Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija , susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Švedienės , Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas darbo biržoje, išsilavinimas profesinis, nevedęs, teistas Vilniaus Apygardos teismo 2015-03-18 nuosprendžiu pagal LR BK 199² str. 1d. 30 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6p., 187 str. 1d.

A. L. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis , gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis , nevedęs, teistas :

1.) 2010-04-19 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str.3d., laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą 12 mėn, laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., tęsti mokslą;

2). 2010-09-29 Šalčininkų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d., 25 str. 2 d., 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. 2011-01-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2010-09-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis: paskirta bausmė- laisvės atėmimas 3 metams 2 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str.1 d.,2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą bei darbą, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. 2014-01-27 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d.6p., 187 str. 1d.

E. K. ir A. L., 2016 rugsėjo 04 d., nakties metu, laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 02.37 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje , kerštaudami, itin žiauriai , sukeldami dideles fizines kančias , nužudė N. J. , jam suduodami tyrimo metu nenustatytais pailgos formos, turinčiais buką paviršių daiktais, rankomis ir kojomis ne mažiau 33 smūgių į įvairias kūno vietas , padarydami odos nubrozdinimus veide, pečiuose, dešinėje rankoje, kojose, poodinės kraujosruvos rankose, sėdmenyse, kojose, muštines žaizdas pakaušyje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilvo sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, abipusiais IX ir X šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės ir plaučių pažeidimais, VII ir IX slankstelių keterinių ataugų lūžiais, plaučių audinio sumušimo židiniais abiejų plaučių apatinėse skiltyse, blužnies paviršiniais plyšimais-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūminiu kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmes bei į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, dėl ko N. J. 2016-09-04 d. 05:20 val. mirė.

Taip pat E. K. ir A. L. , 2016 rugsėjo 04 d., nakties metu, laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 02.37 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje , kerštaudami, tyrimo metu nenustatytais pailgos formos, turinčiais buką paviršių daiktais sudaužė N. J. priklausančio 1998 metų laidos automobilio "BMV 525", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą-70 eurų vertės, 2 priekinius žibintus 60 eurų vertės, kairės pusės durelių stiklus viso 30 eurų vertės, galinį bagažinės lango stiklas-40 eurų vertės, galinius žibintus 40 eurų vertės, sulankstė bamperį 30 eurų vertės, statramstį 30 eurų vertės ir taip sugadino svetimą 300 eurų vertės turtą.

Įrodymai dėl kaltinamiesiems E. K. ir A. L. pareikštų kaltinimų :

Kaltinamųjų E. K. ir A. L. kaltė , padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6p., 187 str. 1d. , yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų , liudytojų parodymais, specialistų išvadomis , kitais baudžiamojoje surinktais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad įvykio vakarą leido su draugais pirtyje. Grįžus į (duomenys neskelbtini) apie 1 val. , jis užėjo į barą, kur nusipirko dešros, duonos, ketino su A. L. ir J. S. eiti pas jį namus, kur jis gyveno vienas ir dar išgerti. Parėjus paaiškėjo , kad jis neturi ko išgerti, tada, palikę J. S. jo namuose, jis išėjo pas mamą , tikėdamasis, kad ji turės degtinės, o A. L. nuėjo degtinės į barą, galvodamas , gal baras dar veiks ir jis nupirks degtinės bare. Jo mama degtinės neturėjo, A. L. taip pat negavo degtinės bare, nes baras tuo laiku jau buvo uždarytas. Kitą dieną jis iš savo mamos sužinojo, kad naktį kažkas nužudė N. J.. Tą dieną jis susitiko su A. L. ir J. S. žydų kapinėse, jie kalbėjo dėl kontrabandinių cigarečių iškrovimo, apie N. J. nužudymą nekalbėjo . Kodėl liudytojas J. S. davė parodymus, kad jie kalbėjo apie N. J. nužudymą, kad jis su A. L. dalyvavo jo nužudyme , jis nežino, bet galimai J. S. davė tokius parodymus , bijodamas būti apkaltintu N. J. nužudymu. Jis neturėjo jokių priežasčių sumušti N. J., su juo santykiai buvo geri . Įvykio vakarą N. J. automobilio netoli baro, kur pirko dešrą, nematė. Tą vakarą gėrė tik alaus, todėl nebuvo apgirtęs. Būnant jo namuose , jis nesitarė su A. L. eiti ir sumušti N. J..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. taip pat neigė savo kaltę ir 2016-09-27 E. K. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 129 str. 1 d., parodė, kad ankščiau teistas už kontrabandą, gavo baudą, bet jos nesumokėjo. 2016-09-03 labiau po pietų, laiko tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės susitiko su draugais: A. L., S., S., S. K., J. K., pakeliui einant į pavėsinę sutiko važiuojant R. I. ir pasiūlė jam prisijungti, kas daugiau buvo, nepamena, susitarė žaisti kortomis, žaidė pavėsinėje (duomenys neskelbtini), po kiek laiko sušalo, todėl nusprendė važiuoti pas jį namo. Važiavo automobiliais, kiekvienas su savo, kokie buvo automobiliai, bei kas juos vairavo, neatsimena. Kelinta buvo pas jį namie, neatsimena, bet jau temo iki 20.30 val. žaidė kortomis. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) į pirtį, pas A. S., jis važiavo su A. S., J. S., S. K., dar važiavo R. I. ir A. L.. Pirtyje buvo iki maždaug vidurnakčio. Pirtyje gėrė alų. Po pirties grįžo į (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti apie 01.00 val., nes baras dar dirbo. Prie baro liko jis, S. ir L.. Jie stovėjo parke prie bordiūro, netoli pėsčiųjų perėjos. Jis nuėjo į barą, nupirko dešros, paprašė dešrą papjaustyti, galvojo, kad su L. ir S. dar išgers, tačiau vėliau apsigalvojo. Lauke buvo tamsu, todėl aplinkui nieko tiksliai nematė, prie baro stovėjo lengvasis automobilis tamsios spalvos. Ar automobilis sudaužytas ar ne, neatkreipė dėmesio. Minėtą vakarą prie baro N. J. nematė, šiaip pažįsta iš matymo, draugystės tarp jų nebuvo. Kada jį matė paskutinį kartą, neatsimena. Kai jie su L. ir S. nusprendė skirstytis, baras dar dirbo. S. išėjo namo pats, o jis ėjo su L.. Sekmadienį atsikėlė apie pietus. Jam paskambino mama, pasakė, kad užmušė N. J.. Kas galėjo N. nužudyti, nežino. ( t.6 b. l. 150-151, 152)

Apklausus kaltinamąjį E. K. papildomai 2016 m. lapkričio 17d. kaltu neprisipažino, naujų aplinkybių nenurodė (t. 6 b.l. 152).

2017-05-19 kaltinamajam E. K. pareiškus galutinį įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6., 187 str. 1 d., E. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Pilnai pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas 2016-09-27, 2016-11-17. 2016-09-04 ryte jam paskambino mama ir pranešė, kad naktį užmušė kažkokį vaikiną. Išėjo į lauką, nupirko limonado ir sugrįžo namo. Dienos metu, tiksliai laiko neprisimena A. L. pasiūlė susitikti Žydų kapinėse. Nuėjo prie žydų kapinių, ten buvo J. S., A. L.. Ten ėjo, nes norėjo pakalbėti apie cigarečių vežimą iš pasienio posto. Minėtą darbą turėjo gauti J. S., o jie turėjo už atlygį jam padėti. Susitikę sužinojo, kad šią dieną darbas nesigaus, kad yra pasieniečiai ir jie išsiskyrė. Mano, kad galimai pats J. S. nužudė N. J. ir todėl duoda parodymus ant kitų. Galvoja, kad J. S. jam pavydi. Ko pavydi, net pats nežino, todėl apkalba. Daugiau nieko parodyti negali, N. J. nežudė. ( t.6 b.l. 157-159)

Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikštų kaltinimu kaltu neprisipažino ir teisme jis parodė, kad įvykio vakarą jis leido su draugais, buvo pirtyje, po to grįžo į (duomenys neskelbtini) , liko su J. S. ir E. K.. Ketino su jais eiti pas E. K. į namus išgerti. Tam tikslui E. K. nusipirko bare užkandos ir jie trise nuėjo į namus. Parėjus paaiškėjo, kad E. K. neturi ko išgerti , todėl jis išėjo į barą, tikėdamasis, kad baras dar dirbs ir galės jame nusipirkti degtinės, o E. K. nuėjo į namus pas savo mamą, galvodamas, kad gal ji turės degtinės. J. S. liko jų laukti E. K. namuose. Jie, būdami E. K. namuose, nesitarė su E. K. eiti mušti N. J.. Tą vakarą jis N. J. nematė. Baras , jam nuėjus, jau nebedirbo , E. K. pas mamą degtinės negavo, todėl jie visi išsiskirstė ir jis parėjo į namus, kur jau buvo parėjusi jo sugyventinė V. B.. Kitą rytą jis iš E. M. sužinojo, kad kažkas naktį nužudė N. J.. Jis nebuvo piktuoju su N. J., todėl jam nebuvo jokio tikslo jį mušti ar žudyti. Tą dieną jis, J. S. ir E. K. buvo susitikę žydų kapinėse , kalbėjosi dėl kontrabandinių cigarečių iškrovimo. Jis J. S. nieko nepasakojo apie N. J. sumušimą, nes to nedarė ir neturėjo ką pasakoti. Apklausiamas 2017 m. gegužės 26d. įtariamuoju, jis davė išgalvotus parodymus, nes tą padaryti jį įtikino tyrėja , kuri žadėjo jį paleisti iš suėmimo. Apklausoje dalyvavo jo gynėjas , tačiau jis labai skubėjo , ir ne itin gerai atliko savo kaip gynėjo pareigas. Po šios apklausos jis buvo suvestas į akistatą su kaltinamuoju E. K., kur irgi davė tuos pačius parodymus , nes taip tikėjosi išeiti į laisvę, be to tyrėja įkalbinėjo jį duoti E. K. kaltinančius parodymus. J. S., duodamas parodymus , kad jis neva jam prisipažinęs, kad N. J. sumušė jis ir E. K., jį apkalba, tai jis gali daryti dėl jo skolos jam, kurios nėra grąžinęs, be to, jis turi žinių, kad N. J. šalininkai baugina asmenis, verčia juos duoti jį ir E. K. kaltinančius parodymus. Jis neneigia, kad įvykio išvakarėse jam ne kartą skambino J. K., kuris kvietė jį ir kitus atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir sumušti N. J.. Jis tokio pasiūlymo rimtai nepriėmė, jam pažadėjo, tačiau net nemanė važiuoti ir daryti, ką siūlė J. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-27 kaltinamajam A. L. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 129 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju, jis parodė, kad 2016-09-03, apie 22.59 val., jam būnant dar pirtyje į jo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti K.-J. K. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), jis pradėjo kviesti jį ir kitus atvažiuoti į centrą ((duomenys neskelbtini)), nes nori „išsiaiškinti santykius su N.“-suprato, kad N.-tai N. J., iš jo pasakojimo suprato, kad įvyko kažkas tarp jo ir N. ir dabar jis nori išsiaiškinti su N.. Jis N. J. pažinojo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo, su N. J. draugais yra turėjęs problemų. Po pirties R. I. pavežė juos į (duomenys neskelbtini), t. y. išleido netoli V. V. baro. Ant betoninės tvorelės liko jie trise: jis, J. S., E. K.. Jie dar pabuvo apie 10 minučių, gėrė alų. Tada išsiskirstė namo, jis ėjo iki posūkio su E. K., po to pasuko namo, t.y. sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis N. J. nematė, paskutinį kartą matė jį prieš mėnesį. Kai ėjo namo, pradėjo lyti lietus. Kai sugrįžo namo, sugyventinė V. B. jau buvo namuose, ji miegojo. 2016-09-04 ryte paskambino E. M., kuris pakvietė išeiti į lauką parūkyti. Kai susitiko, jis papasakojo, kad tą naktį kažkas nužudė N. J.. Tą naktį jis nieko nemušė, kas nužudė N. J., nežino. ( t.6 b.l. 117-118)

