinti R,, kol atvyks medikai. Atvykę medikai iš karto puolė prie R,, kažką jam darė, gaivino, bet po kiek laiko konstatavo jo mirtį. R. prieš ją ne kartą buvo panaudojęs fizinį smurtą. Dėl jo padarytų sužalojimų ji į policiją niekada nesikreipė. Dviem atvejais jai net buvo lūžę šonkauliai. Pirmą kartą, kai jai jis buvo sulaužęs šonkaulius, ji į policiją nesikreipė, tačiau kreipėsi į šeimos daktarą Šilainių poliklinikoje. Tai buvo prieš 20 metų. Antrą kartą jai R. buvo sulaužęs šonkaulius 2013 metais pavasarį. Ji tą kartą į policiją taip pat nesikreipė, tačiau buvo nuvykusi į Perlojos gatvę, kur ją apžiūrėjo med. ekspertai ir surašė specialisto išvadą. Taip pat dėl tų sulaužytų šonkaulių kreipėsi į šeimos gydytoją Šilainių poliklinikoje. Nuo to karto R. šiek tiek apsiramino, nes vis jam pasakydavo, kad jei ją muš, tai kreipsis į policiją. R. su savo motina E. palaikydavo ryšį daugiau telefonu. Dukra E. ne kartą norėjo kviesti policijos pareigūnus, kad apramintų R.. R. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. R. žudyti tikslo neturėjo. Norėjo tik apsiginti, norėjo suduoti per jo rankas, kad ją paleistų. Buvo išsigandusi, kad ją stipriai sumuš, nes jis atrodė labai agresyviai nusitekęs. Dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi. Su ja gyvena dukra ir sūnus. Sūnui 14 metų, jį išlaiko.

Nukentėjusioji E. G. parodė, kad namuose įvyko konfliktas, kuris buvo išprovokuotas jos neblaivaus tėvo. Kaip įvyko konfliktas ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Prieš tai girdėjo žodinį tėvų barnį. Tėtis keikė mamą necenzūriniais žodžiais, vijo iš namų, buvo apie 20 val. Namuose buvo brolis, jis atėjo pas mane į kambarį. Tėvai liko vieni. Apie 21 val. atėjo į virtuvę ir pamatė ant grindų gulintį tėvą. Atėjo atsitiktinai į virtuvę. Mama tuo metu skambino greitajai, mama buvo prie jo. Suprato, kad kažkas atsitiko. Galvojo, kad tėtis nukrito, susidaužė galvą. Kai ji įėjo į virtuvę, tėtis dar kvėpavo, porą kartų įkvėpė ir mirė. Mama pasakė, kad jis sukniubo ir nuvirto. Ji neklausinėjau kas atsitiko. Mama buvo susijaudinusi. Ji perėmė iš jos telefoną, vykdė nurodymus kaip gaivinti, buvo šalia, kol atvažiavo medikai. Namuose visi konfliktai kildavo dėl tėvo, nes jis būdamas neblaivus, būdavo agresyvus. Ji su broliu nenorėjo veltis, nes bijojo. Tėvas tą dieną gėrė, gerti jis eidavo į kioską, į bendrabutį. Tėvas buvo smarkiai girtas tą dieną. Mama buvo dieną išvažiavusi pas močiutę, grįžusi tvarkėsi namuose, valgyti darė. Konfliktus provokuodavo tėtis, juose dalyvaudavo mama ir kartais ji. Smurto prieš dukrą tėvas nevartojo, kartą bandė pulti brolį, bet ji įsikišo, neleido. Prieš mamą tėvas reguliariai smurtavo. Mama bėgdavo nuo jo, kartais ji įsikišdavo. Buvo mamai sulaužyti šonkauliai pernai. Dėl mėlynių nei į medikus, nei į policiją mama nesikreipė. Broliui įvykio metu buvo 13 metų. Mama brolį išlaiko, juo rūpinasi. Mama su tėčiu kartu negerdavo. Mama nepiktnaudžiavo alkoholiu. Tėvai nesugyveno paskutinius kelerius metus, norėjo skirtis, bet tėtis nesutiko. Tėtis išgėręs būdavo agresyvus, rėkdavo, stumdydavosi, daužydavosi, yra išdaužyti durų stiklai. Būdavo labai didelė psichologinė agresija iš tėvo pusės, nereikėjo, kad ją daužytų, kad ji gintųsi, jis būdavo labai agresyviai nusiteikęs.

