- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-785-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00019-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Natalja Kuchareva
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-785-544/2013
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-844/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6029,90 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2010-08-02 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Subaru Forester“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2011-05-08 Daugpilyje Latvijos Respublikoje eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Volkswagen Caravelle“, v/n (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio kilimo kaltu pripažintas automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas S. K.. Dėl padarytos žalos ieškovas 2012-01-11 išmokėjo 6029,90 Lt draudimo išmoką ir senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, nes į jį kreipėsi 2013-01-11. Pagal draudimo sutarties 3.1 p., draudimo įmoką atsakovas turėjo sumokėti draudimo sutarties 1.3.2 p. nustatyta tvarka iki 2011-05-03. Tačiau draudimo įmoka laiku grynaisiais pinigais sumokėta nebuvo, o atsakovas nepasirūpino, kad jo banko sąskaitoje būtų pakankamai lėšų draudimo įmokai apmokėti, bankinė užklausa net devynis kartus buvo atmesta. Įmoka grynais pinigais buvo sumokėta tik 2011-05-25. Vadinasi, atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas bei LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.987 str. reikalavimus. Vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. bei LRV nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., ieškovas turi į draudėją regreso teisę 6029,90 Lt sumai, nes eismo įvykio dieną atsakovui galiojo draudiminė apsauga, bet jis pagal draudimo sutartį laiku nebuvo įmokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos. 2011-01-02 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Iš atsakovo banko sąskaitos buvo atlikti 9 draudimo įmokos nurašymai pagal tiesioginio debeto sutartį, atsakovas 2 kartus nepažeisdamas terminų sumokėjo draudimo įmoką grynais pinigais, todėl mano, jog draudėjo parašo nebuvimo privalomojo draudimo sutartyje negalima absoliutinti ir tuo pagrindu tvirtinti, kad atsakovas nebuvo supažindintas su sutartyje nurodytu mokėjimo grafiku. Pagal debeto sutartį pavedimus nuo kiekvieno mėnesio 1 iki 10 dienos atlikdavo kredito įstaiga, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas pažeidė mokėjimo grafiką (b. l. 1-3, 58-60).
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p. 2 p., 6.158 str. 1 d., 2 d., 6.200 str. 1 d., 4 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d., 2 d., 6.280 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 93 str. 1 d., ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2010-08-02 sudarytą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdrausta automobilio „Subaru Forester“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui atlyginimo. Pagal sutarties 1.3.2. p. atsakovas nuo 2010-11-03 kiekvieno mėnesio trečią dieną privalėjo mokėti 43,00 Lt draudimo įmokas iki 2011-07-03. 2011-05-18 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu apie įvykį informavo atsakovą, kad 2011-05-08 Latvijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilimo kaltas jis. Autoavarijos metu sugadinta kito eismo įvykio dalyvio transporto priemonė „VW Carawelle“, v/n (duomenys neskelbtini), todėl 2012-01-11 mokėjimo pavedimu ieškovas išmokėjo 6029,90 Lt draudimo išmoką. Atsakovas 2011-05-03 dienai nebuvo sumokėjęs 43,00 Lt mėnesinės įmokos pagal 2010-08-02 draudimo sutartį. Atsakovas 2012-03-19 pranešime ieškovui nurodė, kad pagal debeto sutartį nuo jo sąskaitos yra nurašomos mėnesinės draudimo įmokos, kad 2011-05-24 jis 43,00 Lt draudimo įmoką sumokėjo grynaisiais pinigais, kas, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas, net ir nepasirašęs draudimo sutarties, apie įmokų mokėjimo grafiką žinojo. S. K. 2010-08-02 davė sutikimą, kad nuo jo sąskaitos AB bankas „Snoras“ būtų nurašomos ir pervedamos įmokos pagal draudimo sutartį į ieškovės sąskaitą. Tačiau bankinė užklausa 2011-05 mėn. buvo atmesta 9 kartus, nes atsakovas nepasirūpino, kad jo banko sąskaitoje būtų pakankamai lėšų įmokai apmokėti. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl minėtos sumos priteisimo, nes pagrindinę prievolę sumokėti 6029,90 Lt drausimo išmoką įvykdė 2012-01-11, o ieškinį teismui išsiuntė 2013-01-11 (CK 1.125 str. 7 d., 4 d., b. l. 90-100).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2013-07-01 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. CK 1.73 str. numato, kad draudimo sutartis turi būti sudaroma paprasta rašytine forma. Draudimo sutarties Nr. 03/168833091 3.3.2. punkte nustatyti draudimo įmokų mokėjimo terminai ir dydžiai, tačiau minėtos draudimo sutarties jis nepasirašė. Jam buvo pateiktas tik draudimo liudijimas (polisas), kuriame mėnesinių mokėjimų grafikas nenurodytas, o pasirašytame sutikime dėl lėšų nurašymo draudimo įmokų mokėjimo terminai ir dydžiai taip pat nebuvo nurodyti. Todėl teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog jis nežinojo draudimo įmokų grafiko. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad jis nepasirašė draudimo sutarties bei kad ieškovas tiesiogiai nurašo draudimo eilines draudimo įmokas iš atsakovo sąskaitos nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio kiekvieną mėnesį nuo 1 iki 10 dienos. Iki 2012-05-08 ieškovui buvo sumokėjęs 391 Lt, iš viso sumokėjo 520 Lt draudimo įmokų. Ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl eilinių įmokų pavėluoto mokėjimo, nenutraukė sutarties ir negrąžino sumokėtos eilinės draudimo įmokos už automobilį, kuris jau buvo patekęs į avariją. Todėl mano, kad eilinės mėnesinės įmokos nesumokėjimo ieškovas niekada nelaikė esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 str. 2 d. Mano, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeistas CK 1.5 str. (b. l. 104-106).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas turi pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas žinojo apie sutarties sudarymą, darė įmokas, todėl mokėjimo grafiką žinojo. Minėtos sutarties sudarymo metu (2010-08-02) šalys susitarė dėl sutarties sąlygų, tame tarpe - ir dėl draudimo įmokų terminų bei dydžių. Liudytoja A. S. parodė, kad ji pildė 2010-08-03 draudimo sutartį atsakovui dalyvaujant. Byloje yra atsakovo sutikimas nurašyti lėšas nuo sąskaitos, kuris buvo pasirašytas sutarties sudarymo metu. Draudėjo (apelianto) parašo nebuvimo privalomojo draudimo sutartyje negalima absoliutinti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jam draudimo įmokų mokėjimo terminai buvo žinomi. Draudimo sutarties reikalavimų tiek dėl mokėjimo termino, tiek dėl įmokos dydžio nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Liudytoja A. S. parodė, kad ji sekė S. K. įmokų už draudimą mokėjimą ir atsimena, kad jis jas mokėdavo ne visada laiku, dėl ko skambino klientui, centralizuotai siuntė SMS žinutes. TPVCAPDĮ nuostatos su draudimo įmokų nesumokėjimu nesieja draudimo sutarties pabaigos ar jos negaliojimo. Draudikas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti draudimo sutartį. Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 6 d. ieškovas neturėjo teisės atsisakyti mokėti išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, o nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, taip pat priėmęs pavėluotai sumokėtą įmoką neprarado teisės įgyvendinti TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. įtvirtintą regreso teisę, nes šios aplinkybės nėra šios teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos. Pagal faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. praktiką, ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, dėl ko apeliacinis skundas turėtų būti atmestas (b. l. 104-106).
Apeliacinis skundas tenkintinas. Visagino miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Apelianto S. K. apeliacinio skundo motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką grindžia LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d. bei tuo, kad atsakovas laiku (iki 2011-05-03) nesumokėjo 43 Lt dydžio draudimo įmokos. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010-08-02 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/168833091 TIA Nr. 168833091, pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Subaru Forester“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmės, atlyginimo. Pagal sutarties 1.3.2. p., atsakovas nuo 2010-11-03 privalėjo mokėti kiekvieno mėnesio trečią dieną 43,00 Lt draudimo įmoką iki 2011-07-03 (b. l. 9-10). 2011-05-08 atsakovas, vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, v/n (duomenys neskelbtini) Daugpilyje dėl savo kaltės susidūrė su automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), ko atsakovas byloje neginčijo. Autoavarijos metu sugadinta kito eismo įvykio dalyvio transporto priemonė „VW Carawelle“, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), o ieškovas žalą patyrusiam asmeniui 2012-01-11 išmokėjo 6029,90 Lt draudimo išmoką, dėl kurios dydžio tarp šalių ginčas taip pat nekilo (b. l. 15, 20-25, 33, 38). Pagal 2010-08-02 ieškovo ir atsakovo sudarytą Sąskaitos/mokėjimo kortelės turėtojo sutikimą dėl lėšų nurašymo (tiesioginio debeto sutartį) atsakovas sutiko, kad nuo jo vardu esančios sąskaitos būtų kas mėnesį vykdomi tiesioginiai draudimo įmokos nurašymai ir pervedimai į ieškovo sąskaitą (b. l. 84-85). Autoįvykio dienai 2011-05-08 atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui 43 Lt draudimo įmokos ir ji ieškovui buvo sumokėta grynaisiais pinigais po autoįvykio 2011-05-24 (b. l. 13, 32). Atsakovas tvirtina, jog jis nepasirašė 2010-08-02 draudimo sutarties, jam buvo pateiktas tik draudimo liudijimas (polisas), kuriame mėnesinių įmokų mokėjimo grafikas nenurodytas, o ieškovo konsultantė A. S. paaiškino, jog pagal tiesioginio debeto sutartį ieškovui bus tiesiogiai nurašytos draudimo įmokos iš jo sąskaitos nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio kiekvieną mėnesį nuo pirmos iki dešimtos dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Pagal CK 6.185 str. 1 d. standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; kt.).
Byloje nustatyta, kad 2010-08-02 įprastinę transporto priemonių draudimo valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį rengė ieškovas, kuris yra draudimo srities profesionalas. Pagal LR CK 6.185 str. 2 d. sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Minėta draudimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas), kurio turiniui keliami reikalavimai apibrėžiami CK 6.991 str. 1 d. (CK 6.989 str.). Byloje nustatyta ir šalys neginčija fakto, kad minėta draudimo sutartis atsakovo nepasirašyta, nors pagal LR CK 1.76 str. 1 d. rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Byloje kaip rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas draudimo liudijimas (polisas), tačiau ieškovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovui įteiktame polise nebuvo nurodyti konkretūs draudimo įmokų mokėjimo terminai. 2012-03-19 atsakovo pranešimas ieškovui nepatvirtina, kad atsakovas žinojo apie įmokų mokėjimo grafiką – jas mokėti iki kiekvieno mėnesio 3 dienos, nes nurodo, kad nurašymai turėjo būti atliekami nuo 1 iki 10 d. (b. l. 17). Pažymėtina, kad draudiminis įvykis įvyko 2011-05-08, todėl pagal ieškovo pripažįstamą tinkamą mokėjimo terminą nuo 1 iki 10 dienos, terminas įmokos nuskaitymui nebuvo pasibaigęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų buvę reiškiamos pretenzijos dėl ne laiku (po 3 dienos) nuo sąskaitos nurašytų ar įmokėtų įmokų termino praleidimo, nors yra įmokų, kurios įmokėtos 2010-08-10, 2011-03-08 (b. l. 17, 46-53). Kadangi nagrinėjamu atveju 2010-08-02 draudimo sutartis nepasirašyta, tiesioginio debeto sutartyje įmokų mokėjimo grafikas nenurodytas, nepaneigta, kad draudimo liudijime taip pat nebuvo nurodytas mokėjimų grafikas, ieškovas pripažįsta, kad tinkamas įmokų nurašymo laikas buvo nuo kiekvieno mėnesio 1 iki 10 dienos ir faktiškai įmokos buvo nurašomos po 3 dienos (b. l. 58-60, 114), įvykis įvyko 2011-05-08 (b. l. 11-12), tai byloje esančių patikimų ir objektyvių įrodymų pagrindu neįrodyta, jog atsakovas žinojo, kad jis draudimo įmoką kiekvieną mėnesį grynaisiais pinigais ir pinigų sumą nurašant tiesioginio debeto būdu turi sumokėti būtent iki mėnesio 3 dienos, o ne laikotarpiu nuo kiekvieno mėnesio 1 iki 10 d. Vadovaujantis CPK 42 str. 1 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d., 50 str. ir 54 str. 1 d. šalys turi teisę teikti teismui įrodymus, o pagal CPK 12 ir 178 str. privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, šaliai atsiranda neigiamų padarinių, tame tarpe – teismas, išnagrinėjęs bylą, gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą atmesti. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais savo ieškinio pagrindo neįrodė, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-06-11 iki 2011-11-30) numatė, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą <...> draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės teisės norma nėra imperatyvi. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, o TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. turi būti aiškinama ir taikoma su TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., taip pat su kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas, <...> grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka pagal sutartį nebuvo sumokėta iki 2011-05-03, tačiau draudikas šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 str. 2 d. 2 p.), nes TPVCAPD įstatymo 7 str. 2 d. pagrindu nereiškė dėl to pretenzijų atsakovui, sutarties nenutraukė ir priėmė atsakovo pavėluotai sumokėtas visas draudimo įmokas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad draudikas, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, nepraranda teisės įgyvendinti TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. įtvirtintą regreso teisę ir kad šia teise nebegalima naudotis vien dėl to, kad draudėjas vėliau priėmė pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos virš nustatytą faktinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog draudėjas turi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Tai prieštarautų draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5 straipsnis). Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovui, kurio naudai priimamas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį, tripliko surašymą, atstovavimą teisme (b. l. 54-55, 66-67). Šios išlaidos priteistino, nes jų dydis atitinka 98 str. reikalavimus, 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius numatytus dydžius (išlaidos mažesnės už numatytas maksimalias). Byloje buvo 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d.). Kadangi tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, tai iš ieškovo atsakovui priteisiama 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą (b. l. 108-108) ir 181 Lt žyminio mokesčio (b. l. 107, CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. r. 110051834) atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) –1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 181 (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. r. 110051834) 25 (dvidešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).