2017-05-26 kaltinamajam A. L. pareiškus galutinį įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6., 187 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju, A. L. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą dėl N. J. nužudymo ir jo automobilio sugadinimo, suprato, savo kaltę pripažįsta dalinai. Įvykio naktį viskas buvo taip, kaip pasakojo iki to momento, kai jie trise sėdėjo ant betoninės tvorelės prie baro, (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena ar jie gėrė alkoholinius gėrimus ar tiesiog sėdėjo. V. baras dar veikė, jame degė šviesa. E. K. ir J. S. buvo nupirkę dešros, tuo metu pradėjo lyti, jie nutarė eiti pas E. K. namo ir išgerti dar alkoholinių gėrimų. Jie trise nuėjo pas E. K. namo, ant stalo sudėjo dešrą, čipsus, limonadą, jam atrodo, kad turėjo dar kažkokius alkoholinius gėrimus. J. S. pradėjo žiūrėti kažką kompiuteryje. Po to jie trise išėjo į lauką parūkyti, kai parūkė J. S. sugrįžo prie kompiuterio, o jis su E. liko lauke. Kuris iš jų pasiūlė, neprisimena, bet jie nutarė eiti į (duomenys neskelbtini) ir sumušti N. J.. Jie žinojo, kad N. J. miega savo automobilyje „BMV“, stovinčiame prie V. V. baro (kokiu momentu tai sužinojo, neprisimena, ar minėjo J. S., kad eina mušti N., neprisimena). J. S. liko E. K. name prie kompiuterio. Jie dviese nuėjo į (duomenys neskelbtini), paėmė akmenį (ten pastoviai guli daug akmenų) ir dviese su E. K. priėjo prie N. automobilio „BMV“, stovinčio kelkraštyje prie V. V. baro. N. J. miegojo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Priėjęs prie priekinės keleivio pusės durelių, patraukė už rankenėlės, bet durelės neatsidarė, jos buvo užrakintos. Tada jis turėtu akmeniu sudavė per keleivio pusės priekinių durelių stiklą. Kai pabiro stiklas nuo dūžtančio stiklo šūkių atsibudo N. J. ir iš karto metėsi į vairuotojo sėdynę-persėdo, atidarė vairuotojo dureles ir iššoko iš automobilio. Iššokęs iš automobilio, N. J. pradėjo bėgti per kelią. Jis pradėjo vytis N. J.. Kai jis su akmeniu daužė lango stiklą, E. K. stovėjo iš dešinės pusės, šalia. Tą akmenį, kuriuo išdaužė automobilio stiklą, numetė kažkur į šoną. Kai pradėjo vytis N. J., jis bėgo pirmas, o jam iš paskos E. K.. N. J. perbėgo kelią, norėjo tikriausiai pataikyti ant laiptų, vedančių į skverą, tačiau nepataikė, nušoko per betoninę tvorelę į apačią. Jie su E. K. nubėgo N. J. iš paskos, jį rado gulintį ant žemės, jo galva buvo link laiptų, kojos link pašto, gulėjo šonu, maždaug 1-2 metrų atstumu nuo betoninės tvorelės. Jis pribėgo prie gulinčio N. J., sudavė jam koja per kojas. N. J. nerėkė, tiesiog gulėjo ramiai. Viskas vyko labai greitai, jam iš paskos atbėgęs E. K. stovėjo jam iš dešinės pusės, prie jo E. K. jokių smūgių N. nesudavė. Po suduoto smūgio per kojas, jis pamatė atvažiuojančio automobilio šviesas. Jis iš karto nubėgo laiptais į viršų, perbėgo gatvę ir nubėgo už V. V. baro. E. K. su juo nebėgo, ką jis darė, nežino. Tuo metu lijo. Jis stovėjo ir laukė kažkiek prie V. baro, klausėsi ar minėtas automobilis sustojo, bet nieko negirdėjo. Viso prastovėjo keletą minučių. Stovėdamas išgirdo kažkokius riksmus (negali konkretizuoti kas tai buvo per riksmai), jam pasirodė, kad kažkas rėkia, kad kažkas vyksta, pagal jį tai buvo riksmai parke-skvere, žemiau negu gulėjo N. J.. Tada jis per kiemus ėjo pas E. K. namo. Name buvo J. S., kuris sėdėjo prie kompiuterio. J. S. paklausė ar yra E., J. pasakė, kad ne. Tada jis išėjo parūkyti į lauką. Jis rūkė cigaretę, atėjo E. K.. Jis pradėjo klausti E. kas ten per "kipišas" centre, ar buvo pasieniečiai. E. K. jam atsakė: “ne...ne..ten N... paskui atėjo moterys..“. Jis iš jo žodžių nieko nesuprato. E. K. buvo išsigandęs. Po to jie užėjo į namą, ten dar buvo J. S., jie nenorėjo prie jo kalbėtis. Nusprendė, kad tą vakarą jie nebegers, kad skirstysis. Kitą rytą jam paskambino E. M., jie susitiko, pasakė, kad tą naktį buvo nužudytas „N.“, kad jį vežė į ligoninę ir ten jis mirė. Jis labai išsigando, pagalvojo, kad N. J. užsimušė šokdamas nuo betoninės tvorelės, kai jį vijosi. Po to sugrįžo jo sugyventinė V. B. (ji grybavo iš ryto), kuri irgi pasakė, kad N. J. nužudytas. Tada jis parašė SMS žinutes per telefono aparatą „Blackberry“ J. S. bei E. K., pasiūlė susitikti Žydų kapinėse. Tą dieną jie susitiko Žydų kapinėse. Kai jis atėjo į kapines, J. S. jau laukė, jis pasakė, kad naktį metaliniais strypais nužudytas N. J., sakė, kad apie tai girdėjo iš vietinių gyventojų. Jis suprato iš J. S., kad jis suprato, kad jie dalyvavo minėtame nusikaltime. J. S. pradėjo jiems priekaištauti, ką jie padarė. Tada jis jam pasakė, kad kai jis atidarė automobilio dureles, N. J. pabėgo iš automobilio, po to minėjo, kad nenori sėdėti kalėjime už tai, turėdamas omenyje, kad už tai, kad ten buvo, bet ne už tai, kad mušė. Tada jis „užvažiavo“ ant E. K., matė, kad jis buvo visas išsigandęs. O kai išsigandęs, tai E. K. nekalba, o tik mykia. E. K. atsakė: “Čia ne.. aš..tai „D.“. „D.“ tai yra E. N. pravardė. ( t. 6 b. l. 124-130)

2017-06-01 akistatos metu tarp įtariamojo A. L. ir įtariamojo E. K. parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, kaltinamasis A. L. liko prie savo parodymų , duotų 2017 m. gegužės 26d., o kaltinamasis E. K. prie savo parodymų, duotų 2016 09 27, 2016 11 17, 2017 05 19( t.7 b. l. 132-135)

2016-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2016-09-30 iki 2016-10-10 ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. leisti kontroliuoti ir fiksuoti A. L., gim. 1991-03-26 ir E. K., gim. 1994-07-16 bendravimą su kitais asmenimis. ( t. 6 b. l. 152-153)

2016-10-20 Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole yra nurodyta, kad 2016-10-01 yra užfiksuotas pokalbis tarp kaltinamojo A. L. ir kito sulaikyto asmens. Pokalbis prasideda 2016-10-01 20 val. 19 min. ir tęsiasi 30 min. Minėto pokalbio metu A. L. pasakoja kitam sulaikytajam, kad yra sulaikytas dėl nužudymo, įvykusio 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini). Pokalbio 12-ą minutę 20 sekundę A. L. sako kitam sulaikytajam :“….atsisėdom prie to baro (duomenys neskelbtini) ir gėrėme alų. Visi kiti išsiskirstė ir aš nuėjau namo pagal viską, o pagal viską dar pabuvau ir žinau kas ten ir kaip buvo, bet neliečiau aš jo. Tipo nuėjau namo ir miegojau, o ryte atsikeliu sako kad piz... jam. Iškart pagalvojau kad mane paims.“ Kitas sulaikytasis sako A. L.:“ Mentai tavim netiki dėl to, kad jiems pamelavai, kad tu į chatą išėjai“. Toliau A. L. šio pokalbio metu vengia kalbėti apie įvykį, visaip bando teisintis, kad pats nelietė nukentėjusiojo, taip pat pasakoja apie ginkluotą plėšimą už kurį buvo anksčiau nuteistas lygtinai, tačiau pokalbio 21-ą minutę 50 sekundžių sako kitam sulaikytajam:“...kad aš žinočiau, kad paėmė tą, kuris tą darė. Žinai, aš iš karto ateičiau ir prie jo viską pasakyčiau. Ta prasme kaip buvo“. Toliau A. L. sako, kad jam reikia ..pasitarti su advokatu, kaip geriau daryti“. Į ką jam kitas sulaikytas sako: “Esmė tame, kad vis tiek turėsi pasakyti, bet kokiu atveju ar jisai sulaikytas ar nesulaikytas“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos gauta nebuvo. ( t. 7 b. l. 154-160)

2017-04-22 vadovaujantis LR BPK 162 str. priimtu nutarimu buvo leista baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07065-17 surinktą informaciją dėl kitą nusikalstamą veiką padariusio įtariamojo P. R., kurio atžvilgiu 2017-02-27 teismo nutartimi leista nuo 2016-02-27 2 mėnesiams atlikti neatskleidžiant savo tapatybės slaptus veiksmus. ( t. 6 b. l. 8-10), panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41966-16, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl N. J. nužudymo ( t. 8 b. l. 1-4)

2017-03-17 Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole yra nurodyta, kad buvo atlikti veiksmai ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. naudojant technines priemones buvo kontroliuojami ir fiksuojami P. R., gim. 1983-05-17 pokalbiai. 2016-03-02 yra užfiksuotas pokalbis tarp P. R. ir suimtojo kaltinamojo A. L.. Pastarasis pokalbio metu pasakė, kad jo pavardė yra L.. Pokalbis prasideda 2016-03-02 15:52:46 vai. Minėto pokalbio metu A. L.pasakoja, kad jis buvo nuvežtas į teismą, kur pagal jo bylą vyko liudytojo apklausa, dalyvaujant jam ir kitiems įtariamiesiems. Apklausos metu liudytojas davė parodymus prieš jį ir jo bendrininką. A. L. pasakoja P. R. apie nužudymo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, kad liudytojas teisme pasakė, jog kitą dieną po nužudymo pastarasis buvo susitikęs su juo (A. L. ir jo bendrininku. 2017-03-02 16:22:49 yra užfiksuotas pokalbis tarp P. R. ir A. L., kurio metu A. L. pasakoja R., jog prieš jį be liudvtojo parodymų byloje yra įrodymas, o būtent kraujo pėdsakai ant nužudytojo asmens automobilio išdaužtų langų stiklo šukių, A. L. tariasi su pokalbio dalyviu, kaip būtų galima paaiškinti jo kraujo pėdsakus, rastus ant automobilio stiklo šukių. Taip pat A. L. sako, jog jo laukia parodymų patikrinimas melo detektoriumi ir jeigu po melo detektoriaus bus viskas blogai, tai jis turės prisipažinti padaręs nužudymą( „imti ant savęs“) ( t.8 b. l. 12-32)

2017-05-09 vadovaujantis LR BPK 162 str. priimtu nutarimu buvo leista baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54943-16 surinktą informaciją dėl kita nusikalstama veika įtariamų asmenų V. K., A. B., A. C. kurių atžvilgiu 2016-12-01 teismo nutartimi buvo leista nuo 2016-12-01 iki 2017-02-01 neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti slaptus veiksmus, naudojant technines priemones, kontroliuojant V. K., A. B. ir A. C. pokalbius.. ( t. 6 b. l. 173-175) panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41966-16 atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl N. J. nužudymo (VII Tomas m. l. 167-169)

2017-02-03 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole yra nurodyta, kad 2016-12-08 yra užfiksuotas pokalbis tarp V. K. ir kito sulaikyto asmens, kuris pokalbio metu pasakė, kad jo pavardė yra L.. Pokalbis prasideda 2016-12-08 11:44:42 val. Minėto pokalbio metu V. K. grižta į kamerą ir pasakoja asmeniui, kuris prisistatė pavarde L., kad nuvežtas į komisariatą matė L. „padelnika“. L. pasakoja V. K., kad dabar jam su „padelniku“ bus blogai ir juos nuteis už nužudymą, padarytą (duomenys neskelbtini). Taip pat 2016-12-08 15:45:08 val., užfiksuotas pokalbis tarp V. K. ir asmeniu pavarde L.. L. sako supaprastinta kalba, kad dėl kaltinimo nužudymu iš savanaudiškų paskatų jo laukia ilgi metai kalėjimo, kad 2 su puse mėnesio jis su bendrininku „sėdėjo ramiai, lygiai“, o dabar juos gali nuteisti už nužudymą. L. kalba, kad viską galėjo normaliai“ išsukti“ , išeiti į laisvę , pergyvena, kad ilgai teks sėdėti, sako, kad geriau būtų prisiėmęs vienas (t. 7 b. l. 176-192)

Tai, kad aptariamo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam N. J. priklausantis automobilis BMV 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina 2016-09-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys : apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gatvės ruožas bei minėtame gatvės ruože stovintis automobilis BMV 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Automobilis apgadintas. ( t.1 b.l. 20-95), 2016-10-04, 2016-10-06 papildomos apžiūros protokoluose užfiksuotos automobilio BMV 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, kuriomis nustatyta , kad automobilis apgadintas , paliekant ant jo smūgių žymes : automobilio priekinis stiklas sutrupėjęs, kairės pusės durelių stiklai išdaužti, galinis bagažinės stiklas išdaužtas, priekiniai ir galiniai abiejų pusių žibintai išdaužti, priekiniame variklio dangtyje yra išilginiai įdubimai keleivio pusėje. ( t.1.b. l. 99-101, 148-150).

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro Specialisto išvadoje Nr. 140-(4544)-IS1-5941 yra nurodyta, kad ant pateiktų tirti keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2016-09-04 apžiūrint automobilį, „BMV“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. Ant pateiktų tirti N. J. marškinių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 21), kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. ( t. 1 b. l. 121-126)

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro Specialisto išvadoje Nr. 140-(4901)-IS1-6010 yra nurodyta, kad ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 2-7, Nr. 9, padarytomis 2016-10-06 papildomai apžiūrint automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 10, rasta vyro biologinių pėdsakų, kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 11, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su N. J. genotipu. ( t. 1 b. l. 166-170)

Tai, kad N. J. mirtis buvo smurtinė, patvirtina Teismo medicinos Specialisto išvada Nr. M1158/2016(01), kuria nustatyta , kad N. J. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo. Tai komplikavosi ūminiu kraujo išsiliejimu į abi krūtinplėvės ertmes bei į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis N. J. mirė 2016-09-04 d., 05:20 val. N. J. lavono tyrimo metu nustatyta krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityse, abipusiais IX ir X šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės ir plaučių pažeidimais, VII ir IX slankstelių keterinių ataugų lūžiais, plaučių audinio sumušimo židiniais abiejų plaučių apatinėse skiltyse, blužnies paviršiniais plyšimais, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2016-09-04 d., 04.45 val.. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide, pečiuose, dešinėje rankoje, kojose, poodinės kraujosruvos rankose, sėdmenyse, kojose, muštinės žaizdos pakaušyje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2016-09-04 d., 04:45 val. Šie sužalojimai, dėl nosies kaulų lūžio, dėl kurio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pooperacinės žaizdos abipus krūtinės ląstos šoniniuose paviršiuose, taškinės-durtinės žaizdelės su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abipus alkūnių linkiuose, padarytos gydymo stacionare laikotarpiu, taikant medicinines manipuliacijas, todėl kaip sužalojimai nėra kvalifikuojami. Sužalojimai konstatuoti N. J. visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai esantys N. J. dilbiuose ir plaštakose, galėjo būti padaryti mirusiajam dengiantis rankomis nuo smūgių. Sužalojimai, konstatuoti N. J. lavone, padaryti mažiausiai 33 trauminiais poveikiais ir vertinant visumoje nėra būdingi juos pasidarant griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. N. J. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti to paties įvykio metu, netrukus vienas paskui kitą. N. J. lavono kraujyje rasta 1,44 %o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį. Nugaros krūtininėje dalyje esanti taisyklingo stačiakampio formos, 30x5 cm dydžio poodinė kraujosruva, galėjo būti padaryta kietu, plokščiu, riboto paviršiaus, pailgu daiktu, kurio skersmuo apie 5 cm. Visuose kituose sužalojimuose, požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių.( t. 2 b. l. 4-13)

Nukentėjusioji S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 80-81), tiek teisme parodė, kad N. J., gim. 1992 buvo jos sūnus. 2016-06-03 sūnus vedė, jis gyveno atskirame bute kartu su žmona. Sūnus N. J. buvo uždaro būdo, jis pastaruoju metu dirbo taksi vairuotoju. 2016-09-03 penktadienį paskambino sūnui N. J. ir sužinojo, kad jis su žmona važiuoja pas žmonos močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini).. Šeštadienį ji skambino marčiai E., kuri sakė, kad N. statė voljerą šuniui, o vėliau išvažiavo su draugu ir dabar jo telefonas išjungtas. Kitą dieną, t.y. 2016-09-04 ryte ji sužinojo, kad tą naktį sūnus N. J. buvo sumuštas prie baro ir mirė ligoninėje.

Nukentėjusioji E. J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 109-112, 116-117, 119-120, 128-129), tiek teisme parodė, kad N. J. buvo jos vyras, su juo susituokė (duomenys neskelbtini), įvykio metu laukėsi vaiko. Jie pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais važiuodavo pas jos močiutę gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2016-09-02 vakare su vyru N. J. vyro vairuojamu automobiliu „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas močiutę. 2016-09-03 šeštadienį vyras N. J., padedamas draugo J. Ž., statė voljerą šuniui. Tą dieną apie 16.00 val., ji susipyko su vyru, kad jis leidžia laiką su draugais, o ne su ja ir vyras N. J. išvažiavo su draugu J. Ž.. Apie 19.00 val., ji paskambino vyrui, jis atsiliepė, buvo linksmas, blaivus, pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Ji paprašė, kad jis paimtų ją kartu, bet jis atsisakė sakydamas, kad su jais merginų nėra. Ji girdėjo kitų vaikinų balsus, jis pasakė, kad po valandos bus namie. Vėliau vakare ji jam skambino, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. 2016-09-04 ryte ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos vyras N. J. mirė, kad galimai buvo nužudytas. Automobilį BMV 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vyras nusipirko 2016 metais rugpjūčio mėnesį suradęs skelbimą internete. Po įvykio per socialinį tinklą "Facebook" jai rašė V. B., kuri klausinėjo kaip ji laikosi, vėliau klausinėjo ar rado kokių nors atspaudų, pėdsakų. Jai tai sukėlė įtarimą. Ji jai nieko nerašė. Tada ji jos paklausė o kur tą naktį buvo jos sugyventinis A. L.. V. B. atrašė, kad tą naktį jos sugyventinis A. L. buvo labai girtas ir miegojo pirtyje, kad jis tikrai nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Tą naktį, kai buvo nužudytas jos vyras , taip pat buvo smarkiai apgadintas vyrui N. J. priklausantis 1998 metų gamybos automobilis "BMV 525", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po išsamių tyrimų policijos pareigūnų buvo jai grąžintas. Ji minėtą automobilį remontavo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes tai senas automobilis ir detales pirko pagal skelbimus. Minėto automobilio remontas jai kainavo 300 eurų: priekinis stiklas-70 eurų, priekiniai žibintai-2 vienetai x po 30 eurų, viso 60 eurų, kairės pusės durelių stiklai-2 vienetai x po 15 eurų, viso 30 eurų, galinis bagažinės lango stiklas-40 eurų, galiniai abiejų pusių žibintai-2 vienetai x po 20 eurų, viso 40 eurų, apgadintas bamperis, kurio vertė 30 eurų, apgadintas statramstis(remontas-ištiesinimas ir dažymas) 30 eurų. 2016-12-09 ji pagimdė N. J. dukrą-A. J., jai paskirta našlaitės pensija.

Liudytoja A. S. , GMP felčerė, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 53-54), tiek teisme parodė, kad 2016-09-04 ji budėjo kartu su vairuotoju V. V.. Tą naktį apie 03.00 val., jie gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur rastas sumuštas vaikinas. Kai atvyko į vietą, (duomenys neskelbtini), priešais barą, už betoninės tvorelės rado gulintį nukentėjusįjį N. J., gim. (duomenys neskelbtini). N. J. buvo sąmoningas. Ji klausė N. J., kas atsitiko, kas jį sumušė, N. J. rėkė nesavu balsu, kad jam skauda visą kūną, kad jis miršta, kad nežino kas jį sumušė, nematė. Ji pamatė, kad paciento būklė labai bloga, todėl iš karto nusprendė vežti jį į Lazdynų GMP. Visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto N. J. buvo sąmoningas, tačiau labai blaškėsi, ji suleido jam nuskausminamųjų vaistų, tačiau vaistai neveikė, nes jis po kažkiek laiko vėl skundėsi skausmais. Ji pastoviai N. J. kalbino, kad jis neprarastų sąmonės. N. J. nuo skausmo staugė nesavu balsu, vis minėjo, kad miršta, kad jį gelbėtų. N. J. jai pasakė, kad jam labai skauda, kad jis nenori niekam nieko pranešti, nežino kas jį sumušė, nematė. Ji matė sužalojimus krūtinės srityje, galvoje , buvo guzeliai po visą kūną , tai būna, esant plaučių edemai. N. J. buvo ir kruvinas. Pats N. J. paeiti nergalėjo, todėl į griautosios medicinos pagalbos automobilį jis buvo įkeltas.

Liiudytoja B. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 68-70), tiek teisme parodė, kad 2016-09-03 šeštadienį ji dalyvavo tetos gimtadienyje, kuris vyko kavinėje (duomenys neskelbtini). Tą naktį, apie 01.30 val.-02.00 val., jie būdami kavinėje girdėjo kažkokius duslius garsus, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio, iš dalyvavusių gimtadienyje svečių niekas nereagavo. Ji, A. M., A. M. palydėjo muzikantę namo į (duomenys neskelbtini), ir grįžtant atgal, užėjus į (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokius stenėjimus. Buvo tamsu, jokių automobilių, žmonių gatvėje nebuvo. Jos paėjo į priekį link V. V. baro, prie kelkraščio pamatė automobilį, kurio stiklai buvo išdaužyti. Nusprendė, kad prie baro įvyko kažkokios muštynės. Tada išgirdo vėl stenėjimus ir už betoninės tvorelės, apačioje parke pamatė gulintį jauną vyrą, kuris prisistatė pavarde „J.“. A. M. pasakė, kad jį pažįsta, kad jo vardas N.. N. prašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Jos klausinėjo kas jį sumušė, jis atsakė, kad nežino. Tada jos paklausė jo, ar tai jo automobilis sudaužytas, jis atsakė, kad taip. A. M. vienintelė turėjo mobilųjį telefoną, todėl ji iškvietė greitąją med. pagalbą, atvažiavo pasieniečiai. N. J. buvo labai sumuštas, basas, galvoje matė didelę žaizdą, buvo kraujo. Jis labai šaukė iš skausmo, šaukėsi pagalbos. Atvykus greitajai med. pagalbai, N. J. negalėjo atsistoti, jį nunešė į greitosios med. pagalbos automobilį. Kas galėjo sumušti N. J., nežino, nieko tą naktį nematė. Vėliau kitą dieną sužinojo, kad N. J., ligoninėje, mirė. Girdėjo kalbas, kad jaunimas iš kaimų tarpusavyje nesutardavo.