Nukentėjusioji E. G. parodė, kad R. G. jos vienintelis sūnus. Jis turėjo šeimą susikūręs prieš 27 metus. Vedė Ž. I., kuri po santuokos tapo Ž. G.. Santuokoje jiems gimė du vaikai – E. ir M.. Pirmus 3 santuokos metus jie gyveno pas ją bute, o mirus R. tėvui ir seneliams, R., kaip vieninteliam anūkui, liko namas J. gatvėje. Nuo to laiko jie išsikraustė gyventi į J. gatvę. Sūnus visą gyvenimą iki pat mirties dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje fizinio lavinimo mokytoju. Ž. dirbo iš pradžių telekome, o likvidavus Ž. liko be darbo. Ji nedirbo 3 metus, po to įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininke, kur dirba iki šiol. Su jais ryšį palaikė visą laiką. Kai ji išėjo į pensiją, kaip tik buvo gimęs M., todėl ji 3 metus eidavo kiekvieną dieną pas juos į namus J. gatvėje ir prižiūrėdavo M.. Po to M. atidavė į darželį. Ir į darželį, ir į mokyklą M. vedžiodavo būtent R.. Darželyje net buvo gavęs apdovanojimą kaip pareigingas tėvas. Tačiau R. dirbo kitoje mokykloje, nei mokėsi E. ir M. Iš pradžių ji ir R. šeima sutarė gerai, sveikindavo su gimimo dienomis, Velykomis, Naujaisiais metais, švęsdavo kartu daugiausia pas juos name. Ji kaip motina, jautė, kad jų šeimoje vyksta kažkokie nesutarimai. Pats R. sakydavo, kad jo namuose jam visi priešai, kad jis eina su draugais ir geria alų, taip nuramina sau nervus. Taip pat jai ne vieną kartą E., atėjusi į svečius sakydavo, kad tėtis ir mama negali gyventi po vienu stogu. E. pasakodavo, kad tarp mamos ir tėčio nuolat vyksta ginčai, kivirčai. Ji E. klausė, kodėl jie konfliktuoja, ko nepasidalina, lai R. ateina gyventi pas ją. Ji bijojo kištis į R. ir Ž. santykius. Pas ją R. niekada girtas namuose nepasirodydavo, nes žinojo jos požiūrį į alkoholį. Bet kiek jai pasakojo E., tai R. paskutiniu metu labai vartojo alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą R. matė 2013-09-23 d., jis apie 15.00 val. atėjo pas ją į namus. Tai buvo eilinis jo apsilankymas, jie pasikalbėjo apie jo darbą. Jis skundėsi, kad mokykloje padarė 10 klasių vietoje buvusių 12 klasių. Dėl to jam sumažėjo valandų skaičius. Dėl to jis buvo labai nusiminęs, sakė, kad reikia pinigų ir maistui, ir malkoms žiemai, o alga sumažėjo. Ji R. ramino, sakė, kad jei jau labai reikės ir truks pinigų, tai parduos turimas žemes. Vėl jam siūlė kraustytis pas ją gyventi. Paskutinį kartą telefonu su R. kalbėjosi 2013-09-25 d. Jis sakė, kad važiuoja į ligoninę lankyti draugo. 2013-09-29 d. dienos metu pas ją atvažiavo Ž.. Jos su ja dėl to tarėsi iš anksčiau, kad Ž. dažys plaukus. Ž. atvažiavo apie 12.00 val. ir išvažiavo apie 16.00 val. Pas ją ši maudėsi, puošėsi, dažėsi. Jos ramiai bendravo, gėrė kavą, ji klausė Ž. apie anūką, kaip jam sekasi mokslai, kaip laikosi E. R. palaidojo jo dukra E. Ji prisidėjo prie laidotuvių išlaidų, davusi E. 2000 litų. Niekam jokių pretenzijų dėl patirtos turtinės žalos nereikš. Moralinę (neturtinę) žalą ji be abejo patyrė didelę ir neapsakomą, nes prarado vienintelį sūnų, kuris ja rūpinosi, visada aplankydavo. Juos tikrai siejo stiprus tarpusavio ryšis. Tačiau dėl patirtos moralinės žalos ji civilinio ieškinio byloje niekam nereikš.

Liudytojas H. A. parodė, kad su kaltinamąja negiminės, nepiktuoju. Gyveno kaimynystėje. Dirbdamas prie ūkio tekdavo girdėti kaimyno balsą, triukšmą. Kai jis grįždavo išgėręs, o dažniausiai taip ir būdavo, namuose kildavo triukšmas. 2013-09-29 vakare grįžo namo, kieme pamatė greitąją, paskui policijos mašinas. Kitą dieną iš ryto sužinojo kas įvyko, kad G. nužudytas. Jam pasakė žmona, o žmonai paskambino kaimynų duktė E. Ž. balso nesigirdėdavo, tik jo, jis rėkdavo, šaukdavo. Su G. mažai bendraudavo, apie asmeninius šeimos konfliktus ji jam nesiguodė. Žmonai paskambino E. ir pasakė, kad tėvą nudūrė. Jis Ž. balso negirdėdavo, vartojant alkoholį nepastebėjo, o R. G. išgerdavo dažnai. Gal ir teko matyti Ž. G. su mėlynėmis, bet konkrečiai negali pasakyti. Žino tik tiek, kad kaimynai pykdavosi, nes jis girdėdavo triukšmą pas juos.

Liudytoja I. A. parodė, kad įvykis buvo kaimynystėje. Tą dieną buvo išvykę, kai grįžo pamatė, kad prie G. namo stovi greitoji ir policija. Kitą dieną sužinojo iš E., kad mama besigindama nudūrė tėvą. Su Ž. G. bendravo artimai, vaikai kartu užaugo. Kaimynė labai kultūringa, rami, šeimyniška, labai rūpinasi vaikais. R. G. su kaimynais nekonfliktavo. Toje šeimoje būdavo dažnai triukšmas. Girdėdavosi necenzūriniai žodžiai, rėkimas ant žmonos ir vaikų. Paskutinius dvejus metus nieko gero negali pasakyti apie R. G.. Kaimynas nuolat buvo girtas. Ji su Ž. pasikalbėdavo, ji sakė, kad nesutaria su vyru. Pati yra mačiusi, kaip ją muša, stumdo. Kaip muša vaikus nėra mačiusi. Teko vieną kartą matyti kaip G. smaugė žmoną. Tiesiog atsitiktinai pamatė pro langą. G. mušant G. nėra mačiusi. Berniukas girto tėvo bijojo, bijojo būti namuose, ateidavo pas juos. Smurtas toje šeimoje buvo senai, gal 10-15 metų. G. negražiai pasakydavo ir ant vaikų, ant dukros. Teko girdėti kaip grasina, kad užmuš, išvarys iš namų. Ž. ne kartą jai yra rodžiusi mėlynes ant kūno. Mėlynes teko matyti ant pečių, rankų, šonas buvo mėlynas. Ž. sakė, kad vyras sumušė. Ant veido mėlynių nematė, ant kaklo teko matyti mėlynes.

Liudytoja Z. K. parodė, kad su G. yra kaimynai. 2013-09-29 vakare vaikščiojo su seserimi ir jos anūke. Sutiko R. G., jis buvo išgėręs. Paskutinius dvejus metus jis gėrė smarkiai, o šiaip visą gyvenimą gėrė. Matė jį einant į bendrabutį, ten jis nuolat būdavo, girtaudavo. Gėrė močiutė su seneliu, gėrė R. tėvas. Girdėdavo triukšmą nuolat. Vaikus vesdavo žmona į darželį, mokyklą. A. R. negali nieko gero pasakyti. Konfliktus girdėdavo vos ne kas vakarą. Su Ž. G. teko pasikalbėti, gyvena per tvorą. Ji daug metų slėpė nuo visų, kad šeimoje smurtaujama. Ji yra mačiusi ją su mėlynėmis ne kartą. Paklausta Ž. pasakė, kad gavo nuo vyro. Buvo toks atvejis, kad G. buvo sulaužyti šonkauliai, sakė, kad tai padarė vyras. Tai buvo gal praėjusių metų pavasarį. Agresorius toje šeimoje buvo R. Jis rėkdavo, kad tai jo namas, keikdavosi. Ji yra mačiusi Ž. veidą sumuštą, rankas mėlynas. Ji sakė Ž., kad išeitų, išsiskirtų. Ž. sakydavo, kad neturi kur eiti. Ji taip suprato, kad jeigu išsiskirtų, Ž. reikėtų išeiti iš to namo. R. G. atrodė fiziškai stiprus. Jis buvo agresyvus, tik tiek, kad jis kaimynų nekabindavo.Smurtautojas buvo vyras, G. buvo auka.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2013-09-29 vakare vaikščiodama su seserimi ir anūke sutiko R. G.. Jis buvo išgėręs, pagyrė jos anūkę. Dukra pasakė, kad prie jų namo stovi greitoji. Paskambino, atsiliepė Ž., paprašė ateiti. Nuėjo pasižiūrėti. Pamatė virtuvėje gulintį R., matėsi kraujo dėmės ant drabužių, jau buvo atvažiavusi policija. Ž. kalbėjosi su pareigūnais. Pareigūnai manęs klausė ar matė R. apie 20 val. Ji pasakė, kad nematė ir jai liepė išeiti. Ž. buvo santūri, uždara, teko matyti mėlynes ant jos veido, rankų. Ji klausdavo kas atsitiko. Ž. pasakė, kad sumušė vyras. Žino, kad Ž. buvo sulaužyti šonkauliai.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad yra kaimynai. Dar būdama maža E. jai pasakojo, kad tėtis mamą muša. Toje šeimoje gėrė visi, močiutė, senelis. R. G. paskutinius kelerius metus gėrė smarkiai. Kiek matydavo jį, tiek jis būdavo girtas. Kaip jie sugyveno nežino. Ž. skundėsi, kad R. buvo ją sumušęs, kad buvo sulaužyti šonkauliai. Vasarą ji ją matė su mėlynėmis ant veido, rankų. Ji Ž. sakydavo ko ji kenčia. Ž. sakė, kad neturi lėšų išsinuomoti butą. Ž. buvo rami moteris.

Liudytoja I. M. parodė, kad dirba greitosios med. pagalbos stotyje. 2013-09-29, 21.49 val. jų brigada gavo kvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) ir 21.50 val. išvyko į nurodytą adresą. Jų brigadą sudarė ji ir vairuotojas B. R.. Jai buvo perduota informacija, kad tuo adresu yra padurtas į krūtinę asmuo R. G.. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 21.59 val. Tai nuosavas namas. Privažiavus prie namo, juos pasitiko moteris, kuri buvo sužaloto asmens žmona. Užėjus su vairuotoju į namą, žmona nurodė, kad jos vyras yra virtuvėje. Į virtuvę buvo sunku patekti, nes tas padurtas asmuo buvo kažkiek atsirėmęs į virtuvės duris iš vidaus ir ji prašė, kad jos patrauktų vyrą nuo durų. Atvykusi ji matė, kad sužalotam vyrui dukra darė širdies masažą, bandė jį gaivinti. Apžiūros metu nustatė, kad jau nebuvo kvėpavimo, akių vyzdžiai išsiplėtę, nebuvo stambių kraujagyslių pulsacijos, taip pat pamatė pas R. G. pjautinę žaizdą krūtinės kairėje viršutinėje dalyje. Žaizda nekraujavo, tačiau ant R. G. buvę marškinėliai buvo kruvini. Daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji su R. G. dukra kartu toliau tęsė jo gaivinimą ir iš karto atvyko reanimacinė brigada. Ji R. G. gaivinimą perdavė reanimacinei brigadai ir su vairuotoju išvyko 22.34 val., o reanimacinė brigada liko tęsti R. G. gaivinimą.

