- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1-290-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38125-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. kelio A1K „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 77,800 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0329 nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.
A. A. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo antradienis, kai sulaukė iš brolio skambučio, kad reikia greitai vykti į Kauną. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, todėl bandė paieškoti kas jį nuvežtų, bet nerado. Nesijautė neblaivus, todėl nors ir suprasdamas, kad daro negerai, sėdo į automobilį ir nuvažiavo apie 14.00 val. į Kauną, o susitvarkęs Kaune visus darbus važiavo atgal į Vilnių. Tada apie 18.00 val. prie Kaišiadorių jį sustabdė policija. Tą dieną alkoholio nevartojo, tik iš vakaro. Patikrinus jam buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus - 2,48 promilių girtumas. Nežino, kodėl tiek daug promilių nustatė, nes tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Supranta, kad vairuoti neblaiviam rizikinga ir neatsakinga, todėl labai gailisi. Automobilis „BMW 320I“ įvykio metu priklausė jam, o šiuo metu jis jau parduotas. Automobilį po įvykio pardavė už 5300 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Be A. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:
2020 m. rugsėjo 22 d. 17.37 val. gautas pranešimas iš degalinės Kaune, Islandijos pl. 61C (PRĮR ROIK 0120000522631 išrašas), kad prieš dvi minutes iš degalinės link Vilniaus išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas juodu BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 54-57).
Liudytoja Laurita Kazlauskė parodė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 17.40 val. dirbant su pareigūnu Linu Lašu gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad iš degalinės Kaune, Islandijos pl. 61C, link Vilniaus išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas automobiliu BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis pastebėtas ties Kauno „Lytagra“. Automobilis greitai tolo Vilniaus kryptimi, jie vijosi įjungę švyturėlius apie 180 km/h greičiu, automobilį sustabdė apie 18.00 val. Kaišiadorių r. sav., ties Rumšiškių miesteliu, Vilnius-Kaunas-Klaipėda A1 K kelyje, 77,800 kilometre. Automobilio vairuotojas nurodė alkoholio nevartojęs, pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. A. vardu, asmens tapatybę patvirtinantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, automobilio BMW valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės savininkas A. A.. Paprašius vairuotojo pasitikrinti girtumą, šis teigė alkoholio nevartojęs, sutiko pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau atlikus pūtimus daugybę kartų, girtumo nustatyti nepavyko, galimai A. A. imitavo pūtimą, vėliau jis atsisakė girtumą pasitikrinti. A. A. buvo išaiškinta, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti girtumą, A. A. tai suprato ir kelis kartus patvirtino, kad atsisako girtumą pasitikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, 18.00 val. A. A. buvo sulaikytas, vėliau jam sutikus girtumą pasitikrinti, 19.04 val. nustatytas 2,40 promilių girtumas, 19.24 val. - 2,48 promilių girtumas. A. A. pristatytas į Kaišiadorių r. policijos komisariatą. Įvykis filmuotas kūno kameromis BOF1EC6193F6, BOF1EC619630 (1 t., b. l. 20-22).
Įvykio vietoje, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 77,800 kilometre, kairėje pusėje, apžiūrėtas automobilis „BMW 320I“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-14), kuris po apžiūros nugabentas į saugojimo aikštelę Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių r. sav. (1 t., b. l. 18, 34-38, 53)
2020 m. rugsėjo 22 d. 19.04 val. A. A. nustatytas 2,40 promilių girtumas, 19.24 val. - 2,48 promilių girtumas. (1 t., b. l. 16-17)
VĮ „Regitra“ duomenimis (2020 m. rugsėjo 23 d. duomenys), automobilio „BMW 320I“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas A. A. (1 t., b. l. 31, 39).
2020 m. rugsėjo 21 d. A. A. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį su V. M. G. dėl automobilio „BMW 320I“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pardavimo (1 t., b. l. 67).
