Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjos Ž. B. atstovei advokato padėjėjai E. B., suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Aganauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotais asmenimis nurodant Varėnos rajono savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išvadą teikiančią instituciją Valstybinę lietuvių kalbos komisiją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje pareiškėja Ž. B. (ikisantuokinė pavardė – Pilkienė) sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. B.. Po santuokos sudarymo pareiškėja paėmė vyro pavardę, t.y. B.. Pora šiuo metu gyvena Vokietijoje, pareiškėjos pavardė visose Vokietijos registruose, duomenų bazėse yra sutartyse - B.. Tačiau įtraukiant santuoką į apskaitą Lietuvoje, pareiškėjos pavardė buvo be jos sutikimo priverstinai pakeista ir įrašyta „B.“ (2015 m. rugpjūčio 5 d. santuokos liudijimas, įrašo Nr. 119). Pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono TCMS prašydama išduoti naują santuokos liudijimą, pavardę pakeičiant į „B.“. Varėnos rajono TCMS sprendimu Nr. 2-68 atsisakė tenkinti prašymą (toks sprendimas priimtas ir 2016-06-22 išvadoje Nr.IŽ-22). Pareiškėja nesutinka su skundžiamais TCMS sprendimais, teikdama, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus, todėl skundžiami sprendimai naikintini, o Varėnos rajono TCMS įpareigotinas įrašyti pareiškėjos santuokos liudijime jos pavardę „B.”.

Į bylos nagrinėjimą neatvyko pareiškėja Ž. B., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama pareiškėjai, suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 5 d., 247 str. 2 d.).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, jog toks draudimas vartoti pareiškėjos po santuokos sudarymo pasirinktą pavardę „B.“ prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimams ir pažeidžia pareiškėjos teises.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 8 d. Vokietijoje sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. B., vokiškame santuokos liudijime Nr. E 1277/2014 pareiškėjos ikisantuokinę pavardę nurodant P., po santuokos sudarymo – B. (b. l. 9-11). Varėnos rajono CMS pareiškėjai ir jos sutuoktiniui išduotame santuokos liudyjime AA Nr. 475178 pareiškėjos sutuoktiniu įrašytas A. B., pareiškėjos ikisantuokinė pavardė – P., tačiau po santuokos sudarymo pareiškėjos pavardė įrašyta B. (b. l. 12). Varėnos rajono CMS 2016-05-03 sprendimu Nr. 2-68 ( ir 2016-06-22 išvada Nr.IŽ-22) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti jos pavardę santuokos įraše Nr. 119 iš B. į B. (b. l. 13-14, 33). Vokietijos Gross-Gerau mokesčių inspekcijos raštas, Vokietijos registravimo tarnybos bei Vokietijos civilinės metrikacijos biuro išrašai patvirtina pareiškėjos pavardės B. oficialų vartojimą Vokietijos valstybinėse įstaigose (b. l. 16-18; 20-27).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Varėnos rajono TCMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. B. bei pasirinko vyro pavardę – B.. Vokietijoje pareiškėja įvairiuose dokumentuose identifikuojama B. pavarde. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – B., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (b. l. 19). Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendžia:

tenkinti prašymą.

Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2016-05-03 sprendimą Nr. 2-68 ir 2016-06-22 išvadą Nr.IŽ-22, kuriais buvo atsisakyta 2015-08-05 santuokos liudijime (serija AA Nr.475178), akto įrašo Nr.119, pareiškėjos Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę pakeisti į „B.“ pavardę.

Įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti pareiškėjos Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.