Liudytojas M. G. parodė, kad R. G. jo tėtis, kuris gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtu adresu gyvena ir jis su mama Ž. G. ir seserimi E. G.. 2013-09-29 jis atsikėlė apie 10.00 val. ir visą dieną buvo namuose. Namuose buvo ir sesuo E., tėtis R., mama Ž.. Jis visą dieną leido kambaryje, kuris praėjus svetainės kambarį yra tiesiai. Šis kambarys sesers, bet jame jis dažniausiai leidžia laiką, o miega svetainės kambaryje. Maždaug 11.00 val. tėtis nieko nepasakęs apsirengė ir kažkur išėjo iš namų. Apie 12.00-13.00 val. mama taip pat išėjo iš namų ir nurodė, kad eina pas močiutę E., kuri yra jo tėčio mama. Namuose liko su seserimi. Apie 16.00 val. į namus grįžo tėtis R. Iš tėčio eisenos suprato, kad jis girtas, be to, girtas sunkiai ir nerišliai kalba. Tėtis nuėjo ir atsigulė kambaryje, kuris yra įėjus po dešine, priešais virtuvę. Apie 17.00 val. grįžo į namus mama Ž., jie bendravo, jis vėl nuėjo į sesers kambarį ir paliko mamą virtuvėje, ji gamino valgyti. Apie 18.00 val. jis ėjo maudytis į vonios kambarį ir tuo metu išgirdo, kad tėtis kažkur vėl išeina iš namų. Mama tuo metu buvo virtuvės kambaryje. Tarp jos ir tėčio jokio pokalbio nebuvo, nes tėtis atsikėlęs iš karto išėjo iš namų. Kur jis išėjo nieko nesakė. Jis maudėsi apie 40 minučių, iš virtuvės pasiėmė mamos pagaminto maisto ir nuėjo į svetainę valgyti bei žiūrėti televizorių. Apie 19.30 val. išgirdo, kad į namus grįžo tėtis R. Tėtis tik grįžęs pradėjo rėkti ant mamos, kuri buvo virtuvėje. Ką būtent rėkė, jis gerai negirdėjo ir neįsidėmėjo, jis iškarto nuėjo į sesers kambarį, kuriame buvo ir E. Nuėjo, į kambarį, nes suprato, kad tėtis girtas, o jam tai nepatiko. Atėjęs pas seserį pamatė, kad ji sėdi prie kompiuterio ir skaito naujienas interneto tinklapyje „Delfi“, ji buvo užsidėjusi ausines ir, kaip suprato, klausėsi muzikos. Jam įėjus, ji ausines nusiėmė, pasiteiravo ką jis darys, jis atsakė, kad sės prie kompiuterio ir ji vėl užsidėjo ausines. Jis per nešiojamą kompiuterį pasileido muziką, kurią klausėsi per ausines ir kurį laiką bendravo per „Skype“ su draugu M. R.. Apie 21.30 val. išgirdo, kad kažkas garsiai suklykė balsu. Tada sesuo išbėgo iš kambario, palikdama kambario duris atidarytas. Jis nusiėmė ausines ir išgirdo seserį sakant: „duok man telefoną“. Suprato, kad sesuo paėmė telefoną iš mamos ir tada girdėjo kaip E. sakė namų adresą, klausė kurią vietą būtent spausti ar ten kur durtinė žaizda. Ką tiksliai E. sakė, jis neatsimena, be to, gerai nesigirdėjo. Bet iš viso to suprato, kad kažkas negerai tėčiui ir jam bėga kraujas. Maždaug po 1-2 minučių pas jį į kambarį atėjo sesuo E. ir pasakė, kad būtų kambaryje ir niekur neitų bei išeidama uždarė kambario duris. Maždaug po 10-15 minučių išgirdo, kad į namus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Išgirdo kaip kažkas iš medikų pasakė, kad nebekvėpuoja ir iš to suprato, kad tėtis R. G. mirė. Tik išvykus jiems, pas jį į kambarį atėjo sesuo E. ir paaiškino, kad mama išvažiavo su policijos pareigūnais, o tėtį išvežė medikai, kad tėtis mirė. 2013-09-30 dieną sesuo E. pasakė, kad mama yra sulaikyta policijos pareigūnų ir grįš tik kitą dieną. Jis su tėčiu R. G. sutardavo gerai tik tada, kai tėtis būdavo negirtas, tačiau paskutiniais metais, taip labai retai būdavo. Tėtis gerdavo beveik kas vakarą, dažniausiai gerdavo kažkur kitur ir namo grįždavo jau girtas. Žino, kad tėtis R. mušdavo mamą Ž., jis to pats nebuvo matęs. Tai suprasdavo matydamas ant mamos rankų mėlynes, be to, girdėdavo kaip mama su E. kalbėdavosi, kad tos mėlynės ant jos kūno yra nuo to, kad ją mušė R. Be to, šiais metais, maždaug prieš šešis mėnesius ir maždaug prieš du mėnesius, tikslių datų nurodyti negali, būdamas namuose, išgirdęs, kad tėtis garsiai šaukia ant mamos, jis su seserimi ėjo juos skirti. Abu kartus tėtis buvo taip pat neblaivus ir jie jį atitraukdavo nuo mamos, sakydavo, kad nustotų rėkęs, sesuo sakydavo, kad iškvies policiją, tada R. nusiramindavo, neberėkdavo, nueidavo į kambarį miegoti. Kiek jis atsimena, tėvai visą laiką skirtinguose kambariuose miegodavo. Visi konfliktai tarp tėvų būdavo dėl to, kad tėtis būdavo girtas, pats užsipuldavo mamą ant jos šaukdamas. Kiek girdėdavo tik tėtis šaukdavo ant mamos, o mama ant jo nešaukdavo ir nerėkdavo. Anksčiau tėtis mušdavo mamą. Bandydavo su sese mamą ginti. Paskutiniu metu tai buvo dažnai, taip jau metai du. Matė kelis kartus, kaip tėtis mušė mamą. Ranka suduodavo, stumdydavo, grubiai elgdavosi. Būdavo ir mėlynės pas mamą.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba netoliese parduotuvėje. Vienožinskio gatvėje parduotuvėje dirbo. Dirbo ir tą dieną, nes tai buvo paskutinė diena jos darbo savaitės. Pirkėjus pastovius žino, jie nesikeičia, kai kurių vardus žinojo. R. G. žino, pirkdavo jis tik gėrimus ir alų. Nespėjam atidaryti parduotuvės ir jis jau stovėdavo, pirkdavo alų pagrinde, degtinės nepastebėjau. Gerdavo prie kiosko. Ir vakare, ir prieš darbą eidavo pirkti. Jis atėjo apie pusę devynių vakaro, buvo neblaivus, buvo vartojęs jau. Jis atsisveikino iki kitos dienos, buvo neblaivus, sumuštas nebuvo. G. ateidavo apsipirkti maisto, neblaivios jos nematė. Baigdavosi jam alus ir vėl ateidavo apsipirkti iš naujo. Pirkdavo nestiprų alų ir daug, iš pradžių pirko skardines, vėliau ir didelius butelius. Paskutinį kartą buvo atėjęs apie pusę devynių vakaro. Ne taip pasižiūrėdavai ar pasakydavai ką, tai būdavo susierzina iki piktumo, garsiai šaukdavo. Žinau tik tiek, kad sakydavo, kad eina namo bartis su žmona. Priežastis barimosi - ne iš žmonos pusės. Jis ieškojo pats priežasties kaip prikibti.