Liudytoja V. M. G. parodė, kad A. A. pažįsta apie metus laiko, su juo jokių santykių nepalaiko, tik turi bendrų pažįstamų, vienas iš jų - Š. V.. Apie parduodamą automobilį „BMW i“, kurio savininkas A. A., sužinojo iš Š. V.. Ji planavo įsigyti automobilį, nes šiuo metu siekia įgyti teisę vairuoti ir laiko egzaminus „Regitroje“, įsigytas automobilis jai būtų kaip motyvacija greičiau įgyti teisę vairuoti. Š. V. nurodė, kad šis automobilis geros komplektacijos ir būklės. Ji gavo iš Š. V. A. A. telefono numerį ir jam paskambino, su juo susitiko Vilniuje, netoli Karoliniškių. Ji apžiūrėjo automobilį, dar pasikonsultavo su tėčiu, automobilis jai tiko, todėl ji A. A. sumokėjo grynais 6500 eurų, jie pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi ji neturi šiuo metu dar vairuotojo pažymėjimo, o A. A. dar reikia automobilio, sutarė, kad jis automobilį grąžins tokios pat būklės, kokį ji jį nupirko, todėl leido dar savaitę automobiliu naudotis. 2020 m. rugsėjo 23 d. susitikus su A. A., šis paaiškino, kad dieną prieš tai jis važiavo neblaivus su jau jos automobiliu, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir automobilį uždarė į saugojimo aikštelę. Tą pačią dieną su A. A. nuvyko į „Regitrą“ susitvarkyti visus dokumentus. Kodėl ji nepareikalavo iš A. A. grąžinti pinigus ir pasilikti tą automobilį, nežino, nepagalvojo apie tai. Dar kitą dieną nuvykus į „Regitrą“ A. A. jai paaiškino, kad automobilis areštuotas. Automobilis šiuo metu jau priklauso jai, tačiau visi dokumentai nesutvarkyti iki galo dėl šio įvykio (1 t., b. l.25-28).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 320I“ kaina be PVM 5116 eurų, su PVM - 6190 eurų (1 t., b. l. 40).
Dėl veikos kvalifikavimo
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. kelio A1K „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 77,800 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo jam įvykio metu priklausančią motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir jam nustatytas 2,40 promilių neblaivumas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaip nustatyta, kaltinamasis A. A. nors ir tvirtino, kad įvykio dieną nevartojo alkoholio, tačiau žinojo, kad yra gėręs alkoholio iš vakaro, dėl ko suprato, kad vairuoti automobilį kitą dieną yra negerai. Tai patvirtina, kad jis suvokė, jog gali būti neblaivus dėl iš vakaro vartoto alkoholio ir dėl to suprato, kad vairuoti automobilio negali. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo jam priklausiusį automobilį, nes nurodė, kad pakluso brolio reikalavimui būtinai atvykti į Kauną. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė ne tik savo veikos neteisėtumą, bet ir veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Dėl to darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, o ne įvykio dieną, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Reikšminga yra tai, kad įvykio metu jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, o alkoholio matuokliu po to, kai buvo sustabdytas ir sulaikytas, jam buvo nustatyta žymiai didesnis neblaivumas nei 1,51 promilės. Kaip nustatyta iš kelių atliktų patikrinimo bandymų, mažiausia alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2,40 promilių.
Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. A. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, dėl to byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė privalo būti sumažinta vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.
Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant įvykio metu jam priklausiusį automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas neblaivumo laipsnis 1,51 ir daugiau promilių, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju A. A. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė jau ne pačiam kaltininkui A. A., o kitam asmeniui – V. M. G., ką patvirtina įvykio išvakarėse, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d., sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b. l. 67), pagal kurią A. A. V. M. G. už 6500 eurų pardavė iki tol jam priklausiusią transporto priemonę automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Nors informaciją apie registruotas kelių transporto priemones įvykio dieną to nepatvirtina, tačiau kaltinamasis, taip pat pati V. M. G., paaiškino, kad tuo metu pirkimo- pardavimo sutartis dar nebuvo užregistruota. Pačioje sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėja įsipareigojo deklaruoti įsigytą automobilį per savaitę laiko. Tačiau vėliau, kaip nustatyta iš kaltinamojo ir pirkėjos paaiškinimų to padaryti nebuvo galimybės dėl to, kad buvo apribota nuosavybės teisė šioje byloje priimtu nutarimu.
Kaip matyti iš byloje esančio prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikant šią procesinę prievartos priemonę taip pat buvo įvertinta, kad automobilis nuosavybės teise tuo metu priklausė jau nebe kaltinamajam, o V. M. G., kurios nuosavybės teisė ir buvo apribota (1 t., b. l. 41-42, 44, 46-47). Šios procesinės prievartos priemonės vykdymo metu, tai yra 2020 m. spalio 14 d. prokurorės leidimu V. M. G. priklausantis automobilis jos prašymu buvo grąžintas (1 t., b. l. 52-53).
Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad po transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo V. M. G. įsigytą automobilį faktiškai naudotis buvo toliau leidusi kaltinamajam, dėl ko įvykio metu automobilis buvo jo vairuojamas. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina to, kad V. M. G. žinojo, kad kaltinamasis važiuos jai priklausančiu automobiliu būdamas neblaivus, juolab, kad ji įvykio dieną būtų leidusi A. A. važiuoti šiuo automobiliu esant neblaiviam. Kaip nustatyta, kaltinamasis pats priėmė sprendimą juo pasinaudoti be jos žinios. Tai patvirtina, kad automobilio savininkė V. M. G. įvykio dieną nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. A. vairuodamas jai nuosavybės teise priklausantį automobilį juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 320I“ kaina be PVM 5116 eurų, su PVM – 6190 eurų (1 t., b. l. 40). Kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis apie internetiniame portale autoplius.lt atlikto vertinimo duomenis, pagal kuriuos šio automobilio vertė nurodyta 4690 eurų (1 t., b. l. 148), Be to, gynybos teigimu, automobilio mažesnę vertę patvirtina ir tai, kad iki šioje byloje tiriamo įvykio tas pats automobilis, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, buvo patekęs į autoįvykį, ką patvirtina pateiktos fotonuotraukos iš autoįvykio, dėl ko buvo apgadintas ir remontuojamas (1 t., b. l. 150-156).
Tačiau teismas pažymi, kad prieš pat šioje byloje tiriamą įvykį, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. kaltinamasis iki tol jam priklausiusią transporto priemonę automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė už 6500 eurų (1 t., b. l. 67), nepriklausomai nuo prieš tai padarytų automobilio apgadinimų, kuriais įrodinėjamas jo vertės sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertė gali būti nustatoma ir pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turto kainą bei įvertinus, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės automobilio „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis buvo padaryta tiriamo įvykio išvakarėse, teismas sprendžia, kad objektyviausiai atspindinti realią automobilio „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę pinigų suma yra ta, kuri ir nurodyta minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje, už kurią kaltinamasis vieną dieną prieš tai, kai vairavo automobilį neblaivus, jį pardavė V. M. G.. Todėl iš A. A. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 6500 eurų.
Dėl prašymo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Nors kaltinamasis A. A. ir už jį sutikusi laiduoti jo motina L. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo vertinimu, ištirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad tokiam sprendimui priimti būtų nustatyti visi įstatyme numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai bei sąlygos.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą dėl laidavimo pateikusi L. A. paaiškino, kad nori, jog jos sūnui nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė. Nori jam padėti, todėl norėtų už jį laiduoti. Sūnus visuomet klauso jos patarimų, todėl galėtų su juo pasidalinti gyvenimiškąja patirtimi. Turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, todėl mano, kad turi pakankamai žinių, kad ateityje galėtų sūnų paveikti, kad jis pasitaisytų po to, kas dabar atsitiko. Anksčiau gal per mažai jam skyrė dėmesio, nes dirbo gide, todėl tai galėjo būti klaida auklėjant sūnų. Šiuo metu sūnaus elgesį vertina neigiamai, pats sūnus taip pat išgyvena dėl šio įvykio. Pati yra neteista, charakterizuojama teigiamai. Nors yra bausta ne vieną kartą administracine tvarka per paskutinius penkis metus, tačiau teigia, kad pati administracinių nusižengimų daugeliu atvejų nepadarė, o jie padaryti kitų asmenų, kurie naudojosi jos vardu registruotu automobiliu. Dalis šių pažeidimų padaryti ir jos sūnaus, šioje byloje kaltinamojo A. A.. Kurie tiksliai pažeidimai padaryti jo, pasakyti negali. Pati bausta taip pat, kad nesumokėjo nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mieste mokamoje vietoje. Žino, kad pasielgė blogai. Žino, kad ir sūnus yra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus. Tačiau tokį savo bei sūnaus elgesį vertina blogai. Todėl mano, kad yra geriausia laiduotoja savo sūnui. Tiki, kad jis pasimokys iš šito įvykio ir nedarys daugiau neleistinų dalykų.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl galimo A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis iš esmės pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog kaltinamasis A. A. anksčiau neteistas, tačiau yra baustas už administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 79-88). Pažymėtina, kad daugelis šių administracinių nusižengimų yra susiję automobilio statymu neleistinoje vietoje, nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimų, greičio viršijimą, taip pat baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su nustatytos tvarkos viešose vietose nesilaikymu, kaip antai šlapinimąsi parduotuvės patalpose ant išdėstytų prekių, skrydžio metu alkoholio vartojimo taisyklių pažeidimą, taip pat turto sugadinimą, kai išardė kelyje greičio ribojimo kalnelį ar kai koja spyrė į kito automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir jį apgadino bei kitus nusižengimus. Iš viso per paskutinius penkis metus užfiksuoti 26 administraciniai nusižengimai. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės apie kaltinamojo sistemingai daromus administracinius nusižengimus, jų pobūdį, mastą, nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nenustatyta.
Be to, teismas sprendžia, kad prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusi jo motina L. A. negali būti laikoma tinkama laiduotoja, nes ištirti įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo bei kad ji gali daryti pakankamą teigiamą įtaką kaltininkui – savo sūnui A. A., kad jis būtų paveiktas taip, jog ateityje daugiau nenusikalstų, laikytųsi įstatymų, o jo elgesys būtų koreguojamas tik teigiama linkme.
Nors kaip nustatyta iš L. A. paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų, kaltinamojo motina yra neteista, nuolat palaiko ryšį su savo sūnumi kaltinamuoju A. A., turi pedagoginį išsilavinimą, neigiamai vertina jo padarytą nusikaltimą, tačiau taip pat nustatyta, kad ji pati, kaip ir kaltinamasis, už kurį ji sutinka laiduoti, sistemingai daro administracinius nusižengimus, didžioji dalis kurių (nustatytos rinkliavos už automobilio statymą nesumokėjimas) yra analogiški A. A. sistemingai daromiems administraciniams nusižengimams. Be to, kaip paaiškino pati L. A., jai buvo žinoma apie kai kuriuos sūnaus padarytus administracinius nusižengimus, tačiau A. A. padarytų administracinių nusižengimų skaičius per pastaruosius penkis metus rodo, kad jo motina L. A. jokios realios įtakos tam, kad jis nedarytų šių nusižengimų neturi. Be to, kaip minėta, ji ir pati tuo pačiu laikotarpiu darė administracinius nusižengimus. Tokie duomenys patvirtina, kad kaltinamojo motinos įtaka jo elgesio koregavimui yra minimali arba jos iš viso nėra. Nors kaip tvirtina, ji suvokė sūnaus neteisėtą elgesį įvykio metu, tačiau kaip nustatyta iš iki įvykio tiek pačios jos, tiek ir jos sūnaus, kaltinamojo A. A., elgesio, priemonių tokiam elgesiui užkirsti kelią nesiėmė. Visa tai leidžia abejoti tuo, kad A. A. savo motinos, prašymą dėl laidavimo pateikusios motinos L. A., galėtų būti paveiktas taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų, nes L. A. jo atžvilgiu neturi pakankamai įtakos jo elgesį koreguoti teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. 40 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2000 Eur) baudą.
Paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis). Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Išieškoti valstybės naudai iš A. A. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 6500 eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).
Automobilį „BMW 320i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti V. M. G. disponuoti savo nuožiūra. V. M. G. nuosavybės teisės automobiliui „BMW 320i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimą panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas A. A. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.
Išaiškinti A. A., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinei (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.