Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė nutraukti 2016 m. liepos 15 d. tarp šalių sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters D. S., gim. 2017 m. kovo 6 d., gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamomis už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dėl atsakovo kaltės. Ieškovė džiaugėsi sukūrusi šeimą, kūrė bendrus ateities planus, tačiau netrukus sužinojo, kad atsakovas yra neištikimas, pradėjo nebegrįžti į namus per naktis, pasiteisindavo, kad būdavo su draugais. Ieškovė atsakovo mobiliajame telefone rado trumpąsias žinutes, taip pat susirašinėjimus internetiniuose portaluose su kitomis moterimis, kuriuose kalbėdavo apie neištikimybę. Nustojus gyventi kartu su atsakovu, į jos mobilųjį telefoną rašė nežinomas numeris apie tai, kad atsakovas eis gyventi su kita moterimi. Po santuokos sudarymo atsakovas visiškai nesistengė išlaikyti šeimos, ieškovės atžvilgiu buvo nepagarbus, tai įrodo jo sms žinutės. Dėl atsakovo elgesio buvo kreipųsis į policiją, bet buvo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu, gerbti vienas kitą, būti ištikimu, tai yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2, 3 dalis. Dukterimi rūpinasi nuo pat jos gimimo, vaiko interesus geriausiai atitiktų šios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ji atsakovui nesudarys jokių kliūčių bendrauti su vaiku. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol uždirbdavo truputį daugiau kaip 200 Eur, augina dar vieną dukrą Estėją, už kurią gauną 57 Eur iš Vaikų išlaikymo fondo, su vaikais gyvena savo tėvų namuose, be tėvų paramos negalėtų suteikti savo ir atsakovo dukrai visaverčio gyvenimo. Ji pati supirko kraitelį dukrai prieš jai gimstant – vežimą, lovytę, patalynę ir kt., atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo pat jos gimimo. Šalys turto neįgijo, ji kreditorinių įsipareigojimų neturi.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka su ieškovės teigimu, kad jis buvo jai neištikimas. Pripažįsta kartais nenakvodavęs namuose, tačiau tai būdavo dėl to, kad, jam užtrukus darbe, ieškovė jo į namus neįsileisdavo, išvarydavo, tad nakvodavo pas tėvus. Turi įtarimų, kad dukra D. gali būti ne jo vaikas. Su reikalaujamo išlaikymo dydžio suma nesutinka, galėtų teikti 100 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek dukros išlaikymui yra išleidusi pinigų, todėl įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 57 Eur per mėnesį, būtent tiek, kiek ieškovė gauna iš Vaikų išlaikymo fondo už kitą jos dukrą.Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, ieškovė papildomai paaiškino, kad kol dukrai sukako vieneri metai ji gaudavo 200 Eur su trupučiu, o dabar gaus tik keturiasdešimt procentų, kol vaikui sukaks dveji metai. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovo poziciją, paaiškino, kad atsakovas gali teikti tik 120 Eur dydžio išlaikymą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą, paaiškino, kad pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, kuri rūpinasi vaiku, namų aplinka tinkama vaikui augti, atsakovas nėra kreipęsis į jų instituciją, kad jam neleidžiama bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2016 m. liepos 15 d. Ieškovė kaltina atsakovą nevykdžius santuokinių pareigų, buvus jam neištikimu (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji su atsakovu pradėjo labiau bendrauti 2016 m. sausį, gegužės mėnesį kartu apsigyveno jos nuomotame bute, tuo metu atsakovas nedirbo, liepos mėnesį įregistravo santuoką, o rugpjūčio pabaigoje ji išsikraustė pas savo tėvus ir jų santykiai visai nutrūko. Kaip nurodė ieškovė, po santuokos sudarymo atsakovo elgesys visiškai pasikeitė, negrįždavo vakarais namo, būdavo pas tėvų, jam vakarais skambindavo draugai, ji nenorėjusi, kad vakarais atsakovas išeitų, jam aiškino, kad yra šeima, į pagalbą buvo pasikvietusi savo tėvus. Prasidėjus nesutarimams, atsakovas ėmė slėpti telefoną, kalbėdamas telefonu išeidavo į kitą kambarį, ji nieko negalėdavo girdėti. Ėmė įtarti, jog atsakovas yra jai neištikimas, perskaitė žinutes, rašytas socialiniuose tinkluose kitoms moterims. Atsakovas su ieškovės kaltinimais nesutiko.Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos ir kitos pareigos (CK 3.26 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai). Kaltu sutuoktinio elgesiu laikomas būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės, kaltinant sutuoktinį neištikimybe, būtina įrodyti neištikimybės faktą. Šalims kartu apsigyvenant gegužės mėnesį, nebuvo kliūtimi tai, kad atsakovas nedirbo. Konfliktai tarp šalių ėmė kilti dėl laiko leidimo, vienas kito interesų nepaisymo ir nesuderinimo. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, šalys santuoką sudarė skubotai, menkai viena kitą pažinodamos bei neišsiaiškinusios savo lūkesčių dėl gyvenimo šeimoje, dėl ko ėmė rastis nepasitikėjimas vienas kitu. Tai, kad ieškovė slapta nuo atsakovo naršė atsakovo paskyroj socialiniuose tinkluose ir skaitė žinutes, kuriose jis, kaip teigė ieškovė, rašė „kitoms moteris „gal kavos?