Liudytoja N. Š. parodė, kad sulaukė skambučio iš E., Ž. dukters. Paskambino naktį apie pirmą valandą. Pokalbis buvo toks, kad E. labai verkė, kad nelaimingas atsitikimas, kad mama suimta, tėtis negyvas. Buvo antras skambutis su kita seserimi, kad sužinoti kas dedasi, po antro skambučio sužinojo, kad R. negyvas, sesuo suimta, kad įvykdyta žmogžudystė. Apie įvykį nieko nesužinojo. Konfliktai ten dažni, jie visada barasi, eilinis buvo barnis, konfliktas. Jis labai agresyvus, labai šaukdavo Ž. vyras. Ž. konflikto metu ką darydavo - nežino, gal stengėsi gintis. Matė sesę sumuštą. Jos, seserys susirenka pas mamą, Ž. būdavo su paakiais mėlynais, o jis atvažiuodavo pas mamą, pakeldavo visus kaimynus. Jis pavydus, konfliktiškas, jei tik prie išgėrimo tai ir konfliktas, puldavo žmoną. Atsimena, kai E. maža buvo, tada irgi gynė sesę. Yra net pati gynusi, jos draugai yra seserį gynę. Labai bardavosi, labai necenzūriškai. Žodžiai pas jį, tai baisūs keiksmažodžiai. Sutuoktinis mušė žmoną. Ž. ir šonkauliai sulaužyti ne vieną kartą buvo, mėlynės ant rankų. Konfliktų labai daug. Paskutinį kartą atvyko su vyru, jis prisigėrė ir gavosi taip, kad visi gynė seserį Ž. Prieš kiek tai laiko buvo susitikę Anykščiuose pas mamą, kai kalbėjo ir tada pastebėjo pas Ž. ašaras, nerviškai palaužta. Sesuo draugiška asmenybė, turi labai daug draugų. Gal ateina kažkada ta riba, kad šneki kalbi, kad viskas tvarkoje ir akyse ašaros, jautėsi, kad kažkas negerai.

Šonkauliai buvo sulaužyti tris kartus tai tikrai. Jos toks charakteris, kad į policiją tai nesikreips, nes ką kaimynai pasakys. Į medikus tai kreipėsi, tai 2007-2008 m. Pirmas kartas buvo, kai E. nedidelė, ir ne per seniausiai gal prieš tris metus, ji nešė malkas ir jis ją nustūmė nuo laiptų, net stuburas buvo pažeistas. Ligoninėje nebuvo.

