Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms R. K., N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (kodas 188710638, Basanavičiaus g. 36, Vilnius) ieškinį atsakovui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927, Gedimino g. 19, Vilnius), dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti savininko žemės sklypus ir nustatyti už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų atlyginimo dydį žemės sklypų savininkui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. A. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai nustatyta tvarka, neatvyko, prašymų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Šioje byloje ginčas vyksta dėl atsakovui R. A. nuosavybės teisėmis priklausančių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams - Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9.34 km) tarp magistralinio kelio A6- Kaunas-Zarasai-Daugpilis 178,06 ir 184,85 km tiesti ir dėl atlyginimo už paimtus Žemės sklypus dydžio nustatymo.

Pagal LR Konstitucijos 23 str. 3 d. nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Šios nuostatos įtvirtintos CK 4.93 ir 4.100 str. CK 4.93 str. 4 d. nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 str. 1 d. nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 str. 2 d.). LR Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja ir LR Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovui R. A. nuosavybės teise priklauso 0,3986 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., ir 0,3596 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra minėtų atsakovo Žemės sklypų atžvilgiu pradėta vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-11-21 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-364 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 178,06 ir 184,85 km tiesti) procedūros pradžios“. Vadovaujantis šiuo įsakymu Žemės sklypai buvo įtraukti į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. 2013-11-28 minėtas įsakymas su Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus 2013-11-26 raštu buvo įteiktas atsakovui R. A., kuris šio įsakymo nustatyta tvarka neginčijo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo Žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924, 14.4 punktu. Jų metu apskaičiuotas plotas buvo patikslintas pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Nustačius tikslius visuomenės poreikiams paimamų atsakovo Žemės sklypų plotą ir ribas, buvo atliktas jų rinkos kainos nustatymas 2014-04-09 dienai ir pagal Žemės sklypų įvertinimo ataskaitų Nr. (8.16.3.) Š-38 ir Nr. (8.16.3.) Š-22 duomenis buvo nustatyta, kad abiejų Žemės sklypų rinkos vertė buvo 1633,45 Eur (5640 Lt). Atsakovui įteiktu 2014-06-04 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovui parengtas sklypų vertinimo ataskaitas ir pasiūlė sudaryti sutartis dėl nuostolių atlyginimo arba pranešti, ar atsakovas sutinka, kad jam būtų suprojektuotas lygiavertis žemės sklypas, nes šiuo atveju tokia galimybė pagal Žemės įstatymo 47 str. 1 d. nuostatas buvo. Atsakovas atsakymo nepateikė. Todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimas buvo užbaigtas ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2015-02-25 įsakymu Nr. 42VPĮ-1-(14.42.126.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 178,06 ir 184,85 km tiesti) projekto patvirtinimo“. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-08-27 įsakymu Nr. 1P-316-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 178,06 ir 184,85 km tiesti) Zarasų rajono savivaldybėje“ buvo nutarta iš atsakovo R. A. šiems visuomenės poreikiams paimti minėtus Žemės sklypus ir nustatyti už juos bendrą 1633,45 Eur (5640 Lt) atlyginimo pinigais dydį pagal vertinimo ataskaitą. Atsakovui 2015-09-03 raštas ir minėtas įsakymas buvo įteikti. 2015-09-18 1633,45 Eur atlyginimo dydis už paimtą visuomenės poreikiams žemę buvo įmokėtas į Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke.

Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi šioje byloje buvo nutarta leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-27 įsakyme Nr. 1P-316-(1.-3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 178,06 ir 184,85 km tiesti) Zarasų rajono savivaldybėje“ atsakovo Žemės sklypus ir pradėti naudoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

2013-11-28 Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, kaip ir virš minėta teismo nutartis, galėjo būti skundžiami atitinkamiems teismams, tačiau atsakovas jų nepaskundė. Per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Žemės įstatymo 46 str. 5,6 d.).

Paimti nuosavybę teisingai atlyginant galima tik tokiems visuomenės poreikiams, socialiai svarbiems tikslams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, patvirtinančias paimamų visuomenės poreikiams atsakovui nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų neatidėliotino panaudojimo visuomenės poreikiams svarbą – Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (178,06 ir 184,85 km) tiesti. Numatomas tiesti Zarasų miesto pietrytinis aplinkkelis (9,34 km) yra tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ ir yra sudėtinė europinės magistralės E262 Kaunas-Utena-Daugpilis-Rezeknė-Ostravas, dalis, todėl per Zarasų miestą vyksta intensyvus tranzitinio transporto eismas. Magistralinio kelio A6 ruožas per Zarasų miestą nebeatitinka saugos ir pralaidumo reikalavimų ir yra labai avaringas. Nutiesus aplinkkelį būtų įrengtos naujos sankryžos ir sankirtos su kitais žemesnės kategorijos ir reikšmės keliais, todėl sumažėtų per miestą važiuojančio tranzitinio transporto, jo keliamo triukšmo, būtų pagerintos eismo sąlygos visiems eismo dalyviams. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė Kelių direkcija įrodė paimamų visuomenės poreikiams Žemės sklypų neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą. Taigi, byloje nustatyta, kad visuomenės poreikis, dėl kurio patenkinimo yra paimama atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, egzistuoja.

Pagal formuojamą teismų praktiką, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, šiuo atveju - Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-08-27 įsakymo Nr. 1P-316-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9,34 km) tarp magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ 178,06 ir 184,85 km tiesti) Zarasų rajono savivaldybėje“ priėmimo dienai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2014). Vadovaujantis Žemės įstatymo 46 str. 8 d., jeigu žemės savininkas nesusitarė su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir jame nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais. Šioje byloje Žemės sklypų rinkos vertės nustatymo momentas pagal turto vertinimo ataskaitas yra 2014-04-19 diena ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo 2015-08-27 dienos, kada buvo nutarta iš atsakovo paimti Žemės sklypus visuomenės poreikiams. Pagal byloje surinktus ir viešai skelbiamus duomenis, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo tokių pokyčių, kurie būtų esminiai įtakoję žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertei.

Kaip jau virš minėta, paimant privačios žemės sklypą (dalį) visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę, joje esančius želdinius ir kitus nuostolius pinigais pagal rinkos vertę, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus privalomus kriterijus, nustatytus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų LRV 2005-08-25 nutarimu Nr. 924, III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“. Pagal bylos duomenis, atsakovo Žemės sklypai buvo įvertinti atsižvelgiant į jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė), naudojimo būdą, pobūdį (žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.5 p.). Atsakovas nei ikiteisminėje stadijoje, nei šią bylą nagrinėjant teisme atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir nepasinaudojo teise, jei nesutinka su ieškovės atliktu turto rinkos vertės nustatymu, pateikti savo parengtą visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies vertinimo ataskaitą ar prašyti paskirti teismo ekspertizę minėto turto rinkos vertei nustatyti. Todėl, nesant nustatytų įstatymų reikalavimų pažeidimų nustatant turto rinkos vertę, daroma išvada, kad ieškovo parinktu atlyginimo dydžiu atsakovo interesas yra užtikrintas tinkamai, nepažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingo principų bei lygiateisiškumo ir pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, daroma išvada, kad ieškovės sprendimas paimti atsakovo Žemės sklypus visuomenės poreikiams yra teisėtas ir pagrįstas, kas yra pagrindu nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo virš minėtus du Žemės sklypus1633,45 Eur (5640 Lt) atlyginimo dydį (Žemės įstatymo 47 str. 3 d.).

Ieškovė Kelių direkcija nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 14 p., Žemės įstatymo 47 str. 5 d.). Kadangi dokumentai šioje byloje teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, žyminio mokesčio dydis yra 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 81 str. 7 d.). Todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 37,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo 2,85 Eur pašto išlaidų valstybei nepriteisiama, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nurodyta, kad pašto išlaidos nepriteisiamos, jei jos nesudaro 10 Lt/2,90 Eur sumos. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydis pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-08-27 įsakymą Nr. 1P-316-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Zarasų miesto pietrytiniam aplinkkeliui (9.34 km) tarp magistralinio kelio A6- Kaunas-Zarasai-Daugpilis 178,06 ir 184,85 km tiesti) Zarasų rajono savivaldybėje“ už visuomenės poreikiams paimtą 0,3986 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., yra 926,78 Eur (3200 Lt), o už 0,3596 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. - 706,67 Eur (2440 Lt).

Nustatyti, kad su atsakovu R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitoma 1633,45 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 45 euro centų) pinigine kompensacija, kuri saugoma Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės depozitinėje sąskaitoje.

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), į. k. 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.