Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1130-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
1A-1130-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Sigita Vainauskienė
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1130/2010

Teisėja Vitalija Vaivadienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Sigitos Vainauskienės,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Nijolei Bareikienei,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. D. M. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ieškinys ir iš D. M. priteista 1000 Lt V. Z. turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2009 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), apgaule žadėdamas atsiskaityti vėliau, įgijo V. Z. priklausantį 2500 Lt vertės automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, neatsiskaitęs su V. Z., pardavė nepažįstamam asmeniui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, jis turi mažametį vaiką, kurį reikia padėti išlaikyti, todėl, apelianto manymu, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. M., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis, nepaisant savo jauno amžiaus, jau yra ne vieną kartą teistas (t. 1, b.l. 123-125). Be to, jis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir pirmasis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą D. M. įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 141-149), nedirba. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog toks D. M. nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų D. M. teigiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, pažeisti įstatymo reikalavimus ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, siekiant sustabdyti kaltininko nusikalstamų veikų darymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir skirdamas bausmę nuteistajam į šią aplinkybę atsižvelgė. Būtina pažymėti, jog skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra šiek tiek mažesnis už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl ši bausmė negali būti pripažinta per griežta.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį, D. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėSigita VainauskienėNuorašas tikras