- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-59-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06894-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas 2012-11-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. P. už tai, kad ji 2012-11-06, apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovėjusią transporto priemonę, ją apgadino bei iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie įvykį nepranešusi, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231, 234 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu L. P. pripažinta padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1d. Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. skirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. pagrindu, subendrinus nuobaudas skirta galutinė subendrinta nuobauda- 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pažeidėjos kaltę teismas grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pačios L. P. paaiškinimu, V. S. paaiškinimu, nukentėjusiojo V. J. paaiškinimu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pareiškėja kaltę pripažino, gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nesutikdama su šiuo nutarimu pareiškėja jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą panaikinti ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.
Teigia, jog teismas neteisingai vertino aplinkybių visumą. Nurodo, jog iš įvykio vietos pasitraukė todėl, kad manė, jog įvykio nebuvo, nes jokios žalos išlipusi iš automobilio nematė. Teigia, jog nelogiška galvoti, kad pareiškėja pasitrauktų tyčia, ypač atsižvelgiant į tai, kad liudytoja padėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Kadangi žala padaryta labai nedidelė, tyčios nebuvo, mano, jog atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams yra neproporcingai didelė nuobauda. Nurodo, jog augina mažametį sūnų, kurį reikia vežioti į mokyklėlę, baseiną, kitus būrelius. Pareiškėjos pajamos nedidelės, dirba pagal individualią veiklą, todėl tris metus išsiversti be automobilio ir dar sumokėti 3000 Lt būtų sunku. Mano, kad dabartinė nuobauda per griežta ir sukelianti sunkesnes pasekmes nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos laikinai einantis viršininko pareigas T. P. prašo skundą atmesti. Pažymi, jog LR ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tuo atveju, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžia daryti išvadą, jog LR ATPK 20 str. numatyti tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Teigiama, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro visumos lengvinančių aplinkybių, todėl pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos L. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog L. P. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Nuobaudos jai skirtos teisingai.
Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog L. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodama, jog sukėlė eismo įvykį, žinodama ir matydama, jog apgadino greta stovintį automobilį, todėl jos pasišalinimas pagrįstai įvertintas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant kelių eismo taisyklių 231, 234 p. reikalavimus, nes pareiškėja apie eismo įvykį nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo automobilio savininko, valdytojo, policijai nepranešė, eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino. Pareiškėja neneigia, jog buvo įvykio metu, eismo įvykio vietoje ir manevravo šalia nukentėjusiojo automobilio, tačiau teigia nemačiusi, jog jį apgadino. Šie paaiškinimai prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams bei yra nelogiški, todėl vertinami kritiškai, kaip pareiškėjos siekis sušvelninti savo padėtį. Iš eismo įvykio vietos schemos, (b. l. 3), nuotraukų, (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 6), liudytojos V. S. paaiškinimų bei V. J. paaiškinimų matyti, jog nukentėjusiojo V. J. transporto priemonės apgadinimai aiškūs, žymūs ir nėra nepastebimi. Be to, įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja V. S. paaiškino, jog matė kaip automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. P., važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota“, kuris net pajudėjo. V. S. paaiškino, jog ji perspėjo automobilio „Golf“ vairuotoją, tačiau ši nekreipdama dėmesio toliau bandė išvažiuoti. Liudytoja paaiškino, jog priėjusi prie „VW Golf“ automobilio vairuotojos pasakė, jog ji braižo kitą automobilį, tačiau vairuotoja tik pasakė, kad ją užstatė ir ji kitaip negali išvažiuoti. Taip pat liudytoja paaiškino, jog „VW Golf“ automobiliui pavykus išvažiuoti iš stovėjimo vietos, vairuotoja sustojo, išlipo, apžiūrėjo automobilio „Toyota“ subraižymus ir pasakiusi, kad čia nieko tokio, nuvažiavo. Pažymėtina, jog paaiškinime L. P. taip pat nurodė, jog jai moteris pasakė, kad ji vairuodama braižo kitą automobilį, tačiau ji išlipusi ir apžiūrėjusi teigė nieko nepastebėjusi. Tačiau kaip matyti iš fotonuotraukų, pažeidimai akivaizdūs, aiškūs, žymūs, be to, V. S. nurodė, jog automobilis „Toyota“ net sujudėjo, ji perspėjo vairuotoją, kad ši braižo kitą automobilį, todėl darytina neabejotina išvada, jog L. P. neabejotinai jautė, suprato ir matė, kad apgadino kitą automobilį. Tai, kad pareiškėja matė apgadinimus ir suprato, jog sukėlė eismo įvykį, rodo ir ta aplinkybė, jog išlipusi ir apžiūrėjusi automobilį „Toyota“ pasakė, jog čia nieko tokio. Nesant apgadinto automobilio savininko, pareiškėja būdama vairuotoja ir žinodama KET reikalavimus, turėjo iškviesti policiją, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 231 p., 234 p. reikalavimus, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.
Nuobaudos L. P. skirtos teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų, tinkamai atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjai skirtos sankcijų minimumą atitinkančios nuobaudos, todėl nelaikytina, jog jos per griežtos ar neatitinkančios pažeidimų pobūdžio. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos. Skunde nurodytos aplinkybės dėl nedidelių pajamų, padarytos nedidelės žalos bei tai, kad pareiškėja augina mažametį sūnų, kurį reikia vežioti į įvarius būrelius, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose ir skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėja prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi, tačiau kaip matyti iš skundo, pareiškėja kaltę neigia, tuo siekdama sušvelninti sau padėtį.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjai skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius dėl galimybės rūpintis sūnumi - vežioti į mokyklėlę, būrelius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Kilę nepatogumai dėl galimybės rūpintis šeimos nariais, teismų praktikoje nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja gyvena mieste, Sukilėlių prospekte, susisiekimas visuomeniniu transportu tenkinant vaiko poreikius nėra apsunkintas, pažeidimai pavojingi, vienas iš jų tyčinis, todėl darytina išvada, jog nuobaudos skyrimas sankcijos ribose nepažeis teisingumo bei proporcingumo principų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, pareiškėjos asmenybę ir nuobaudas individualizavo tinkamai. Teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir L. P. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.