Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-01-20 · Byla Nr. A2.6.-4-457/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
A2.6.-4-457/2014
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00341-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Pažeidėjas
D. A.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Vlada Buivydienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4-457/2014 m.Proceso Nr. 4-18-3-00341-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.2; 45.4; 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 20 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Vladai Buivydienei,nukentėjusiajai D. P.,

išnagrinėjęs D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, studijuojančio Kauno technologijos universitete, gyv. (duomenys neskelbtini),

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2013 m. birželio 10 d., apie 19.46 val., Turgaus g. 3, Joniškyje, vairuodamas automobilį „BMW 525I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė gale stovintį dviratį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teismo posėdžio metu kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio vakarą atvažiavo į degalinę, kur šnekėjosi su draugais, vėliau sėdo į automobilį ir važiuodamas atbuline eiga nuvertė dviratį, kuris stovėjo apie 1-2 metrus už automobilio. Jis pats matė, kaip kliudė automobilį, išlipo iš automobilio, pakėlė dviratį ir jį pastatė ant kojelės. Dviratis virto į dešinę pusę, nes jis stovėjo dešinėje automobilio pusėje. Matė nulinkusį dviračio atšvaitą, daugiau sugadinimų nepastebėjo, galėjo būti perkreiptas dviračio vairas. Nukentėjusioji su dviem draugėmis sėdėjo priešais dviratį, ji nebuvo priėjusi prie dviračio po įvykio. Jis su nukentėjusiąja kalbėjo apie padarytą žalą, jis prašė jos prieiti ir apžiūrėti dviratį, tačiau ji nesivargino ir prie dviračio nepriėjo. Jei nukentėjusioji būtų įvardijusi dviračiui padarytą žalą, jis žalą būtų atlyginęs. Jis nuvažiavo iš įvykio vietos, nes nukentėjusioji nepareiškė jokių pretenzijų. Į policiją kvietimą gavo po 2 dienų. Jo vairuotam automobiliui jokių sugadinimų nebuvo padaryta. Nukentėjusiąją pažįsta tik iš matymo.

Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-06-10 su draugėmis R. V. ir I. J. su dviračiais sustojo degalinėje pailsėti. Jos visos sėdėjo ant suoliuko, o dviračiai stovėjo šalimais, jos dviratis buvo pastatytas ant asfalto. D. A. vairuojamas automobilis stovėjo prie degalinės ir jis važiuodamas atbulas kliudė jos dviratį bei jį nuvertė. D. A. dar pavažiavo atbulas, paskui išlipo iš automobilio. Ji paprašė D. A. sutvarkyti dviratį, sakė jam, kad kvies policiją, tačiau D. A. pasakė „ką ta policija man padarys“, sėdo į automobilį ir išvažiavo. D. A. jos net neatsiprašė. Jos dviračiui buvo nulenktas atšvaitas, susuktas vairas, nubraižytas rėmas ir sėdynė, buvo sugadinta dviračio kojelė. Jai padaryta 175 Lt žala. D. A. nuvažiavus, ji skambino jo draugams, sakė jiems, kad D. A. susisiektų su ja ir geruoju tartųsi dėl dviračiui padarytos žalos atlyginimo, tačiau D. A. neatvažiavo, įvykio vietoje pasirodė tik po 20 min., kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. D. A. ją ir jos drauges išvadino „kekšėmis“. Dviratis nebuvo naujas, pirktas prieš 5-6 metus, tuo metu jis kainavo apie 1000 Lt. Ji pati iškvietė policijos pareigūnus bendru pagalbos telefonu 112. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai visus dokumentus įformino vietoje, t. y. prie degalinės. Po įvykio ji gavo žinutes ir balso pranešimus į savo telefono numerį, kad D. A. apgailestauja ir nori atlyginti visus nuostolius, siūlė 500 Lt, bet tai buvo jau po pranešimo policijai apie įvykį.

D. A. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodoma jo paties prisipažinimu, teisme duotais nukentėjusiosios parodymais, byloje surinktais dokumentais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, D. P., R. V., I. J., D. A. paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu. Teismas laiko, kad D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kurie reikalauja eismo dalyvius laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turtui, imtis priemonių nuostoliams išvengti. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį atsiranda būtent tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles ir kai dėl to sugadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. A., atbuline eiga vairuodamas automobilį „BMW 525I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė gale stovintį dviratį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

D. A. neneigia, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo apgadintas dviratis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina, kad nuvertus dviratį jis sustojo, išlipo iš automobilio, pakėlė nuverstą dviratį ir pastatė jį, atrėmęs kojele, nukentėjusiosios paprašė prieiti prie dviračio ir apžiūrėti jį, tačiau nukentėjusiajai nepriėjus prie jos dviračio ir pareiškus, kad ji jokių pretenzijų dėl sugadinto dviračio neturi, jis pasišalino iš įvykio vietos. Tokios D. A. nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiosios D. P. parodymais, kad D. A., jo vairuotu automobiliu nuvertęs jos dviratį, sustojo, išlipo iš automobilio ir dviratį pastatė, tačiau jai paprašius atlyginti dviračiui padarytą žalą, D. A. sėdo į mašiną ir net neatsiprašęs, nuvažiavo, jam išvažiavus D. P. bandė susisiekti su D. A. draugais, kad pastarieji susisiektų su D. A. ir jie geruoju susitartų dėl žalos atlyginimo, tačiau D. A. neatvykus į įvykio vietą, ji policijos pareigūnams pranešė apie eismo įvykį, atvykę policijos pareigūnai visus dokumentus įformino įvykio vietoje, kurioje D. A. pasirodė jau policijos pareigūnams išvykus; R. V. ir I. J. paaiškinimais, kuriose jos nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji D. P., t. y., kad 2013-06-10, apie 20 val., Joniškio mieste, Turgaus g. 3, degalinės teritorijos aikštelėje į draugės stovintį dviratį, išvažiuodamas iš aikštelės automobilis „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir kliudė jį, dviratis nuvirto, išlipęs iš matymo pažįstamas D. pastatė dviratį ir nieko nesakęs išvažiavo; vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas tik eismo įvykio vaizdas be garso, matyti, kad visas veiksmas eismo įvykio vietoje nuo tada, kai D. A. vairuojamu automobiliu nuvertė nukentėjusiosios dviratį, pavažiavęs kažkiek atgal, išlipo iš automobilio, priėjo prie nuversto dviračio, iš antro karto jį pastatė ir kelias sekundes pastovėjęs nuėjo atgal į mašiną, užtruko maždaug 1 minutę laiko, todėl mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiko tarpą D. A. galėjo paprašyti nukentėjusiosios prieiti prie dviračio ir apžiūrėti jį, paklausti, ar ji neturi pretenzijų jam, o nukentėjusiajai neturint pretenzijų, pasišalinti iš įvykio vietos; pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis; kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga.

D. A. suvokė, kad eismo įvykiu buvo padaryta žala nukentėjusiosios D. P. dviračiui, nes savo paaiškinime ir teismo posėdžio metu jis nurodė, kad priėjus ir pakėlus nuverstą dviratį, jis matė nulinkusį dviračio atšvaitą ir persuktą dviračio vairą. Taigi, D. A. suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, kad eismo įvykiu buvo padaryta žala nukentėjusiosios turtui, nesitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo ir nieko nesakęs, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas D. A. parodymus, kad jis prašė nukentėjusiosios prieiti ir apžiūrėti dviratį, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, nes nukentėjusioji neturėjo jam jokių pretenzijų, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, tokių D. A. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nukentėjusiosios D. P. parodymus, kad D. A. pasišalino iš įvykio vietos nieko nesakęs, nors ji ir prašė jo atlyginti dviračiui padarytą žalą, patvirtina R. V. ir I. J. paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji D. P., įvykio liudytojos R. V. ir I. J., būtų turėjusios pagrindą apkalbėti D. A., nes iki eismo įvykio jie nebuvo pažįstami, tik žinojo vienas kitą iš matymo.

Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nustatytas eismo įvykio ir eismo įvykiu padarytos žalos faktas, D. A. nesutarus su D. P. dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, D. A. nepasilikimas įvykio vietoje, neatlikimas Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, skubus pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nukentėjusiajai likus joje, nesiėmimas jokių priemonių nukentėjusiajai atlyginti padarytą nedidelę žalą, bandymas susitarti dėl žalos atlyginimo jau po eismo įvykio ir nukentėjusiosios pranešimo apie tai policijai, rodo, kad D. A. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl D. A. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraše, kuriame yra užfiksuotas eismo įvykis, yra fiksuojama vaizdo įrašo data ir laikas, ir matyti, kad eismo įvykis įvyko apie 19.46 val., o ne 20.24 val., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl yra tikslintinas teisės pažeidimų įvykdymo laikas, nurodant, kad D. A. 2013 m. birželio 10 d., apie 19.46 val., Turgaus g. 3, Joniškyje, vairuodamas automobilį „BMW 525I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė gale stovintį dviratį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 232 punktų reikalavimus.

D. A. atsakomybę administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šį pažeidimą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už D. A. padarytus teisės pažeidimus, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, t. y. kad D. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiajai priklausantis dviratis, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala siekia 175 Lt, į D. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę – nedirbantis, studijuojantis, buvusios mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas mano, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos, o administracinių nuobaudų tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nuobaudomis, todėl D. A. už administracinį teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda (ATPK 30¹ str.). Už atskirus teisės pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos yra subendrintinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad D. A. administraciniais teisės pažeidimais D. P. padarė 175 Lt žalą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsniu, D. A. įpareigotinas D. P. atlyginti 175 Lt žalą per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 37 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 – 288 straipsniais,

nutarė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, D. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti D. A. atlyginti 175 Lt (vieno šimto septyniasdešimt penkių litų) dydžio žalą D. P., per 2 (du) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. A., kad baudą jis turi sumokėti į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 6030, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos ir pateikti Joniškio rajono apylinkės teismui tai įrodantį mokėjimo dokumentą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Be to, laiku nesumokėjus baudos (nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko), pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vidmantas Gestautas