Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį — laisvės atėmimu 5 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį — laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendis, panaikinant šio nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį — laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, — laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų areštu;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 64 parų areštu;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų areštu;

11) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 40 parų areštu;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

13) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė — laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

14) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

15) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. sausio 5 d. paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos; 2024 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2024 m. birželio 14 d. paleistas iš Pravieniškių II-rojo kalėjimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 14 d. apie 19.27 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Grūstė“ prekybos centre (duomenys neskelbtini), atvirai matant kasininkei S. J. pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „Grūstė“ priklausantį turtą – 1 vnt. 2 litrų talpos gėrimą „Coca Cola Dio“ 2,75 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes jis pačiupęs butelį nuo prekystalio išėjo už kasos ir prie laukujų durų jį sulaikė apsaugos darbuotojas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

I. R. teisiamajame posėdyje, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad vasario 14 d. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugę D. Z., kad kartu sutikti Valentino dieną. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu, jį atvežė draugas. Turėjo degtinės, reikėjo nusipirkti užsigerti. Nuėjo į parduotuvę „Grūstė“ nusipirkti „Coca cola“. Pasiėmė butelį, nuėjo prie kasos, bet pritrūko pinigų. Neatsimena, kiek pardavėjai davė pinigų prie kasos ir kiek pinigų trūko. Neatsimena, ką jam sakė pardavėja, kai pritrūko pinigų. Pardavėjai pasakė, kad palauktų, kad nueis iki mašinos, paims trūkstamus pinigus. Pasiėmė tą butelį ir ėjo lauk, ir prie durų jį sustabdė apsaugos darbuotojas. Pasakė jam, kad einam iki automobilio, aš paduosiu pinigus. Jis atsakė „ne“, tada atidavė tą butelį ir išėjo. Butelio nepaliko prie kasos, kad nereikėtų nešioti. Būtų pasidėjęs butelį mašinoje ir atnešęs trūkstamus pinigus. Butelį apsaugos darbuotojui atidavė prie durų, už durų išėjęs nebuvo, bet jau buvo praėjęs už kasos. Nepaliko butelio pardavėjai, nes ėjo į automobilį paimti kelis trūkstamus centus. Pripažįsta, kad kėsinosi pagrobti „Coca cola“ butelį. Tuo metu, kai parduotuvėje paėmė butelį „Coca cola“, D. kartu nebuvo. Tą dieną nebuvo gėręs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tada buvo įkalinimo įstaigoje ir blogai jautėsi. Įvykio metu buvo apsirengęs juodą striukę, mėlynus džinsus, ant galvos užsirišęs skarelę. Neprisimena kai kurių aplinkybių, nes praėjo daug laiko, beveik metai. Tuo laikotarpiu, kai buvo paleistas lygtinai, įvykdė kitas vagystes. Vagia, nes tai jo pragyvenimo šaltinis. Jokių pajamų negauna. Nedirba, nes viską nuskaičiuoja antstoliai. Yra pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Komentuojamo straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo I. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nes kaltinamasis I. R. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 14 d., 19.27 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Grūstė“ prekybos centre (duomenys neskelbtini), atvirai – matant kasininkei S. J. ir reikalaujant grąžinti prekę, pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „Grūstė“ priklausantį turtą – 1 vnt. 2 litrų talpos gėrimą „Coca Cola Dio“, tačiau nespėjo išeiti iš parduotuvės patalpų, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina iš parduotuvės pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip parduotuvėje prie kasos I. R. padeda butelį ant prekystalio; pardavėja skenuoja butelį; I. R. padeda pinigus ant prekystalio; toliau kuičiasi po kišenes; kalbasi su pardavėja; toliau I. R. ima pinigus nuo prekystalio ir įsideda į kišenę; paima butelį, taip pat tuo pačiu metu pardavėja tiesia ranką link butelio; pardavėja pradeda šaukti „tai neimkit, neimkit kur imat, atiduokit“, pardavėjai nespėjus užbaigti sakinio I. R. paima butelį ir pradeda eiti link parduotuvės išėjimo; girdisi kaip pardavėja šaukia „atiduokit, atiduokit“; apsaugos darbuotojas nubėga sulaikyti I. R. (vaizdo įrašai CD diske prie t. 1 galinio bylos viršelio) (t. 1, b. l. 27-29). Kad I. R. pasikėsino atvirai pagrobti turtą patvirtina ir liudytojų S. J. ir A. G. parodymai, kurie parodė, kad I. R. pritrūkus susimokėti už gėrimą prie kasos tiesiog pasiėmė pinigus ir prekę ir ėjo lauk iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę. Bylos duomenys patvirtina, kad praėjęs pro kasas I. R. nespėjo išeiti iš parduotuvės, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, būtent dėl šios priežasties jis nebaigė nusikalstamos veikos, tačiau jo siekį atvirai pagrobti prekę patvirtina tai, kad kaltinamasis jau buvo praėjęs pro kasas nešdamasis tiek prekę, tiek ir pinigus, kurių neužteko sumokėti už prekę.

Visi šie įrodymai patvirtina pasikėsinimą atvirai įvykdyti vagystę, jos metu pasikėsintą pagrobti daiktą, laiką bei jos įvykdymo aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis I. R. neįgijo galimybės savo valia valdyti, naudoti ir disponuoti svetimu turtu, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ir prekė iš jo buvo paimta. Taigi nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. I. R. aiškiai suvokė, kad atvirai, matant parduotuvės kasininkei, pasisavina svetimą turtą ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia, t. y. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis I. R. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos teisme iš esmės pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas ne mažiau kaip 15 kartų (t. 1, b. l. 72-105), teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, ne kartą yra teistas už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d., kuomet lygtinai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, iki 2024 m. vasario 28 d., kol buvo sulaikytas teismui panaikinus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, kaltinamasis buvo įtariamas įvykdęs dvidešimt septynias smulkias vagystes iš parduotuvių, dėl kurių yra priimti nutarimai dėl administracinių nuobaudų skyrimo, paskirtos baudos nemokėtos (t. 1, b. l. 173-200), kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro įžūlias tyčines nusikalstamas veikas. Nedirba (t. 2, b. l. 20), Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 1, b. l. 68).

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į BK 56 straipsnio nuostatą, kad recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, sprendžia jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam I. R. siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tokį kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, kad I. R. anksčiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis daro naujas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, I. R. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto, tyčinio nusikaltimų padarymą, skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (pasikėsinimas padaryti nusikaltimą), tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nes prekė buvo grąžinta į prekybą, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. R. teisme prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki I. R. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 CD-R diskas su vaizdo įrašais iš parduotuvės, saugomas prie bylos viršelio (t. 1) paliktinas kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 103 straipsnyje nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 straipsnio 1 punktas).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Į teisiamąjį posėdį 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo šauktas liudytojas A. G., kuris pateikė prašymą apmokėti kelionės į teismą ir iš teismo išlaidas. Telšių apylinkės teismas apskaičiavo ir išmokėjo liudytojui A. G. 5,63 Eur kelionės išlaidų.

Įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir į teisiamąjį posėdį buvo šaukti liudytojai, tai, kad kaltinamasis I. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, kaltinamasis ir laisvės atėmimo vietoje turi galimybę dirbti bei gauti pajamų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti liudytojui A. G. išmokėtas kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas į valstybės biudžetą iš I. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 103, 105 straipsnio 1 dalimi, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, I. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo I. R. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki I. R. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 CD-R diską su vaizdo įrašais iš parduotuvės, saugomą prie bylos viršelio palikti kaip bylos medžiagą.

Pripažinti proceso išlaidomis liudytojui išmokėtas kelionės išlaidas, ir priteisti iš I. R. 5,63 Eur (penkis eurus 63 ct) proceso išlaidų, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.