- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- N-62-4084-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01463-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 27 d. T. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 27 d., apie 23.27 val., Trakų rajone, Rūdiškėse, Paluknio gatvėje, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilių girtumas), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento ir privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutarimu T. P. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 125 Lt baudą, už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 Lt baudą, už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – 4 500 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4 500 Lt baudą be automobilio konfiskavimo. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, T. P. galutinai paskyrė 4 500 Lt baudą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų pažeidimų, o automobilį vairavo G. K. (G. K.), vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, jog nėra pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų Institucijos pareigūnų J. N. (J. N.) ir R. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes bei pilnai įrodantys pažeidėjo neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis, 2010 m. lapkričio 28 d. T. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 3 dalį (papirkimas), kas patvirtina liudytojų J. N. ir R. V. parodymus. Tuo tarpu, liudytojo G. K. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip neatitinkančius bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti už pažeidimų padarymą numatyto automobilio konfiskavimo, kadangi, kaip matyti iš liudytojų parodymų, automobilis faktiškai priklauso būtent G. K.. Nurodė, jog liudytojų L. L. ir A. P. parodymai nagrinėjant bylos aplinkybes yra antraeiliai ir įrodomosios reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad būtent T. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėjo, jog tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), Institucijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7, 8-10), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 16), liudytojų teisme duoti parodymai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, jog dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų neprisipažino, nes automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 27 d., apie 23.27 val., Trakų rajone, Rūdiškėse, Paluknio gatvėje, vairavo G. K., kuris minėtą aplinkybę patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. L. pardavė G. K. su vienu užvedimo rakteliu, kuris pas jį ir yra. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Institucijos pareigūnų J. N. ir R. V. parodymai, jog T. P. bėgdamas nuo pareigūnų miške išmetė automobilio užvedimo raktą, vertintini kritiškai. Sutinka, jog prieš sulaikant policijos pareigūnams administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš automobilio išlipo pro vairuotojo pusę, tačiau nurodo, kad automobilio dešinės pusės durys buvo užsikirtusios. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai, persekiodami automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsilikę, tuo metu G. K. pabėgo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mėgino atidaryti automobilio dešinės pusės duris, vėliau perlipo į vairuotojo pusę, tačiau per tą laiką priartėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu T. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros <...> vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...> užtraukia baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, <...> užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu nevairavo transporto priemonės, o automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu vairavo G. K..
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 27 d., apie 23.27 val., Trakų rajone, Rūdiškėse, Paluknio gatvėje, vairavo ir 129 straipsnyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus padarė būtent T. P..
Pažymėtina, kad iš Institucijos pareigūnų J. N. ir R. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 6-7, 8-10) bei parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 29-30), nustatyta, jog minėti pareigūnai 2010 m. lapkričio 27 d., apie 23 val. 30 min. dirbo Rūdiškėse ir pastebėjo nuo Paluknės pusės atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį Audi 80, kuriame važiavo vienas asmuo. Pareigūnas J. N., išlipęs iš tarnybinio automobilio, su šviesą atspindinčiu skrituliu bandė stabdyti minėtą automobilį, tačiau vairuotojas nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo. Tuomet pareigūnai tarnybiniu automobiliu, įjungę garso ir šviesos signalus, pradėjo persekioti minėtą automobilį, atsilikdami nuo jo tik 10-15 metrų atstumu, tačiau vairuotojas nereagavo ir bandė pasišalinti. Vėliau, pavažiavęs maždaug kilometrą, persekiojamas automobilis staigiai sustojo ir iš jo iššoko bei į miško pusę nubėgo vairuotojas, kurį nusivijo J. N.. Tuo metu pareigūnas R. V. apžiūrėjo sustojusį automobilį Audi 80, kuris buvo tuščias, ir nubėgo padėti sulaikyti vairuotoją. Bėgdamas vairuotojas nugriuvo ir išmetė automobilio užvedimo raktą. Jį sulaikius, buvo nustatyta, jog tai T. P., kuris, kaip teigia pareigūnai, matėsi, kad buvo neblaivus, prašė nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, siūlė pinigus, todėl buvo kelis kartus įspėtas dėl galimos baudžiamos atsakomybės, tačiau į tai nereagavo ir vis tiek bandė įsiūlyti pinigus. Apie šį įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato budėtojui. Byloje esantis išrašas iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu 2010 m. lapkričio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (papirkimas). Be to, Institucijoje T. P. buvo nustatytas 1,25 promilių girtumas. Tai patvirtina ir byloje esantis asmens blaivumo testo kvitas (b. l. 13). Atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu G. K. teigia, jog įvykio metu minėtą automobilį vairavo jis, tačiau ši versija prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams. Be to, G. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kadangi jis yra automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 28), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto iškeltos versijos, jog policijos pareigūnai, persekiodami automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsilikę, o tuo metu G. K. pabėgo, ką patvirtina pas jį esantis vienintelis minėto automobilio užvedimo raktelis, nepatvirtina jokie įrodymai, ji prieštarauja pareigūnų pirminiams paaiškinimams ir teisme duotiems parodymams. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mėgino išvengti administracinės atsakomybės bandydamas susitarti su policijos pareigūnais, prašydamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde iškelta pareiškėjo versija taip pat vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Kita vertus, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad liudytojas G. K. pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. posėdyje nurodė, jog automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra yra atlikta (b. l. 29). Be to, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2), tiek Institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6-7, 8-10) nurodyta tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento bei privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog T. P. padarė ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad minėtose normose inter alia numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, taip pat vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Tuo tarpu, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kuri yra nustatyta tvarka apdrausta ir jai atlikta valstybinė techninė apžiūra, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, tokia veika kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų daryti pagrįstoms išvadoms dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. P. atžvilgiu dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą;
T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą be automobilio konfiskavimo;
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutraukti;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skirti galutinę nuobaudą – 4 500 Lt baudą.“
Nutartis neskundžiama.