Ekspertas Ą. Sutkus paaiškino, kad nužudymo įrankio jis nematė, peilis jam nebuvo pateiktas. Tai vienašmenis peilis. Žaizdos gylis 11 cm, tai tiesiog durta peiliu. Smūgis nebuvo stiprus, peilis praėjo tarp šonkaulių per kremzlę, ten labai nedidelio smūgio reikia. Smūgio reikia tik tiek, kad pradurtų odą. Smūgis maždaug 10 kg. Tai tik bakstelėjimas. Velioniui buvo nustatytas didelis girtumas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Žmogus pajunta tik smūgį, kad tai dūrimo smūgis pajaučia tik vėliau. Pagal kanalo kryptį, tai smūgis buvo daromas iš priekio atgal, strėline kryptimi, beveik statmenai. Kanalas šiek tiek leidžiasi žemyn ir į kairę pusę, sakykim link širdies, ašmenys buvo nukreipti į išorę. Sunku pasakyti kaip buvo laikomas peilis. Praktika rodo, kad žmonės susijaudinę ir neapmokami gali visaip padaryti dūrį. Mirusysis galėjo stovėti ir pasilenkęs į priekį. Iš širdies išeina aorta ir plaučių kamienas. Plaučių kamienas pažeistas prie pat širdies. Pažeidimas tokio pat lygio, kaip ir per aortą. Tai antras pagal svarbumą kanalas. Turi būti staigi ir specializuota pagalba.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad Ž. G. 2013-09-30 parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino esmines faktines įvykio aplinkybes. (1 t., 146-149 b.l.)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 926/13(02) patvirtina, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su plaučio ir širdiplėvės bei plautinio kamieno pažeidimu, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir širdies tamponadai krauju. R. G. mirtis įvyko apie 2-3 val. iki palaikų apžiūros įvykio vietoje 2013 rugsėjo 29 d., 23.50 val. Prieš mirtį R. G. gausiai vartojo alkoholį - jo lavono kraujyje rasta 3,41 °/00 (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,53 %0 (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama sunkiu apsinuodijimu alkoholiu. R. G. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, difenhidramino, amitriptilino, metamizolio, efedrino, amfetaminų ir opijatų nerasta. Kraujyje opijatų, kokaino, kokaino metabolitų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Mirusiojo palaikuose yra vienintelis sužalojimas - durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimu. Sis sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu vienašmeniu peilio tipo įrankiu. Sužalojimas padarytas apie kelios-keliolika minučių iki mirties, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir dėl šio sužalojimo ištiko mirtis. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Tikimybė, jog taip susižalojo pats R. G., yra labai menka, nors teoriškai įmanoma. Kovos, savigynos pėdsakų nėra. Po sužalojimo R. G. galėjo keletą minučių atlikti sąmoningus veiksmus ir tik vėliau, didėjant nukraujavimui, prarado sąmonę ir mirė. Sužalojimas vienas ir padarytas vienu įrankiu. R. G. krūtinės žaizda ir III šonkaulio pažeidimas yra durtiniai-pjautiniai, padaryti duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu pentį neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis. Žaizdoje užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. Šonkaulio kremzlės pažeidime užsifiksavusių dinaminių pėdsakų identifikacinė vertė paaiškėtų eksperimentinio lyginamojo tyrimo metu. Tokios lokalizacijos durtinį-pjautinį sužalojimą padaryti pakanka vidutinės ar net nedidelės jėgos. Pažeidimai drabužiuose atitinka sužalojimą kūne. (1 t., 34-39 b.l.)

VTMT prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. MK 108/13 (01) nurodyta, kad tikėtina, jog R. G. krūtinės žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių fragmento sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. (1 t., 59-65 b.l.)

VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2545/13 (02) nurodyta, kad Ž. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, 2-4 paros iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitur mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Sužalojimų, būdingų savigynai nekonstatuota. (1 t., 153 b.l.)

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad Ž. G. 2013-03-11 buvo padarytas IX šonkaulio lūžis, ir tai yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l.159).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4206 nurodyta, kad Ž. G. 2013-09-30, 01.22 val. nustatytas 1.10 promilių girtumas. (1 t., 151 b.l.)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje spintelės stalčiuje rastas ir paimtas peilis plastikine rankena su raudonos spalvos dėmėmis ant geležtės. Nuo minėto peilio rankenos buvo paimtas kvapo pėdsakas. Taip pat buvo paimtas aplinkos pėdsakas. Virtuvėje, ant grindų šalia lavono buvo rasta ir paimta mėlynos spalvos sportinis švarkelis. Iš kambario paimti moteriški drabužiai: rausvos spalvos golfas, pilkos spalvos sportinės kelnės, žalios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis. Tai pat nuo stalo, esančio namo salone, paimta Ž. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele. (1 t. 4-8 b.l.) Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele apžiūrėtas apžiūros protokolu ir pakvitavimu grąžintas Ž. G. (1 t., 19-28 b.l.).