“, negali būti vertinama kaip neištikimybės fakto įrodymas. Visiškai suprantama, kad ieškovei, besilaukiančiai bendro šalių kūdikio, buvo psichologiškai sunku grįžti pas tėvus ir priimti santykių pasibaigimo faktą. Tačiau vis tik vertintina, kad šalys nesugebėjo išspręsti tarp jų kilusių problemų vadovaudamosi pagarbos viena kitai principu, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra pateikusi į bylą jos ir atsakovo bei nepažįstamo asmens sms žinučių kopijas ir jomis taip pat įrodinėja atsakovo kaltę. Šalių santykiai nutrūko 2016 m. rūgpjūčio pabaigoje, tai yra praėjus maždaug mėnesiui nuo jos įregistravimo. Šį momentą teismas laiko kaip faktinį santuokos pasibaigimą. Kadangi susirašinėjimas žinutėmis vyko šalims jau gyvenant atskirai, teismas jų nevertina kaip priežasties, dėl ko nutrūko santuoka ir dėl turinio nepasisako. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, tad jai paliktina pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo ginčo nėra, atsakovas dukters nėra lankęs, nuo pat vaiko gimimo ieškovė vaiku rūpinasi, turi sąlygas vaikui auginti, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo interesus (CK 3.169 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčo tarp šalių nėra, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos teismas nenustato (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), sprendimo rezoliucinėje tai ir konstatuotina.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CPK 192 straipsnio 1 dalis). Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė jokio turto neturi, gyvena pas tėvus, iš ankstesnių santykių augina dar vieną dukrą. Šalių dukrai šiuo metu yra vieneri metai, ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir antraisiais metais gauna 40 procentų gauto atlyginimo, kuris buvo virš 200 Eur. Atsakovas turto neturi, iš pateiktos darbovietės pažymos apie gaunamą atlyginimą matyti, kad gaunamas užmokestis skirtingais mėnesiais yra nuo 592 Eur iki 487 Eur. Kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, byloje duomenų nėra. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametę jos ir atsakovo dukrą, atsakovas nuo dukters priežiūros yra nusišalinęs, jos nelanko, todėl ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji aprūpina dukrą maistu, rūbeliais, higienos priemonėmis, kitomis būtinomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad, be išvardintų dalykų, šalių dukrai, nors ji ir mažo amžiaus, būtini žaislai bei įvairios lavinimo priemonės ir visam tam reikalingos piniginės lėšos. Kad šalių dukra turėtų kokių nors specialių poreikių, byloje nenustatyta. Įvertinant abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo priteistina nepilnametės dukters D. išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 28 dienos (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo, tai yra nuo 2016 m. kovo 6 d., iki ieškinio pateikimo dienos, paaiškino, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo pat jo gimimo, atsakovas to neginčijo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek yra išleidusi dukters išlaikymui, tad įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 57 Eur per mėnesį, tai yra po tiek, kiek ieškovė gauna iš Vaikų išlaikymo fondo už kitą jos dukrą. Toks atsakovo argumentas visiškai nepagrįstais. Teismas nustatė, kad iš atsakovas privalo teikti dukrai išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas išlaikymo neteikė, tad išlaikymo įsiskolinimas ir paskaičiuotinas pagal nustatytą sumą, jokių papildomų įrodymų ieškovė pateikti neprivalo. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas – 752 Eur. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kuriai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc., išlaidos sudaro 268,63 Eur, atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc., pusė ieškovei suteiktų išlaidų sudaro 134,32 Eur. Esminis ginčas byloj kilo dėl to, kokiu pagrindu santuoka nutrauktina bei kokio dydžio išlaikymas priteistinas vaikui, konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 67,16 Eur, antrinės teisinės pagalbos, išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis). Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių naikintina (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2016 m. liepos 15 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 135, tarp R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes „S.“, „S.“.

Nepilnametės dukters D. S., gim. 2017 m. kovo 6 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina R. S..

Priteisti iš T. S. išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., gim. 2017 m. kovo 6 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2017 m. liepos 28 d. Paskirti R. S. vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš T. S. 752 Eur dydžio D. S. išlaikymo įsiskolinimą.

Konstatuoti, kad, nesant ginčo tarp šalių, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nenustatoma

Panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. S. priteisimo iš T. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš T. S. 67,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.