Liudytojas D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 173-174), tiek teisme parodė, kad N. J. pažinojo, jis buvo tolimas giminaitis. 2016-09-03 apie 18.00 val., jis kartu su E. M., E. N., J. K., E. M. vairuojamu automobiliu „Ford Escort“ nuvažiavo prie pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini). Jie kepė šašlykus, gėrė alų, klausėsi muzikos. Prie jų prisijungė atvažiavęs A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jie pritrūko alkoholinių gėrimų, todėl jie su J. K. paprašė, kad jis nuvežtų juos į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek buvo tiksliai valandų, pasakyti negali, bet buvo jau tamsu. A. M. jam priklausančiu vyšninės spalvos automobiliu Audi A6, valstybinio numerio neprisimena, nuvežė juos prie baro. A. M. pasiliko automobilyje, o jis su J. K. nuėjo į barą. Jiems užėjus į barą, prie prekystalio pamatė stovintį N. J. bei kitą vaikiną. Jis nupirko butelį degtinės. Kai nusipirko, išgirdo kaip J. K. pradėjo konfliktuoti su N. J. . Jis pradėjo raminti N., sakydamas, kad nesikabinėtų „prie nepilnamečių“. Vėliau jam J. K. papasakojo, kad pokalbis tarp jo ir N. įvyko toks, kad N. jo paklausė, su kuo jis atvažiavo, J. K. atsakius, kad jis atvažiavo su M., N. pasakė: “Tai ko vienam baisu važinėti, ar kas yra?“. Kiek suprato, kad tokie N. J. žodžiai labai J. įžeidė. A. M. nuvežė juos atgal prie tos pavėsinės. Išgertuvių metu J. K. pradėjo skųstis N., kad „ant jo užvažiavo N.“, „kad reikia nuvažiuoti ir duoti jam ..“. N. pasakė: “Paimsim lazdas ir išsiaiškinsim“. Tuo metu A. M. kažkas paskambino ir paprašė atvažiuoti, tada jis ir E. M. atsisėdo į A. M. automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). E. N. bei J. K. pasiliko prie pavėsinės. 2016-09-04 ryte iš pažįstamų sužinojo, kad rastas nužudytas N. J. . Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs, kad , jo manymu, J. K. bei E. N. nužudė N. J., nes girdėjo kaip J. skundėsi, kad buvo pažemintas. Kai paliko pavėsinėje K. ir N., jie buvo ganėtinai girti. Iki miestelio nuo tos vietos yra maždaug 4 km. , jie galėjo pasiekti miestelį tik pėsčiomis. Šalia tos išgertuvių vietos buvo palapinė, kur jie galėjo išmiegoti.

Liudytojas A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (r. 2 b.l. 187-188), tiek teisme parodė, kad 2016-09-03 apie 18.00 val. į pavėsinę, esančią netoli (duomenys neskelbtini) atvežė pažįstamus D. J., E. N. ir J. K., kur po maždaug pusvalandžio atvažiavo E. M.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, kepė mėsą. Apie 20.00 val. J. K. paprašė pavežti jį į (duomenys neskelbtini), pas E. K. kieme, pažaisti kortomis. Jis jį nuvežė ir išleido. Apie 21.00 val. jis jam paskambino ir paprašė jį paimti. Po maždaug 15-20 min. paėmė E. K. iš stotelės, esančios netoli mokyklos ir nuvažiavo atgal į pavėsinę. J. K. paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) barą, nusipirkti degtinės. Kartu su jais važiavo D. J., kuris iš namų pasiėmė pinigų. Į barą nuėjo D. J. ir J. K., kur užtruko apie 10 min. , jis laukė automobilyje. Grįžus J. K. buvo labai susijaudinęs, vos neverkė ir papasakojo, kad bare sutiko neblaivų „N.“ (N. J.), kuris, vos tik jam užėjus į barą, pradėjo jo klausinėti su kuo jis atvažiavo, ar jam nebaisu čia atvažiavus ir pan. Labai dėmesio į tai nekreipė, nes J. K. buvo girtas, kalbėjo tą patį per tą patį. Atvažiavus į pavėsinę, po maždaug pusvalandžio, E. N., būdamas girtas pradėjo šūkauti, rėkauti, kalbėti visokias nesąmones (ką gerbia ir ko negerbia), todėl E. M. nusprendė išvažiuoti. Pavėsinėje liko E. N. ir J. K.. E. M. ir D. J. išleido (duomenys neskelbtini), pats išvažiavo pas draugus. E. N. ir J. K. buvo gerokai girti, kai juos paliko. (duomenys neskelbtini) nuo tos vietos, kur buvo palikti J. K. ir E. N. , yra apie 4 km. atstumu .

Liudytoja V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 2-3), tiek teisme parodė, kad įvykio vakarą ji su savo drauge-L. D., kuri yra kaltinamojo A. L. sesuo, nuėjo į V. barą. Ten buvo N. J., jis buvo labai girtas ir buvo daug jaunimo iš (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo prie jų prie stalo ir užmigo, kai visi išeidinėjo, jį pažadino, jis išėjo kartu su jais. Ji dar su drauge L. D. pasėdėjo 20 minučių ir išėjo. Lauke pamatė J. S., A. L., E. K., A. S. ir R. I.. Jie truputį su jais pakalbėjo ir išsiskirstė į namus. Tada kažkur po 20 minučių grįžo jos sugyventinis J. S. ir pasakė, kad A. L. ir E. K. nori sumušti N. J.. Jis sakė, kad norėjo atkalbėti A. L. ir E. K., kad jie to nedarytų, nes bus daug problemų dėl to. Jie jo nepaklausė ir jis išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad buvo nužudytas N. J.. J. S.paskambino A. L. ir pasiūlė susitikti, J. S. nuvažiavo susitikti su A. L.. Sugrįžo atgal po 20-30 minučių ir pasakė, kad tai padarė A. L.. Tą pačią dieną, būnant (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo V. B., kuri yra A. L. sugyventinė, ir paklausė jos, ar ji viską žino. Ji pasakė, kad taip. Vaida pradėjo jai pasakoti visas smulkmenas, bet ji nenorėjo nieko klausyti: kaip, kas buvo, nes jai buvo labai žiauru, todėl ji pasakė, kad ji jai nieko daugiau nepasakotų. Pagal jos pasakojimą A. daužė N. J. galvą su "armatūra", jis matė, kad jau skylės galvoje yra, ir tada nustojo, ir jis atėjo namo ir viską jai- V. B. papasakojo . V. B. pasakojo, kad tai padarė A. ir E. K., kad jie mušė su lazdomis-"armatūrom", ji nežino kaip tas lazdas pavadinti. V. B. sakė, kad jie mušė į galvą, buvo sudaužyta galva, kojos. Ji pasakė, kad kai A. L. atėjo namo, jis buvo nesavas, visas baltas, iš karto nuėjo į dušą nusiprausti, nusiimti savo drabužius. Kiek jai pasakė V. B., kad jie nuėjo persirengti pas E. K. namo. Apie tai, kad A. L. ir E. K. sumušė N. J. žino ir A. L. sesuo L. D., bent taip jai sakė V. B..

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-27 Facebook paskyros apžiūros metu dalyvaujant V. K., nurodyta, kad tarnybinio kompiuterio pagalba, dalyvaujant V. K., panaudojus pastarosios Facebook paskyros prisijungimo slaptažodžius, atidarius Facebook paskyrą, matosi susirašinėjimas su asmeniu L. D.. Iš minėtos paskyros buvo nukopijuoti ir atspausdinti bei pridėti prie apžiūros protokolo 2016-09-07, 2016-09-11, 2016-09-12, 2016-09-15, 2016-09-16, 2016-09-17, 2016-09-19, 2016-09-20 dienų pokalbiai tarp.V. K. ir L. D., turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. ( t. 3 b.l. l. 4-17). Teisme ištyrus šį susirašinėjimą , jokios reikšmingos informacijos, susijusios su kaltinimu , negauta.

Teisme liudytojas J. S. patvirtino savo parodymus, kad įvykio naktį pagal A. L. jam papasakotas aplinkybes N. J. nužudė jis- A. L. ir E. K., apie tai jis parodė : Įvykio išvakarėse jis su draugais žaidė kortomis pavėsinėje netoli (duomenys neskelbtini), paskui buvo užvažiavę pas E. K., po to nuvažiavo į S. pirtį , kur be kitų asmenų buvo jis, E. K., A. L.. Pirtyje maudėsi, gėrė alų. Apie 23 val. A. L.(iui) paskambino J. K. ir pasakė, kad tarp jo ir N. J. buvo konfliktas , bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Apie 24 val. kartu buvęs R. I. juos parvežė į (duomenys neskelbtini) . Jis. A. L., E. K. tik atvažiavus iš karto į barą nėjo, nes buvo daug žmonių išgėrusių, nenorėjo konfliktų. Jie prie baro pastato dar išgėrė alaus, po to , jau buvo po 24 val. užėjo į barą, kur nusipirko dešros, duonos . Būnant prie baro A. L. su E. K. kalbėjosi, kad reikia pamokyti N. J.. Nuo baro jie visi apie 1 val. trys išėjo kartu, bet E. K. ir A. L. ėjo greičiau, o jis lėčiau. Jam atėjus į E. K. namus, kuriuose jis gyvena vienas, jų nebuvo. Jis įsijungė kompiuterį ir pradėjo žiūrėti filmą . Maždaug po 20 minučių , jam tuo metu išėjus į lauką parūkyti, grįžo A. L.. Tuo metu lijo, A. L. buvo šlapias, jis paklausė, ar negrįžo E. K. , į ką jis atsakė, kad ne. Netrukus grįžo E. K. ir klausė, ar niekas nematė , ir jam pasakė, kad jis neitų namo per centrą, nes ten kažkoks konfliktas. Netrukus jis išėjo į namus, ėjo kitu keliu, ne pro centrą. Kitą dieną jis apie 9 val. važiavo į parduotuvę , matė miestelio centre policiją, sudaužytą BMW automobilį , iš sugadinimų suprato, kad tam reikėjo kokių tai įrankių. Apsipirkęs jis iš susirinkusių žmonių sužinojo , kad buvo nužudytas N. J.. Netrukus jis gavo iš A. L. žinutę telefone, kuris paprašė susitikti žydų kapinėse. Žydų kapinėse jo jau laukė E. L., netrukus per laukus atėjo ir E. K.. Jie abu buvo šoke, panikoje. A. L. pasakė, kad tai jų darbas . Pats E. K. nieko nepasakojo, tik vaikščiojo pirmyn atgal. Jis tą vakarą netoli baro matė N. J. automobilį, bet ar jame kas nors buvo, jis nematė. Iš A. L. pasakojimo suprato, kad jie N. J. ir jo automobilį daužė armatūromis, tačiau iš kur jas gavo, kur jas padėjo , nežino. Įvykio vakarą jie visi buvo išgėrę tik alaus, A. L. ir E. K. neatrodė girti. Jis apie tai , ką sužinojo , papasakojo savo sugyventinei V. K. . Smulkesnius parodymus apie ką jam pasakojo A. L. , jis davė ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu visų detalių, praėjus nemažai laiko, nepamena. Ir dabar ir ikiteisminio tyrimo metu sakė tik tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. savo parodymais patvirtino , kad įvykio naktį N. J. sužalojo kaltinamieji E. K. ir A. L., apie tai jis parodė, kad tą šeštadienį 2016-09-03 susirinko kortomis žaisti miškelyje, esančioje pavėsinėje. Kortomis žaidė A. S., E. K., A. L., V. B., jis-J. S., S. K.. Bežaidžiant pasidarė šalta. Tada 18.00 val., jie iš tos pavėsinės išvažiavo pas E. K.. Išvažiavo A. S., A. L., E. K., S. K. ir jis-J. S.. V. B. pasiliko (duomenys neskelbtini) miestelyje, jis į namus nevažiavo. Atsisėdo už stalo, atėjo J. K., žaidė kortomis iki 09.00 val. vakaro. Po to A. S., jį, E. K., A. L. nuvežė į (duomenys neskelbtini), į pirtį. Ta pirtis priklauso A. S. tėvams. Būnant pirtyje apie 23 val. A. L. paskambino J. K., kuris pasakė, kad turi problemų su N. J., kad N. J. prie K. pradėjo kabinėtis, dėl ko jie vos nesusimušė. Jis pasakė, kad nereikia į tai reaguoti, nereikia važiuoti, nes vėl bus problemos ir niekas nevažiavo. Vėliau R. I. nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), išleido prie baro V.. Liko jie, t. y. jis, A. L., E. K.. E. K. paprašė su juo kartu nueiti į barą, nes jis norėjo kažką nusipirkti. Jis kartu su juo užėjo į barą. Jis nusipirko dvi dešras, padavėja jas supjaustė, į maišelį, duonos dar paėmė išsinešimui ir jie išėjo. Jie išėjo, atėjo iki tos kelio pusės kur stovėjo. Geriant alų, išgirdo frazę iš E. K., kad nori sumušti N. J., jis pasakė pažodžiui: "Davaj supizdinam N. J.". A. L. buvo už, jis pats pasakė nereikia: “Nedarykite sau problemų. Bet jie tiek to, tipo davaj..davaj“. Jis užsisuko ir nuėjo link savo namų. Kitą rytą jis atsikėlė 09.00 val., sėdo į mašiną ir važiavo į parduotuvę apsipirkti. Įvažiavo į (duomenys neskelbtini), o ten pamatė stovinčią policijos mašiną, pasieniečių mašiną. Sužinojo, kad nužudė N. J.. Jam iš karto šokas, prisiminė nakties įvykius. Nuvažiavo namo. Tada gavo A. L. SMS-ą, kvietė susitikti žydų kapinėse. Nuvažiavo į žydų kapines, ten jo laukė A. L., už poros minučių (3-4) atėjo E. K.. Nuo jų sklido alkoholio kvapas, jie buvo šoke. Jis jiems pasakė“ ką jūs čia pridirbot“. A. L. pasakė: "Aš į zoną nenoriu". Reikia, kad niekas nieko nežinotų. Jis pasakė, kad vis tiek sužinos. A. L. sakė, kad į zoną nenori ir viskas. Jis pasakė, kad mušė su metaliniais strypais. Jiems atėjus prie mašinos, pažiūrėjo, kad N. J. miega mašinoje, atidarė dureles ir A. L. tvojo N. J. į veidą, tas iššoko iš mašinos, pradėjo bėgti, bet ilgai nenubėgo, nes kitoje kelio pusėje užsikabino už tokio kelio bordiūro ir nukrito, pribėgo A. L. ir E. K.. A. L. puolė su metaliniu strypu N. J. per kojas, tas jau nesikėlė, kad ten tamsu buvo, jie ten nežiūrėjo ką ir kur muša. ( t. 3 b. l. 19-20)

2017-03-02 apklaustas liudytoju J. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo parodymus patvirtino ir parodė, kad įvykio vakarą, laiką leidžiant S. tėvų pirtyje kartu su A. L., E. K. ir kitais , A. L. (-iui) paskambino J. K. ir sakė, kad turi konfliktą su N. J., jis norėjo, kad jie atvažiuotų ir padėtų jam išsiaiškinti su N. J.. Jie į tokį J. K. skambutį reagavo neigiamai ir niekur nevažiavo. Apie 24 val. jie parvažiavo į (duomenys neskelbtini) , jis su E. K. nuėjo į barą, kur nusipirko supjaustytos dešros. Jų laukė A. L., nuėjo prie jo. Prie baro N. J. nematė, tik matė jo automobilį , bet nepastebėjo, ar buvo kas tame automobilyje . E. K. ir A. L. pradėjo tarpusavyje kalbėtis, kad N. J. reikia sudaužyti, tą išsakydami necenzūriniais žodžiais. Jis iš karto pasakė, kad nereikia taip daryti, kils konfliktų, matė žmonės, kad jie buvo ten pasilikę. Jis nesutiko ir išėjo namo. Matė, kad ir jie jau ėjo link namų. Su jais išsiskyrė po pirmos valandos. Kitą dieną atsikėlus 9 val. ryte, jis išvažiavo į parduotuvę, matė policiją, sužinojo iš aplinkinių, kad nužudytas N. J.. Grįžus namo, gavo A. L. žinutę, kad reikia susitikti pasišnekėti. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini) žydų kapinių, ten jau buvo A. L., neužilgo atėjo E. K.. Jis jų paklausė ką pridirbo. Jie buvo šoko būsenoje. A. L. pasakojo, kad pastebėjo N. miegantį automobilyje, atidarė dureles, pašvietė, N. susijudino , A. L. jam trenkė kumščiu ar į galvą, ar į petį. N. iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, užkliuvo už bordiūro ir parkrito . A. L. smogė N. J. per kojas su strypu, prie jo N. J.“ talžymo „ prisijungė su strypu E. K. . Jie abu turėjo strypus , iš kur jie atsirado, jam nesakė. Po to strypais sudaužė N. J. automobilį. A. L. pasakojo, kad kai N. J. buvo trenkta per kojas , pastarasis nebeatsikėlė. Kur paskiau jie padėjo strypus, jie nepasakojo. Kapinėse A. L. pasakojant apie tai, ką jie padarė su N. J., E. K. buvo apie pora metrų toliau nuo jų ir , jo nuomone, jis galėjo negirdėti , ką jam pasakoja A. L., tik E. K. pasakė, kad vienu „ durniumi“ bus mažiau. Dar A. L. sakė, kad E. K. toliau mušant N. J., jis jį atitraukė nuo jo. Minėjo, kad E. K. smaugė N. J. ir tai darė „ nejuokais“. Jokio pokalbio apie tai, kad be A. L. ir E. K. prie N. J. sumušimo dalyvavo kiti asmenys, nebuvo. (t. 3 b. l. 35-45)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2017 05 30 apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad 2016-09-27 buvo apklaustas pas tyrėją bei 2017-03-02 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją papasakojo visą tiesą. Papildomai nori parodyti-pakeisti iš esmės vieną parodymų momentą: 2016-09-04 naktį, buvo jau po vidurnakčio, kai prie V. V. baro, t.y. (duomenys neskelbtini), liko jie trise - jis, A. L. ir E. K., jie sėdėjo ant betoninės tvorelės, žemiau nuo baro. Tuo metu dar turėjo alaus, kurį atvežė iš pirties. A. L. jiems pasakė, kad minėtame automobilyje "BMV" stovinčiame prie baro, lyg tai miega N. J.. Jie nebuvo priėję prie automobilio, nežiūrėjo į vidų. A. L. pradėjo sakyti, kad N. J. reikia "pamokyti"-jis tai suprato, kad reikia jį primušti dar už ankstesnius jų tarpusavio nesutarimus. Tada jie trise nusprendė eiti namo pas E. K., kuris gyvena vienas. Ėjo pas K. namo, kad praleistų toliau vakarą. Pakeliui daugiau jokios kalbos apie tai, kad užpulti N. J. nebuvo, jie ėjo greitai, nes pradėjo stipriai lyti lietus. Kai atėjo pas E. K. namo, jis įjungė kompiuterį, A. L. bei E. K. sudėjo ant stalo dešrą, kiek prisimena alkoholinių gėrimų neturėjo. Jis įsijungė sau filmą "Zero 2" ir pradėjo žiūrėti, po to išėjo į lauką parūkyti. Jis parūkęs sugrįžo vienas namo toliau žiūrėti filmo, o A. L. su E. K. liko lauke. Jie nieko nesakė, kad eis kur nors, kad ką nors muš. Po parūkymo jie nesugrįžo namo. Praėjus maždaug 20-30 minučių į namą pirmas užėjo A. L., kuris pradėjo klausti kur yra E. K.. A. L. buvo šlapias, kažkoks visas išsigandęs, keistas. Jis galvojo, kad A. su K. buvo išėję kažkur ieškoti alkoholinių gėrimų. Jis atsakė, kad K. nėra. Tada jie dviese išėjo į lauką, pradėjo rūkyti. Lauke buvo labai tamsu. Nuo (duomenys neskelbtini) atėjo E. K.. E. K. neturėjo nieko rankose, A. L. irgi atėjęs nieko neatsinešė. A. L. paklausė kažko tokio pas E. K.: "Ar niekas nematė?", E. K. kažką pasakė, kad niekas nematė. Daugiau jie tarpusavyje nešnekėjo. A. L. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) 'kipišas" ir pasiūlė neiti jam per centrą, pasiūlė skirstytis. Tada E. K. pasiliko namuose, o jis su A. L. nuėjo (duomenys neskelbtini) žemyn ir nuėjo namo, o A. L. nuėjo pas savo merginą V. B. namo. Tą vakarą nesuprato, kad A. L. ir E. K. dalyvavo muštynėse, jie sugrįžę buvo šlapi, bet ant jų nebuvo kraujo dėmių, jie nieko neparnešė pas E. K. namo, nieko nekalbėjo. Tik kitą dieną suprato, kad A. L. " įvardintas "kipišas" yra muštynės, kurių metu buvo nužudytas N. J. ir kad N. J. nužudė E. K. su A. L.. Tai suprato, kai buvo pakviestas į susitikimą į žydų kapines. Žydų kapinėse A. L. bei E. K. neminėjo daugiau jokių pavardžių, neminėjo dar kas nors dalyvautų minėtame nusikaltime. Apie tai, kad tą naktį buvo pas E. K. namuose nutylėjo, nes bijojo A. L., dabar išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), nes pastoviai jaučia įtampą-bijo A. L. draugų ir bijo N. J. draugų. Pats asmeniškai į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes nebuvo tikras, ar tikrai A. L. bei E. K. sumušė N. J., girdėjo tik iš jų kalbų-jie buvo laisvėje ir bijojo, kad susidoros su juo, o kai buvo pristatytas į policijos įstaigą iš karto papasakojo ką žinojo. ( t. 3 b. l. 47-48)

Liudytoja V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3 b.l. 151-152, 158-159, 167-169), tiek teisme parodė, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos sugyventinis , draugauja 5 metus, iki jo suėmimo gyveno kartu. Įvykio naktį , kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, grįžo A. L., nieko įtartino nepastebėjo. 2016-09-04 ryte išvažiavo grybauti, A. L. pasiliko miegoti. Nepastebėjo, kad A. L. rūbai būtų netvarkingi ar purvini, viskas buvo tvarkoje. A. L. sužinojęs, kad tą naktį nužudytas N. J., nereagavo kažkaip išskirtinai, nieko neaiškino. Ji neigia, kad A. L. jai būtų pasakojęs apie tą naktį įvykusį N. J. sumušimą, jo automobilio sugadinimus ir kad tai būtų padarę jis ir E. K.. Ji nieko panašaus nepasakojo V. K.. Apie tai nėra kalbėjusi ir su A. L. seserimi L. D..

Liudytojas J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 5 b.l. 22-23), tiek teisme parodė, kad nukentėjusįjį N. J. pažįsta iš matymo, jį matė bare, (duomenys neskelbtini). Ankščiau, t.y. prieš dvejus metus tarp jų buvo konfliktas, nes kažkas sudaužė N. J. automobilį ir jis galvojo, kad tai padarė jis. 2016-09-03 apie 18.00 val., jis su E. M., D. J., E. N., E. M. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur kepė šašlykus, gėrė degtinę, alų. Prie jų atvažiuodavo ir išvažiuodavo A. M.. Tą vakarą apie 21.00-22.00 val., jie nutarė važiuoti nupirkti alkoholinių gėrimų, nors jų dar buvo, bet pagalvojo, kad jų pritrūks. E. M. juos vežė į V. V. barą, važiavo jis, D. J.. Jis ir D. J. užėjo į V. V. barą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bare prie jo priėjo girtas N. J. ir pasakė rusiškai: "Baisu tau?", - jis atsakė jam: "O kodėl man turi būti baisu?", jis vėl tą patį paklausė:"Baisu tau?". Tuo metu D. J. jau buvo nupirkęs degtinės ir jie apsisuko ir išėjo iš baro. Bare tarp jo ir N. J. fizinio kontakto nebuvo, tik tiek, kiek papasakojo. Grįžę toliau gėrė degtinę. Pavėsinėje jis pasakojo kartu buvusiems , kad jį gąsdino N. ir siūlė jiems "susirinkti visiem ir išsiaškinti-ta prasme susimušti su N.". Tą vakarą jis iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradėjo rašyti SMS žinutę A. L., kad jie atvažiuotų. , po to jam dar skambino, A. L. pažadėjo, kad atvažiuos, bet taip ir neatvažiavo. Po to jis skambino savo seseriai ir prašė jos surasti kokią lazdą-"armatūrą"-ketino ją panaudoti aiškinantis santykius su N.. Sesuo jį aprėkė ir padėjo ragelį. Jiems besėdint pavėsinėje, jie toliau gėrė, po to tiksliai neprisimena, kaip ir kas su kuo išvažiavo, liko jis su N.. Jie abudu buvo labai girti, todėl užmigo prie pavėsinės ir miegojo iki ryto. Kiek prisimena, užmigo palapinėje, o E. N. užmigo prie stalo, vėliau naktį jis atėjo pas jį į palapinę. Ryte 2016-09-04 apie 08.30 val. atsibudo palapinėje prie pavėsinės, kai atsibudo, šalia buvo E. N.. 2016-09-04 ryte, prie pavėsinės atvažiavo A. M. su E. M., ir jiems papasakojo, kad tą naktį buvo nužudytas N. J..

2016-09-05 apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūrėtas J. K. asmens kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 108“, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.Apžiūros metu nustatyta, kad 2016-09-03, 23.25 val., telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), telefonų knygoje išsaugoto kaip „A.“, išsiųsta SMS žinutė su tektu rusų kalba :“Davai greičiau, pacany!”. 2016-09-03, 22.59 val., užfiksuotas išeinantis skambutis numeriu (duomenys neskelbtini) telefonų knygoje išsaugotas kaip “A.”. ( t. 4 b. l. 133-136)

Liudytojas E. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino liudytojo J. K. parodymus (t. 4 b.l. 72). Teisme liudytojas E. N. patvirtino tik tai, kad jam žinoma, jog buvo nužudytas N. J., tačiau dėl po įvykio patirtos rimtos traumos avarijos metu, jo atmintis yra sutrikusi ir jis neatsimena praeities įvykių. Apie 2016-11-21 avarijos metu patirtus sužalojimus patvirtina išrašas iš jo medicininių dokumentų (t. 4 b.l. 122).

Įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą teisme ištirtus ir aukščiau aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad įrodymų visuma sudaro vientisą loginę seką, patvirtinančią kaltinamųjų A. L. ir E. K. veiksmų kaltumą prieš N. J. ir jo turtą . Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamiesiems A. L. ir E. K. pareikštus kaltinimus. Vienok , tai, kad jie abu bendrininkavo , nužudant N. J. ir tyčia sugadinant jo automobilį, be objektyvių faktų : duomenų, užfiksuotų apžiūros protokoluose , specialistų išvadose , patvirtina išvestiniai netiesioginiai įrodymai : liudytojo J. S. parodymai , kuriuose jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad įvykio naktį kaltinamieji A. L. ir E. K. prie jo tarėsi sumušti N. J. ir kad jie nuo jo tą naktį buvo pasišalinę apie 20 minučių laiko, po to kitą dieną ryte kaltinamasis A. L. , dalyvaujant E. K. , prisipažino , jog ir jis, ir E. K. mušė N. J. armatūromis, ir sudaužė armatūromis jo automobilį. Šio liudytojo parodymus dėl N. J. sužalojimo būdo patvirtina teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimo įrankio (lazdos-“armatūros „ ), tą patvirtina specialisto N. J. nugaros krūtininėje dalyje nustatyta taisyklingo stačiakampio formos 30x35 cm dydžio poodinė kraujosruva , kuri pagal specialistą , galėjo būti padaryta kietu, plokščiu, riboto paviršiaus , pailgu daiktu , kurio skersmuo apie 5 cm. Specialisto išvada nustatyta, kad N. J. padaryti sužalojimai yra įvairiose kūno vietose , todėl jis jų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, tai patvirtina liudytojo J. S. nurodytas aplinkybes, kad N. J. A. L. su E. K. mušė , jam iššokus iš automobilio, po to mušė jį nukritusį. Liudytojo J. S. nurodytą aplinkybę , kad kaltinamasis A. L. sakė sužalojęs N. J., trenkdamas jam per kojas, patvirtina kojose nustatyti sužalojimai. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad N. J. buvo suduota ne mažiau 33 kartų , tai patvirtina liudytojo J. S. parodymus, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. L. jam pasakojo , jog jie su kaltinamuoju E. K. jam sudavė ne vieną smūgį , o daugiau, t.y. jie abu N. J. „talžė“. Liudytojo J. S. nurodytas N. J. sužalojimo aplinkybes , apie kurias jis sužinojo iš kaltinamojo A. L. pasakojimo , iš dalies patvirtino pats kaltinamasis A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-26. Šiuose parodymuose jis patvirtino, kad įvykio naktį su E. K. susitarė sumušti N. J. , kuris, kaip kad jie žinojo, miegojo savo automobilyje , stovinčiame kelkraštyje prie V. baro. Nuėjus prie automobilio išmušė akmeniu N. J. automobilio lango stiklą , iššokus iš automobilio N. J. ir jam bėgant , jį vijosi, šiam parkritus, spyrė koja per kojas. Po to jis iš įvykio vietos pasišalinęs, palikęs ten vieną E. K..

Tai, kad kaltinamieji A. L. ir E. K. aptariamu laiku ir vietoje mirtinai sužalojo N. J., savo parodymais taip pat patvirtina liudytojo J. S. sugyventinė V. K.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme ji patvirtino iš liudytojo J. S. sužinotas aplinkybes, kurios atitinka šio liudytojo parodymus , kad N. J. sužalojo kaltinamieji, nurodydama apie jų tarimąsi tą padaryti , apie J. S. susitikimą su kaltinamaisiais sekantį rytą žydų kapinėse , kurio metu , dalyvaujant kaltinamajam E. K., kaltinamasis A. L. papasakojo, ką jis su E. K. naktį padarė N. J.. Pažymėtina, kad ši liudytoja apie N. J. sužalojimo aplinkybes sužinojo ne tik iš J. S., bet ir iš liudytojos V. B., kaltinamojo A. L. sugyventinės. V. B. nurodytas aplinkybes dėl N. J. padarytų sužalojimų atitinka aplinkybes, kurias liudytojas J. S. sužinojo iš kaltinamojo A. L.. V. B. liudytojai V. K. papasakojo, kad N. J. sužalojo abu kaltinamieji , kad mušė lazdomis –armatūromis, mušė į galvą, kojas . Tokios V. B. liudytojai V. K. nurodytos aplinkybės atitinka ne tik liudytojo J. S. nurodytas aplinkybes , bet ir teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų pobūdį, jų padarymo būdą.

Liudytojų J. S., V. K. parodymų patikimumą patvirtina aukščiau aptartos specialistų išvados Nr. 140-(4901)-ISI-6010, M1158/2016(01), kuriomis nustatyta , kad ant tamponų su nuoplovomis iš N. J. automobilio ir nuo , paimtų 2016-09-04, 2016-10-06 automobilio apžiūrų metu , rasta vyro biologinių pėdsakų , kurių genotipas sutampa su N. J. genotipu . Tai patvirtina, kad kaltinamieji , daužydami automobilį , panaudojo tuos pačius N. J. krauju išteptus įrankius ( pagal liudytojus J. S., V. K. metalines lazdas „armatūrą ), kuriais prieš tai jį sužalojo. 2016-09-04 automobilio BMW 525 v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ant variklio gaubto nustatyti išilginiai įdubimai , patvirtina, kad juos galėjo palikti kaltinamųjų įrankiai, kuriais buvo mirtinai sužalotas N. J..

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, kolegija daro išvadą, kad liudytojų J. S. ir V. K. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis , nes jie iš esmės yra nuoseklūs ir gana detalūs, atitinka tarpusavyje . Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, minėti liudytojai iki įvykio gana artimai bendravo su kaltinamaisiais , bylos įrodymai patvirtina, kad liudytojas J. S. buvo lojalus kaltinamiesiems, jie juo pasitikėjo, tai patvirtina liudytojo nurodytos aplinkybės , kad kaltinamieji prie jo nesivaržydami tarėsi dėl N. J. sumušimo, kitą rytą susitikus, papasakojo, ką jie padarė N. J.. Šios aplinkybės paneigia kaltinamųjų versiją, kad liudytojas J. S., jo sugyventinė V. K. juos apkalba. Kaltinamojo A. L. keliama versija, kad jį apkalba liudytojas J. S. , nes jis neva jam buvo skolingas pinigų , yra vertinama kritiškai, ji nėra įtikinanti. Liudytojas J. S. neigia turįs piniginę skolą kaltinamajam A. L., įrodymų, patvirtinančių šio kaltinamojo versiją dėl pinigų skolos, nėra. Tokia kaltinamojo A. L. versija yra neįtikinanti dar ir dėl to, kad iki įvykio su liudytoju J. S. jo santykiai buvo draugiški, nors pagal kaltinamąjį jau tada tarp jų buvo skoliniai įsipareigojimai.

Taip pat nėra įtikinanti kita kaltinamojo A. L. versija, kad liudytoja V. K. apkalba juos, nes yra nužudytojo N. J. giminaitė ir yra dėl to yra suinteresuota . Liudytoja V. K. neneigia buvusi tolima N. J. giminaitė, tačiau nurodė , kad giminystės ryšių su juo nepalaikė . Įrodymų, kad buvo kitaip ir kad liudytoja V. K. apkalba kaltinamuosius , byloje nėra.

Liudytojų J. S., V. K. parodymuose dėl aptariamo įvykio aplinkybių yra tam tikrų netikslumų, prieštaravimų :

-šių liudytojų parodymai skiriasi dėl laiko : liudytojas J. S. teigia , kad į namus grįžo naktį po pirmos valandos, liudytoja V. K. nurodė, kad , jai į namus grįžus apie 24 val., maždaug po 20-30 minučių grįžo J. S. ;

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. vienuose parodymuose nurodė, kad kaltinamieji dėl N. J. sumušimo tarėsi prie baro ir kad po to susitarimo jis su jais išsiskyręs , nuėjęs į namus, nenurodo, kad būtų užėjęs į kaltinamojo E. K. namus ... Kituose parodymuose jis nurodo, kad įvykio naktį jie visi trys nuėjo į E. K. namus, kur girdėjo, kaip kaltinamieji tarėsi sumušti N. J.. Išėjus kaltinamiesiems parūkyti , jie į vidų nebegrįžo ir jų nebuvo apie 20 minučių , pirmas grįžo A. L., netrukus grįžo E. K.... Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. S. patvirtino, kad kaltinamieji dėl N. J. sumušimo tarėsi prie baro, į kaltinamojo E. K. namus jis atėjęs pirmas, o kaltinamieji vienas paskui kitą E. K. namuose atsirado maždaug po 20 minučių.

Kolegijos nuomone, aukščiau paminėti liudytojų J. S., V. K. parodymų skirtumai yra menki, jie nėra esminiai , netrukdo suvokti jų parodymų esmės, iš esmės dėl pagrindinių dalykų yra tapatūs. Tokie šių asmenų parodymų skirtumai yra paaiškinami jų pačių skirtingomis asmeninėmis savybėmis prisiminti detaliai įvykio aplinkybes , be to liudytojai buvo apklausti ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui, tai galėjo turėti įtakos viską tiksliai prisiminti.

Kaip jau buvo paminėta anksčiau , kaltinamasis A. L., apklausiamas 2017 05 26, savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisme jis tokius parodymus paneigė, nurodydamas, kad tokius parodymus jis davė, psichologiškai veikiamas tyrėjos, kuri žadėjo jam už palankius parodymus paleisti jį į laisvę. Teismas tokia šio kaltinamojo versija netiki, ją vertina kritiškai . Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis minėtus parodymus davė, panaudojant psichinę prievartą, tai paneigia faktas, kad šioje apklausoje dalyvavo jo gynėjas , kurio pareiga yra apsaugoti savo ginamąjį nuo panašių situacijų. Duomenų, kad šiame procesiniame veiksme dalyvavęs gynėjas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas, byloje nėra. Be to , kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokius pat parodymus kaltinamasis A. L. pakartojo ir 2017 06 01 akistatos su kitu kaltinamuoju metu, tai tik patvirtina, kad tiek parodymus 2017 05 26, tiek parodymus 2017 06 01 kaltinamasis A. L. davė geranoriškai.

Iš paminėtų 20217 05 26, 2017 06 01 kaltinamojo A. L. parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis A. L. savo dalyvavimą inkriminuotų nusikaltimų padaryme menkina, tokie jo parodymai neatitinka visų aplinkybių, kurias jis nurodė apie įvykį pranešdamas liudytojui J. S. , prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, vertindamas įrodymus dėl bendrininkų dalyvavimo jiems inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje , tiki ta įvykio versija, apie kurią iškart po įvykio sekantį rytą kaltinamasis A. L. papasakojo liudytojui J. S. ir savo sugyventinei V. B.. Iš kaltinamojo A. L. būsenos, kurią apibūdino liudytojas J. S., akivaizdu , kad jis, būdamas susijaudinęs , nematęs priežasties slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes , jam papasakojo , kad tiek jis, tiek kitas kaltinamasis E. K. metaliniais strypais sumušė N. J. ir sudaužė tais pačiais metaliniais strypais N. J. automobilį. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai. Kolegija nemano, kad kaltinamasis A. L. , papasakojęs liudytojui J. S. apie įvykio aplinkybes, tą patį papasakojęs savo sugyventinei V. B., apkalbėjo kaltinamąjį E. K., nurodydamas, kad jis kartu su juo mušė N. J., daužė jo automobilį . Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad kaltinamasis A. L. apie įvykio aplinkybes liudytojui J. S. pasakojo, dalyvaujant kaltinamajam E. K. ir pastarasis, jei būtų apkalbėtas, turėjo galimybę tai paneigti, ko nedarė. Liudytojas J. S. , duodamas parodymus apie susitikimą žydų kapinėse ir A. L. pasakojimą , nurodė, kad kaltinamasis E. K. galėjo negirdėti , ką konkrečiai A. L. pasakoja . Kolegija , įvertinusi liudytojo J. S. pasakymą , kad susitikimo metu kaltinamasis E. K. pasakęs „jog vienu durniumi bus mažiau“, visgi daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. suprato , apie ką susitikimo metu buvo kalbama . Kaltinamasis A. L. , netoliese vaikščiojant kitam kaltinamajam E. K., negalėjo žinoti ką jis girdi ar negirdi, prie jo kalbėdamas , turėjo sakyti tiesą, byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis A. L. , pasakodamas liudytojui J. S. apie įvykio aplinkybes, būtų ėmęsis kokių tai specialių priemonių, kad jo pasakojimo negirdėtų kaltinamasis E. K.. Kaltinamųjų versija, kad žydų kapinėse jie kalbėjo dėl darbo su cigarečių iškrovimo , yra vertinama kritiškai, kaip prieštaraujanti liudytojo J. S. parodymams, kurių patikimumu teismas neabejoja. Taip pat kritiškai vertinama kaltinamųjų versija, kad įvykio naktį jie abu buvo pasišalinę, kad gautų degtinės išgėrimui, o ne N. J. sumušimui . Tokią versiją kolegija vertina kritiškai, atkreipdama dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamieji, apklausti ne kartą , tokios aplinkybės nenurodė, o jų parodymai teisme mininu klausimu rodo, kad jie juos pritaikė prie liudytojo J. S. parodymų.

Liudytoja V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė , kad jos sugyventinis –kaltinamasis A. L. būtų ką nors pasakojęs apie tai, kad jis ir E. K. sužalojo N. J., taip pat neigia , kad būtų pasakojusi V. K. tas aplinkybes, kurias pastaroji nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino teisme. Kolegija, vertindama bylos įrodymus, liudytojos V. B. parodymus vertina kritiškai, ji kaip kaltinamojo A. L. sugyventinė yra suinteresuota bylos baigtimi, kad jos sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje realizuojant teismo nutartimi patvirtintą leidimą pareigūnams atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės , slapta darant garso įrašus dėl kaltinamojo A. L. bendravimo su kitais bei realizuojant kitas baudžiamąsias procesines prievartos priemones , leistas taikyti kitiems suimtiesiems kitose baudžiamosiose bylose , buvo užfiksuoti kaltinamojo A. L. pokalbiai su kitais suimtaisiais, nesusijusiais su aptariamu įvykiu. Šio bendravimo metu kaltinamasis A. L. tiesiogiai jam pareikšto kaltinimo aplinkybių nekomentavo, tačiau iš aukščiau nurodytų jo pasisakymų, matyti, kad jis neneigia savo kaltės, ją pripažindamas itin aptakiai , vis mini jam inkriminuojamos veikos bendrininką, taip jį ir įvardindamas , pergyvena, kad jis jo neišduotų, pokalbiuose yra išsireiškęs , kad geriau jau viską „imtų“ ant savęs, nes gautų mažesnę bausmę, kelia versijas, kaip jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai irgi iš dalies patvirtina jo bei kito kaltinamojo E. K. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų.

Byloje nustatyta, kad nužudytasis N. J. ir kaltinamieji A. L., E. K. buvo pažįstami , bet po sumušimo , dar būdamas gyvas , N. J. liudytojoms A. S., B. Š. sakė, kad nežino, kas jį sumušė, sakė niekam nieko nenori pranešti. Kolegija, vertindama bylos įrodymus, nemano, kad N. J. nuodyta aplinkybė, jog jis nežino, kas jį sumušė, patvirtina, kad jį sumušė ne kaltinamieji, bet jam nepažįstami asmenys. Visų pirma, vertinant tą aplinkybę, ar N. J. atpažino savo užpuolikus , atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis buvo užpultas miegantis ir netikėtai , užpuolimo metu jis buvo girtas ( (kraujyje rasta 1, 44 procentai etilo alkoholio ), užpuolimo metu buvo tamsu, nes buvo naktis , jis buvo mušamas neapšviestoje vietoje, todėl esant tokioms aplinkybėms , jis savo užpuolikų galėjo ir nematyti . Be to , vertinant tą aplinkybę, ar N. J. pažino savo užpuolikus ar ne, ar norėjo juos įvardinti, atkreiptinas dėmesys ir į N. J. būklę, kuri dėl jam padarytų sužalojimų buvo itin sunki ir dėl kurių jis kentėjo dideles fizines kančias.

2017-02-28 Įtariamajam E. K. buvo pasiūlytas tyrimas poligrafu , jis nesutiko su tokiu tyrimu (t. 6 b.l. 35)

2017-03-14 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriui paskirtas A. L. psichofiziologinis tyrimas. ( t. 8 b. l. 34-47)

2017-04-05 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 140-(1418)-IS1-1832 yra nurodyta, kad neigiama išvada -UZCT testo metu tiriamasis A. L. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus: Ar Jūs sudavėte smūgius N. tą naktį, ar Jūs sudavėte smūgius N. tame automobilyje , ar Jūs mušėte N. tame parke ? - sakė netiesą. 2. SPOT testų metu tiriamasis A. L., atsakydamas į klausimą: “Ar matėte, kas tą naktį mušė N. J.?“, išskyrė atsakymo variantus Nr. 2.1.4 (Pagal IT duomenis-E. N.), Nr. 2.1.7 (Kitas, jums žinomas čia neparodytas asmuo) ir Nr. 2.2.5 (Pagal IT duomenis-E. K.). 3.Trečio SPOT testo metu tiriamasis A. L., atsakydamas į klausimą: “Kur paslėpti strypai, kuriais buvo sudaužytas N.?“, išskyrė atsakymo variantą Nr. 3.5. „Užkasti“. ( t. l. 48-58)

Kolegija, atsižvelgdama į taikomą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-1477/2017), nei kaltinamojo E. K. atsisakymo nuo tyrimo poligrafu, nei kaltinamojo A. L. tyrimo poligrafu rezultatų nevertina kaip įrodymų Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme , ir jais nesivadovauja, nustatant kaltinamųjų kaltumą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo keliamos versijos, kad N. J. galėjo nužudyti baltarusiai, nes jis jiems turėjo didelių skolų , taip pat , kad tą galėjo padaryti J. S., J. K. su E. N.. Šios versijos buvo patikrintos, jos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino , jas paneigia aukščiau aptarti įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų A. L. ir E. K. kaltumą, ikiteisminis tyrimas prieš šiuos asmenis nutrauktas, nenustačius jų dalyvavimo N. J. nužudyme ( t. 1 b.l. 4-14).

Kaltinamųjų A. L. ir E. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6 p. ir 187 str. 1d. , teismui nustačius, kad jie , veikdami bendrininkų grupėje, kerštaudami , sukeldami dideles fizines kančias, tyčia smurtiniais veiksmais nužudė N. J. ir sugadino jo automobilį , jį sudaužydami nenustatytais pailgos formos, turinčiais buką paviršių daiktais, tuo padarydami 300 Eurų vertės turtinę žalą.

Bylos įrodymais yra nustatyta , kad N. J. kaltinamieji A. L. ir E. K. bendrais smurtiniais veiksmais, panaudodami nenustatytus pailgos formos, turinčius buką paviršių daiktus, sudavė ne mažiau 33 smūgių , kuriais padarė didžiąją dalį sužalojimų, vertinamų sunkiais, dėl to pastarasis patyrė dideles kančias, tą` patvirtina įvykio vietoje buvusi liudytoja B. Š., greitosios medicinos pagalbos felčerė A. S., iškviesta medicinos pagalbos suteikimui, kurios parodė, kad N. J. buvo labai sumuštas, dėl to smarkiai kentėjo, dėl sukeltų skausmų staugė ne savo balsu, minėjo, kad miršta. Tą įvertinusi kolegija konstatuoja, kad kaltinamieji A. L. ir E. K. savo smurtiniais veiksmais sukėlę N. J. dideles fizines kančias , jį nužudė itin žiauriai .

Kaltinamieji A. L. ir E. K. , neigdami savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, neigė turėję motyvą kerštauti N. J., jį sumušant. Teismas mano, kad kaltinamiesiems inkriminuotą motyvą patvirtina nukentėjusiosios E. J. J. parodymai, kuriais ji patvirtina, kad jos vyro N. J. ir kaltinamųjų bei jų draugų santykiai buvo priešiški, yra buvę smurtinių susidūrimų. Tą patvirtina ir liudytojo J. S. parodymai , kad iki aptariamo įvykio kaltinamasis E. K. konfliktavo su N. J. . Kerštavimo motyvą patvirtina ir nustatyti įrodymai, kad liudytojas J. K. , buvęs kaltinamojo A. L. pusėje, įvykio išvakarėse ragino kaltinamąjį A. L. sumušti N. J. . Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji su byloje nustatytais draugais buvo priešiškuose santykiuose su N. J. , todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamiesiems inkriminuotas kerštavimo motyvas yra įrodytas.

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamieji A. L. ir E. K. jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė bendrais smurtiniais veiksmais, panaudojant nusikaltimo įrankius, bet nėra nustatyta, kuris iš jų padarė konkrečius sužalojimus , sukėlusius N. J. mirtį bei nėra nustatyta , kuris iš jų padarė konkrečius automobilio sugadinimus. Nežiūrint to , teismas jų veiksmus vertina kaip bendrininkų veiksmus, sukėlusius jiems inkriminuotų nusikaltimų pasekmes.

Nužudymas , padarytas bendrininkų grupėje, nustatomas ne tik tada , kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai, bet ir tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam . Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina , kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus , pakanka , kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai , bet nustatyta , kad smurtą naudojo keli asmenys , ir jų naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys , tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, 2K-196/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-410/2011).

Kolegija , vertindama įrodymus bei teisminę praktiką , nustato, kad N. J. buvo nužudytas, bendrininkaujant kaltinamųjų A. L. ir E. K. grupei : jie abu susitarė sumušti N. J., jų smurtiniai veiksmai buvo vieningi, sukeltos pasekmės buvo susietos priežastiniu ryšiu su jų veiksmais (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3d., 25 str. 2d.).

Įvertinus kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos , numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6p., pobūdį, kolegija, nesant duomenų, kad jie turėjo tyčią nužudyti N. J., nustato , kad jie veikė netiesiogine tyčia : jie suprato savo veika keliantys pavojų nukentėjusiojo gyvybei , ir nors ir nenorėjo atimti gyvybę , sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.(Lietuvos Respublikos BK 15str. 3d.) Teismas pažymi, kad kaltinamieji , smurtaudami prieš N. J. , nebuvo suformavę konkrečių veiksmų tyčios ir nebuvo iš anksto numatę tokios tyčios pasekmių, bet jų smurtiniai veiksmai vertintini kaip sąmoningas leidimas kilti pasekmėms: jie buvo abejingi galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veiksmų.

Taip pat teismas nustato, kad kaltinamieji A. L. ir E. K., nenustatytais įrankiais daužydami N. J. automobilį, tą darė, veikdami tiesiogine tyčia : jie suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir siekė tų padarinių, kurie dėl jų veiksmų atsirado (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2d.1p.

Kaltinamieji A. L. ir E. K. yra teisiami už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą .

Kaltinamasis A. L. praeityje buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, susijusius su smurtu, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė , išnykus teistumui , tačiau buvę teistumai apibūdina jį kaip asmenį , linkusį smurtauti (t. 9 b.l. 35-43). Jis baustas administracine tvarka 2016 m. 1 kartą (t. 9 b.l. 34). Duomenų apie kaltinamojo A. L. oficialias pajamas nėra (t. 9 b.l. 48)

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. K. praeityje buvo teistas , teistumas nėra išnykęs (t. t. 7 b.l. 93), 2014-08-18-2015-10-15 laikotarpiu 4 kartus (t. 7 b.l. 98-99). Duomenų apie jo oficialias pajamas nėra (t. 7 b.l. 91). Bylos duomenimis jis yra bedarbis, oficialiai registruotas darbo biržoje (t. 7 b.l. 97). Kaltinamasis E. K. nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), charakteristikoje, kurią išdavė (duomenys neskelbtini) seniūnija , yra tik nurodoma, kad jis nedirba ir kad seniūnijoje administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, gyvena su mama socialiniame būste (t. 7 b.l. 59,60, 146).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamiesiems A. L. ir E. K. buvo inkriminuota, kad jie nusikaltimus padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji prieš įvykį gėrė alų, tačiau nėra nustatyta, kad jie dėl to buvo apsvaigę ir kad tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, patys kaltinamieji neigia, kad jie buvo apsvaigę. Nesant įrodymų , kaltinamiesiems ši sunkinanti jų atsakomybę aplinkybė neinkriminuojama.

Įvertinus kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį, jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymų sankcijose. Nustatant tokių bausmių trukmę, atsižvelgtina ne tik į padarytų nusikaltimų pobūdį, bet ir į jų asmenines savybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Dėl šių motyvų kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, viršijančios tokių bausmių vidurkį.(Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos apėmimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1p.

Į paskirtos bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitomas laikas, kurį jie išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Šiuo metu taikomos kardomosios priemonės kaltinamiesiems A. L. ir E. K. paliekamos atitinkamai iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3d.).

Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – laidojimo išlaidų 4314,17 Eurų ir neturtinės žalos atlyginimo 100 000 Eurų (t. 2 b.l. 84-94).

Nukentėjusioji E. J. J. taip pat ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 300 Eurų ir neturtinės žalos 200 000 Eurų atlyginimo (t. 2 b.l. 132)

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį 57,77 Eurus dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2 b.l. 23-27).

Teisme nukentėjusioji S. J. savo reikalavimus palaikė, 4707, 17 Eurų ieškinį sumažindama ta dalimi, kurią atlygino valstybė. Nukentėjusioji S. J. , prašydama priteisti laidojimo išlaidas ir išlaidas dėl paminklo ir su tuo susijusių darbų išlaidų atlyginimo, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia sūnaus N. J. laidojimo išlaidų dokumentais (t. 2 b.l. 86-94) ir dokumentais dėl paminklo ir su tuo susijusių darbų atlikimo išlaidų dokumentais (t. 10 b.l. 38-39), prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ji grindžia savo dvasiniais išgyvenimais dėl sūnaus netekties, dėl nužudymo žiaurių aplinkybių, medicininiais dokumentais, patvirtinančiais jos sveikatos pablogėjimą .

Nukentėjusiosios S. J. ieškinys dėl turtinės žalos- laidojimo išlaidų , išlaidų dėl paminklo ir su tuo susijusių darbų atlyginimo yra realus, jis įrodytas pateiktais dokumentais, kurie patvirtina jos turėtas laidojimo išlaidas bei išlaidas paminklui ir jo pastatymui. Ieškinį sudaro laidojimo išlaidos 2035, 17 Eurų ir išlaidos paminklui ir jo pastatymui 3128 Eurų. Prašomas ieškinys mažinamas 456 Eurais , nes tą ieškinio dalį nukentėjusiajai atlygino valstybė (t. 2 b.l. 98-100). Ieškinys dėl turtinės žalos už laidojimo išlaidas , paminklo ir jo pastatymo išlaidas 4707,17 Eurų priteisiamas solidariai iš kaltinamųjų A. L. ir E.. K., nes dėl jų smurtinių veiksmų mirė N. J. ((Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CPK 6.263 str., 6.279 str., 6.284 str., 6.291 str. ).

Kolegija pripažįsta, kad nužudytojo N. J. mama – S. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą , nes dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų buvo nužudytas jos sūnus (Lietuvos Respublikos CPK 6.250 str. 1d., 109 str.) . Nustatant piniginės kompensacijos dydį , teismas atsižvelgia į nusikaltimo aplinkybes , į tai, kad N. J. buvo nužudytas itin žiauriai, jauno amžiaus , dėl ko jo mama S. J. patyrė didelį dvasinį emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, dėl ko yra pašlijusi jos sveikata , ką patvirtina medicinos dokumentai (t. 10 b.l. 37), jos išgyvenimai yra ilgalaikiai , tebesitęsiantys. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį , atsižvelgiama ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CPK 6.250 str. 2d.) , ieškinys mažinamas 2280 Eurų, t.y ta suma, kurią nukentėjusiajai S. J. atlygino valstybė (t. 2 b.l. 98-100 ) Kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, dėl N. J. nužudymo yra kalti A. L. ir E. K., todėl neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš jų (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CPK 6.263 str., 6.279 str., 6.284 str.).

Nukentėjusioji E. J. J. , nužudytojo N. J. žmona, teisme savo reikalavimus dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos priteisimo palaikė .

Nukentėjusiosios E. J. J. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo už nusikaltimo metu automobiliui BMW padarytus sugadinimus 300 Eurų yra tenkinamas. Ieškinys yra realus, atitinka padarytų sugadinimų pobūdį . Ieškinys priteisiamas solidariai iš kaltinamųjų A. L. ir E. K., nes jų kaltais veiksmais tokia žala buvo padaryta. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CPK 6.263 str., 6.279 str., 6.284 str. ).

Nukentėjusiosios E. J. J. ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, nes ji kaip nužudytojo N. J. žmona turi teisę į tokios žalos, išreikštos pinigais, atlyginimą (Lietuvos Respublikos CPK 6.250 str., BPK 109 str.). Nustatant neturtinės žalos, priteistinos nukentėjusiajai E. J. J., dydį, atsižvelgiama į tai, kad N. J. buvo nužudytas jauno amžiaus, itin žiauriai, kad jo žmona E. J. J. N. J. nužudymo metu buvo nėščia , 2016-12-09 pagimdė N. J. dukrą , dėl N. J. nužudymo ji patyrė didelius išgyvenimus, emocinį ir dvasinį išgyvenimus , pergyvenimus, kad N. J. dukra augs be tėvo, niekada jo nemačiusi. Taip pat , nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad dalį neturtinės žalos- 2280 Eurų nukentėjusiajai atlygino valstybė (t. 10 b.l. 43-45). Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš kaltinamųjų A. L. ir E. K. , nes jų kaltais veiksmais buvo nužudytas N. J. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CPK 6.263 str., 6.279 str., 6.284 str.).

Taip pat tenkintinas Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 57, 77 Eurų. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. L. ir E. K. kaltų veiksmų sužalotam N. J. buvo teikiamos medicinos paslaugos, jis buvo paimtas įvykio naktį -2016-09-04 03.18 val. iš įvykio vietos ir atgabentas į medicinos įstaigą medicinos pagalbai suteikti 04.45 val. , jam buvo teikiamos medicinos paslaugos, įvertintos 57,77 Eurų, jį gaivinant, 05.20 val. gaivinimas buvo nutrauktas, diagnozuota mirtis (t. 2 b.l. 4-10, 26 ). Ieškovo ieškinys yra pagrįstas , jis tenkinamas, solidariai jį priteisiant iš kaltų asmenų- A. L. ir E. K. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., CPK 6.263 str., 6.279 str., 6.284 str.).

2017-05-05 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu daiktai- 3 „Mikrosil“ atliejos, paimtos 2016-10-04 automobilio BMV 525 , valst. nr. (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros metu, supakuotos į vokus, perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas.(I Tomas m. l. 102-103)

2017-05-12 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu daiktai- suplėšytų dokumentų skiautės ir taksi reklaminė kortelė, supakuotos į popierinį voką, suplėšytų dokumentų skiautės, supakuotos į popierinį voką, paimtos 2016-09-04 įvykio vietos apžiūros metu perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas. (I Tomas m. l. 96-97)

2016-11-18 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu tyrimo objektai pagal Specialisto išvadą Nr. 140-(4544)-IS1-5941: 4 tepinėliai, N. J. kraujo pavyzdys, J. K. ir E. N. seilių pavyzdžiai, N. J. šlepetės, trumpikės, marškinėliai, kepurė, šortai perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas. (I Tomas m. l. 127-129)

2017-05-05 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu tyrimo objektai pagal Specialisto išvadą Nr. 140-(4544)-IS1-6793(E. N. daktiloskopinė kortelė, J. K. daktiloskopinė kortelė, N. J. daktiloskopinės kortelės, du plastikiniai puodukai, N. J. „Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo(traktorininko) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinė kortelė „(duomenys neskelbtini)“, kortelė „(duomenys neskelbtini)“, popieriaus skiautai, 0.5 l tuščias butelis „Trejos devynerios“, 0.5 l. talpos tuščias butelis „Sobieski Vodka“, 1.5 l tuščias plastikinis butelis be etiketės) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas. (I Tomas m. l. 135-137)

2016-11-15 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu tyrimo objektai pagal Specialisto išvadą Nr. 140-(4901)-IS1-6010: 11 tamponų (nuoplovų), E. K., A. L., A. S., R. I., J. S., V. K. seilių pavyzdžiai perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas.( I Tomas m. l. 171-173)

2017-05-05 Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos V. P. nutarimu tyrimo objektai(pirštinės, lazdos nuolauža, laidas) pagal Specialisto išvadą Nr. 140-(5699)-IS1-7174 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas.(I Tomas m. l. 191-193)

2016-09-27 kratos pas liudytoją J. S. metu buvo paimtas metalinis daiktas, panašus į kastetą, po specialaus tyrimo jis perduotas saugojimui į į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas.( t. 10 b.l. 51, 52).

2017-04-21 buvo paimtas tyrimui juodos spalvos megztinis , kurį galimai vilkėjo J. K.. Po specialaus tyrimo megztinis perduotas saugojimui į į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas.( t. 10 b.l. 51, 52)

Visi daiktiniai įrodymai, išskyrus N. J. rūbus , traktorininko pažymėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinami, nes jie menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 4 p.).

Nukentėjusiosios S. J. prašymu daiktai, priklausę N. J. : šlepetės, trumpikės, marškinėliai, kepurė, šortai, „Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo(traktorininko) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinami jai (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6 p. ir 187 str. 1d. ir nubausti :

pagal BK 129 str. 2d. 6 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolika) metų ;

pagal BK 187 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vienus) metus 2 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1 p., subendrinus E. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 15 (penkiolika) metų, šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą kardomajame kalinime nuo 2016 m. rugsėjo 27d. iki 2016 m. gruodžio 27d.

E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. K. palikti kardomąsias priemones : namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje , intensyvią priežiūrą.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6 p. ir 187 str. 1d. ir nubausti :

pagal BK 129 str. 2d. 6 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolika ) metų ;

pagal BK 187 str. 1 (vienus ) metus 2 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1 p., subendrinus A. L. paskirtas laisvės atėmimo bausmes apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 15 (penkiolika) metų, šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą kardomajame kalinime nuo 2016 m. rugsėjo 27d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą A. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš A. L. ir E. K. S. J. turtinės žalos atlyginimui 4707,17 Eurų , neturtinės žalos atlyginimui 30000 Eurų.

Priteisti solidariai iš A. L. ir E. K. turtinės žalos atlyginimui 300 Eurų, neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Eurų.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui 57,77 Eurus solidariai iš A. L. ir E. K. .

3 „Mikrosil“ atliejas, suplėšytų dokumentų skiautes ir taksi reklaminę kortelę , 4 tepinėlius, N. J. kraujo pavyzdį, J. K. ir E. N. seilių pavyzdžius, E. N. daktiloskopinę kortelę, J. K. daktiloskopinę kortelę, N. J. daktiloskopinę kortelę, du plastikinius puodukus popieriaus skiautes, 0.5 l tuščią butelį „Trejos devynerios“, 0.5 l. talpos tuščią butelį „Sobieski Vodka“, 1.5 l tuščią plastikinį butelį , 11 tamponų (nuoplovų), E. K., A. L., A. S., R. I., J. S., V. K. seilių pavyzdžius, pirštines, lazdos nuolaužą, laidą, metalinį daiktą, panašų į kastetą, megztinį, saugojamus Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpose, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

N. J. šlepetes, trumpikes, marškinėlius , kepurę, šortus, jo vardu išduotą „Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti S. J..

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.