Teismas, vertindamas įrodymais nustatytą įvykio situaciją, daro tokias išvadas. Nukentėjusysis R. G., būdamas neblaivus ir dėl žodinio konflikto su Ž. G., apimtas pykčio ir agresijos puolė Ž. G., jai sudavė ranka į viršugalvio sritį, pradėjo tąsyti už drabužių. Tuo metu Ž. G. nuo spintelės paimtu peiliu besigindama sudavė R. G. į krūtinės sritį. Pažymėtina tai, kad tarp nukentėjusiojo R. G. ir kaltinamosios Ž. G. yra akivaizdus fizinių jėgų skirtumas: kaltinamoji yra moteris o nukentėjusysis yra vyras. Nukentėjusiojo R. G. ryžtas panaudoti fizinį smurtą prieš Ž. G. ir galimai tokio fizinio smurto panaudojimas galėjo sukelti įvairius padarinius Ž. G. - nuo fizinio skausmo sukėlimo iki įvairaus sunkumo sužalojimų. Pažymėtina tai, kad Ž. G. jau buvo nukentėjusiojo sužalota, jai buvo sulaužyti šonkauliai. Tai galimos agresijos padariniai iššaukė kaltinamosios Ž. G. veiksmus gintis, ir pasireiškė pirmu paimtu daiktu į rankas smogti nukentėjusiajam.

Teismas, vertindamas nustatytą įvykio situaciją, nukentėjusiojo R. G. veiksmus ir kaltinamosios Ž. G. veiksmus, turi nustatyti ar buvo būtinoji gintis ( LR BK 28 str. 2d.), ar buvo būtinos ginties ribų peržengimas ( LR BK 28 str. 3d.).

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Asmuo teisę į būtinąją gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo, ar peržengimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartis Nr. 2K-137/2010; 2K-7-313/2012).

Būtinoji gintis gali būti aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, jeigu ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas. Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra kėsinimasis, kuris turi būti pavojingas, akivaizdus ir realus. Šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad R. G. kėsinimasis buvo realus, akivaizdus – jis suduoda Ž. G. ranka į viršugalvio sritį, tąso kaltinamąją. Tai buvo naudojama fizinė vyro jėga prieš moterį. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Nukentėjusysis R. G. savo agresiją kaltinamosios atžvilgiu intensyvino, ją vis stipriau tąsydamas. Darytina išvada, kad tokią nukentėjusiojo nevaldomą agresiją lėmė jo būsena – jis buvo neblaivus. Kita būtinosios ginties teisėtumo sąlyga yra gynybos atitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. neturėjo rankose jokių priemonių pritaikytų sužaloti Ž. G.. Nukentėjusiojo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą apsprendė nestipraus smūgio sudavimas kaltinamajai Ž. G. į viršugalvio sritį ir jos tąsymas. Teismas daro išvadą, kad ši sąlyga buvo pažeista. Šioje situacijoje gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismas daro išvadą, kad Ž. G. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, dėl to nėra Ž. G. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties( LR BK 28 str. 2d.).

Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas LR BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismas daro išvadą, kad šio įstatymo trečioje dalyje išdėstytos sąlygos yra, kurioms esant konstatuojama, kad Ž. G. nukentėjusįjį nužudė peržengusi būtinosios ginties ribas.

Dėl to, kas pasakyta aukščiau, šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti LR BK 28 str. 3d. nuostatas.

Teismas konstatuoja, jog yra nustatyta, kad byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų viseto pakanka, jog Ž. G. pripažinti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 28 str. 3d. ir BK 129 str. 2 d. 3 p. padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. G., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad kaltinamoji gailisi dėl to, kas įvyko, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kad veika padaryta dėl susijaudinimo dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.

Teismas nepripažįsta sunkinančios atsakomybę aplinkybės, kad Ž. G. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nukentėjusiojo R. G. neteisėti veiksmai prieš kaltinamąją Ž. G., todėl sunkinanti aplinkybė šalinama.

Kaltinamoji Ž. G. charakterizuojama teigiamai, neteista. Augina nepilnametį mokyklinio amžiaus sūnų, kurio nebūtų kam prižiūrėti, jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Esant nustatytam LR BK 28 str. 3d. pagrindui, teismas taiko LR BK 28 str. 4d. ir LR BK 62 str. 2d. 5p.,2p. ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3d., ir BK 129 str. 2 d., 3 p., taikant LR BK 62 str. 2d., 2p., 5p. ir 3d., 3p., ir ją nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.Neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikyme nuo 2013m. rugsėjo 30d. iki 2013m. spalio 01d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. G. drabužius: rausvos spalvos golfas, žalios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos sportinės kelnės – sunaikinti.

Nukentėjusiojo R. G. drabužius: sportinis mėlynos spalvos bliuzonas, baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, kojinės, trumpikės, švarkelis – sunaikinti.

Peilį – sunaikinti.

Du vokus su nuoplovomis nuo peilio – sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą