- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-285-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N-2-12458-55/2007 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. V. , gim. 1991-11-05, ir G. V. , gim. 1997-11-17, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2007-09-01, ir išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2007-09-01, viso 6400 Lt sumai, pavedant ieškovei disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise, taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1991-05-18 Vilniaus CMS, tačiau nuo 2007-01-01 santykiai nutrūko, atsakovui išėjus gyventi pas kitą moterį. Atsakovas neteikia jokios finansinės paramos, todėl ieškovei tenka vienai išlaikyti vaikus. Ieškovės gaunamų vidutiniškai per mėnesį 531,84 Lt pajamų visiškai nepakanka šeimos išlaikymui, t.y. būstui, maistui, aprangai ir kitiems būtiniems vaikų poreikiams užtikrinti. Vieno vaiko išlaikymui vidutiniškai kas mėnesį ieškovė patiria šias išlaidas: būsto išlaikymo išlaidos vieno vaiko daliai – 100 Lt; maistas – 150 Lt; vaistai, vitaminai, higienos reikmenys – 100 Lt; drabužiai, apavas – apie 100 Lt; mokyklos reikmenys, knygos – 100 Lt; internetas – 25 Lt; mobiliojo telefono papildymo kortelės – 25 Lt. Viso – apie 600 Lt per mėnesį. Ieškovė neturi galimybės dėl nepakankamų šeimos pajamų užtikrinti kai kurių kitų vaikų poreikių, t.y. vaikai neturi jokių galimybių lankyti būrelius, vykti vasarą į stovyklas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Senato nutarimo „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 9 punkte nustatyta, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovas turi nuolatinį darbą ir gauna geras pajamas, todėl turi galimybę kas mėnesį teikti vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui, likusią išlaikymo dalį vaikams skirs ieškovė (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.194 str., 6.196 str., 3.200 str.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgdami į nustatus faktus, vaikų interesus bei vadovaudamiesi CK 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Senato nutarimu „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, ieškinį palaiko.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutiko mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Lt per mėnesį. Paaiškino, kad išlaikymą teikia, taip pat dengia įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Vaikų išlaikymui skiria maždaug po 150 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečio A. V. , gim. 1991-11-05, dukros G. V. , gim. 1997-11-17, išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-08-23 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą po 2800 Lt kiekvienam, viso 5600 Lt. Taip pat priteisti iš atsakovo 126 Lt žyminį mokestį, į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nustatė, kad nepilnamečių vaikų: sūnaus A. V. ir dukros G. V. tėvas yra atsakovas, santuoka tarp ginčo šalių nenutraukta, tačiau tarp šalių vyksta ginčas dėl vaikų išlaikymo. Teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, kad atsakovas retkarčiais skiria lėšų šeimai, su vaikais bendrauja nepakankamai, vaikų išlaikymui taip pat skiria nepakankamai lėšų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, ir į tai, kad išlaikymą priteisia teismas tais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo jų vaikams išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ir turi atitikti vaiko poreikius, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas, nustatęs, kad ieškovės atlyginimas yra apie 400 Lt, o atsakovo oficialus atlyginimas per ketvirtį – 2400 Lt, konstatavo, jog atsakovo materialinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visapusiškam vaiko ugdymui, jog jis augtų pilnaverte asmenybe neužtenka tik minimalių poreikių tenkinimo, konstatavo, kad vaikams reikalingos įvairios mokymosi bei užklasinės veiklos priemonės, tame tarpe kompiuteris, mobilus telefonas ir pan. Teismas, įvertinęs ir kylančias šalyje kainas, padarė išvadą, jog vaikų išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos, o atsakovo teikiamas išlaikymas, jei teikiamas išlaikymas kas mėnesį po 150 Lt, neatitinka vaikų poreikių. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui po 400 Lt į mėnesį mažintina iki 350 Lt. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2007-08-23. Teismas iš dalies tenkino ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2007-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 8 mėnesius, skaičiuojant po 300 Lt į mėnesį, kas sudaro įsiskolinimo vienam vaikui po 2400 Lt, abiems vaikams išlaikymo skola – 4800 Lt. Teismas, mažindamas įsiskolinimą, atsižvelgė į aplinkybę, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismas, nustatęs, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 126 Lt žyminį mokestį (350 Lt (350Ltx12mėn x.3proc.) (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.201 str., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-13 sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti ši naujo. Taip pat prašė išreikalauti duomenis apie ieškovės I. V. gaunamas pajamas UAB „ENTAFARMA“, į.k. 174443844, esančioje Žirnių g. 26, Vilnius, užklausiant VSDFV SODRA Vilniaus skyrių, kadangi atsakovui šių duomenų neteikia. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai įvertinus šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas retkarčiais skiria lėšų šeimai, su vaikais bendrauja nepakankamai, vaikų išlaikymui taip pat skiria nepakankamai lėšų, kadangi ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nepakankamai rūpinasi šeima, vaikais bei, kad nepakankamai skiria lėšų vaikams. Atsakovas pagal savo turimas pajamas skiria tiek lėšų, kiek šiuo metu išgali, kas reiškia, jog pagal CK 3.192 str. savo nepilnamečius vaikus atsakovas materialiai išlaiko ir nuo išlaikymo nėra nusišalinęs. Teismas neteisingai nustatė atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir to pagrindu nepagrįstai priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 350 Lt kiekvienam per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. priteisė vaikų išlaikymui tiek, kiek neleidžia atsakovo turtinė padėtis. Teismas tinkamai neišanalizavo byloje esančios darbo užmokesčio pažymos, iš kurios matyti, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 800 Lt, neatskaičius valstybei privalomų mokesčių. Atskaičius minėtus privalomus mokesčius atsakovui lieka 656 Lt, iš kurių atsakovas moka antstoliams šeimos įsiskolinimą už nesumokėtus komunalinius mokesčius už butą, kiekvieną mėnesį 160 Lt, dalį lėšų skiria mokesčiams už butą, vaikų išlaikymui ir likusius pinigus sau maistui. Pasibaigus bylos procesui pirmosios instancijos teisme, atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė nuo 2007-11-26 įsidarbino UAB „ENTAFARMA“ ir gauna 1500 Lt atlygį, t.y. šiuo metu ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė vaikų išlaikymui galėtų skirti didesnes lėšas. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nustatytais kriterijais, t.y. pirmosios instancijos teismas neanalizavo šalių turtinės padėties, gaunamų pajamų, darbo užmokesčio, vaikų poreikių. Teismas privalėjo vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią šalių turtinę padėtį, nustatyti proporcingumą tarp atsakovo ir ieškovės turtinės padėties ir nustatyti kiekvieno iš jų dalį išlaikymo prievolėje pagal CK 3.192 str. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, kuri yra sunki ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, turėjo teisę nustatyti mažesnį išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kadangi ir ieškovė tokio dydžio išlaikymo vaikams po 350 Lt iš gaunamų pajamų tuo metu neteikė. Atsakovas pažymėjo, kad pagal gaunamas pajamas šiuo metu galėtų skirti ne daugiau kaip 200 Lt, kuri yra pakankama suma, kad patenkintų vaikų minimalius poreikius vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 38 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvią teisės normą ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje šalių – sūnaus A. V. teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Ieškinio pareiškimo metu sūnui A. V. buvo 15 metų, todėl pagal CPK 380 str. 2 d. byloje turėjo būti jo pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašytas. Šiuo atveju buvo pažeista vaiko teisė būti išklausytam CK 3.177 str. Teismas nepagrįstai, nesant byloje jokių įrodymų, kad jau trys metai iki bylos užvedimo teisme dienos atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, priteisė iš atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui, t.y. teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą pagal visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą ieškovės reikalavimą. Atsakovas su ieškove gyvena šeimoje, moka mokesčius už butą bei mokesčius už komunalinius patarnavimus už keturis asmenis, vaikams pastoviai duoda pinigų, perka maistą, t.y. teikia materialinę paramą pagal savo išgales.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, teismo posėdyje prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečio sūnaus A. V. , gim. 1991-11-05, dukros G. V. , gim. 1997-11-17, išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-08-23 iki vaikų pilnametystės, o taip pat priteisė 5600,0Lt. išlaikymo įsiskolinimą ir 126 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Visų pirma, tai kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes tam nėra nors vieno pagrindo, numatyto CPK 327str. Atsakovas teigia, kad teismas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas 15 metų turintis sūnus Aurimas, kuris turėjo pareikšti sutikimą su ieškiniu ir būti išklausytas. Tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes ieškovė yra vaiko motina, kuri turi teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo (3.194str.1d.). Atsakovo nurodyta CK 3.177str. norma šioje byloje netaikoma, nes ginčas nėra susijęs su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad imperatyvios įstatymo normos nėra pažeistos, o atsakovo nurodyti argumentai ir prašymas panaikinti sprendimą CPK 329str.2d. 2p. pagrindu yra nepagrįstas.
Kolegija pažymi, kad LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200str.). CK 3.192str.2d. ir 3.198str.1d. numato, kad teikiamas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir tenkinti bent minimalius jo poreikius, o priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti ir į tėvų materialines galimybes.
Teismų praktika rodo, kad būtinas ir pagrįstas vaikų išlaikymo išlaidos mėnesiui lemia minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2007-01-01 iki 2007-6-30 buvo 600,0Lt., o nuo 2007-07-01 - 700,0Lt. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui reikia 600,0Lt., todėl ši suma negali būti laikoma nepagrįsta ar aiškiai neprotinga, nes vaikai yra mokyklinio amžiaus, vienas iš jų jau turi 16 metų. Pateikti byloje duomenys taip pat rodo, kad atsakovas gavo didesnes pajamas(b.l.7,8,9, 23,29), be to jis yra darbingas, palyginus jauno amžiaus ir faktiškai gali susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo dydį, kurį turi mokėti atsakovas, nes likusias būtinas vaikų išlaikymo išlaidas dengti privalės ieškovė. Ieškovė kitame darbe pradėjo dirbti po teismo sprendimo priėmimo ir kaip nurodė teismo posėdyje jos darbo užmokesti nėra aiškus, nes į darbą priimta su bandomuoju laikotarpiu. Taigi, šiuo metu negalima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, nes tokiai išvadai padaryti reikia duomenų už žymiai ilgesnį laiko tarpą. Be to, nuo 2008-01- 01 MMA yra 800,0Lt., o tuo pačiu faktiškai gali didėti ir būtinos vaikų išlaikymo išlaidos, todėl kolegija mano, kad ieškovės darbo vietos pasikeitimas ir pradėtas gauti didesnis atlyginimas reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės turtinei padėčiai, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ateityje turės teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 3.201str.10d.). Tuo tarpu esamoje situacijoje pirmos instancijos teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas nesutinka ir su priteista įsiskolinimo suma, nurodant, kad jis prie kiekvieno vaiko išlaikymo prisidėjo pagal išgales, t.y. maždaug po 150,0Lt. į mėnesį.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodyta teikta parama vaikų išlaikymui 2007metais yra nepagrįsta įrodymais. Kad atsakovas nemoka mokesčių, nepadeda išlaikyti šeimos patvirtina byloje esantys duomenys apie didelį įsiskolinimą UAB“Vilniaus energija“ ir dukros paaiškinimas Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai (b.l. 10, 21-22). Todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2007-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas sprendime nurodė, kad prašomą priteisti 6400,0Lt. įsiskolinimo sumą mažina iki 4800,0Lt., skaičiuojant po 300, Lt. vienam vaikui į mėnesį, o už 8 mėnesius - 2400,0Lt., viso 4800,0Lt. už abu vaikus. Kolegija mano, kad mažinti įsiskolinimo sumą daugiau pagrindo nėra. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida, nes nurodyta kita priteista išlaikymo įsiskolinimo suma (2800,0Lt.vienam vaikui, viso 5600,0Lt.), o taip pat neteisingai paskaičiuota priteistina žyminio mokesčio suma, kuri faktiškai nuo priteisto išlaikymo metinio dydžio ir priteisto įsiskolinimo sumos už abu vaikus sudaro 396,0Lt. (350,0Lt.x2x12mėn. +4800,0Lt.=13200,0Lt.x3proc.). Tai rodo, kad teismas aiškiai apsiriko, nurodydamas kitą priteisiamą įsiskolinimo sumą ir padarė klaidą paskaičiuodamas žyminį mokestį, todėl kolegija sprendimą šioje dalyje patikslina (CPK 80str.1d.1p., 85str.1d.3p.).
Be to, atsakovas pagal teismo nutartį už apeliacinį skundą sumokėjo tik 54,0Lt., nors faktiškai turėjo sumokėti 252,0Lt., kadangi jis sutinka mokėti vaikų išlaikymui tik po 200,0Lt. į mėnesį, o priteista po 350,0Lt. (150,0Lt.x2x12mėn. + 4800,0Lt.=8400,0Lt.x3proc.). Todėl iš atsakovo priteistina dar 198,0Lt. žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Kiti atsakovo nurodyti argumentai yra nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl iš esmės paliktinas nepakeistas, o patikslinama tik priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma ir klaidingai paskaičiuotas priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-12458-55/2007 iš esmės palikti nepakeistą.
priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečio A. V. , gim. 1991-11-05, dukros G. V. , gim. 1997-11-17, išlaikymui po 350,0 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-08-23 iki vaikų pilnametystės;
priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. V. , gim. 1991-11-05, dukros G. V. , gim. 1997-11-17, išlaikymo įsiskolinimą po 2400,0 Lt kiekvienam vaikui, viso 4800,0 Lt.;
priteisti iš atsakovo 396,0Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo V. V. 198,0Lt. nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už apeliacinio skundo padavimą.