Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-691-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2A-691-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
L., L. Č.
Atsakovas
G. Č.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-691-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3.; 75.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei L. Č. ,ieškovės atstovei adv. Birutei Rutkauskienei,atsakovui G. Č. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui G. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto, kuris yra bendroji ieškovės ir atsakovo nuosavybė, padalijimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. Č. 2007-09-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: nutraukti jos ir atsakovo G. Č. santuoką, sudarytą 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų M. Č. ir T. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. Č. ; priteisti iš atsakovo sūnums M. Č. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės – 2009-09-15 ir T. Č. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės – 2015-10-16, pinigus pavedant gauti ir tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo sūnums M. Č. ir T. Č. išlaikymo įsiskolinimą po 12600 Lt už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, pinigus pavedant gauti ir tvarkyti ieškovei; priteisti ieškovei 2,3090 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 21440 Lt vertės ir 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 88666,66 Lt vertės bei automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 500 Lt vertės; priteisti atsakovui 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)– 44333,34 Lt vertės ir kompensaciją iš ieškovės – 7313,33 Lt, iš viso turto už 51646,67 Lt; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeima, niekur nedirba, paramos šeimai neteikia. 2006-12-28 atsakovas buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje už tyčinį nusikaltimą, jam skirta 50 MGL bauda ir UADB „Ergo Lietuva“ atlyginta žala dėl autoįvykio, kurį atsakovas padarė būdamas neblaivus, buvo sumokėta iš šeimos pinigų. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, jo nusikalstamos veikos, šeimoje dažnai tvyro įtampa, neigiamai atsiliepianti nepilnamečių vaikų tolimesniam vystymuisi. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Nors atsakovas nedirba ir pajamų negauna, tačiau yra darbingo amžiaus ir nedirba dėl nuo jo priklausančių priežasčių, dėl ko jis neatleistinas nuo išlaikymo vaikams teikimo pareigos. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o pats atsakovas neprisideda prie šeimos ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, remiantis nepilnamečių vaikų interesais, ieškovė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo. Nukrypimas nuo lygių dalių principo nepažeis atsakovo turtinių interesų, kadangi atsakovui lieka dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri nors ir registruota atsakovo motinos vardu, tačiau realiai yra įrengta iš santuokinių lėšų ir šeima jame gyvena 16 metų.

Atsakovas G. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė santuoką nutraukti pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų M. Č. ir T. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; ieškovei priteisti 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 88666,66 Lt vertės, automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Lt vertės; nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti iš atsakovo 1/3 dalimi buto (duomenys neskelbtini) – 44333,34 Lt vertės; atsakovui priteisti 2,3090 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), - 21440 Lt vertės; priteisti iš ieškovės atsakovui 11696,66 Lt piniginę kompensaciją; nustatyti, jog šalys kiekviena apmoka savo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos iširimo priežastys yra abiejų šalių kaltė, dėl abiejų charakterių nesuderinamumo, kuris peraugo į šeimyninių santykių atšalimą. Nors atsakovas formaliai yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, tačiau teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo kaltės, turėtų įvertinti, jog atsakovas neprisipažino padaręs nusikaltimą, o nuosprendžio neskundė, nes neturėjo pakankamai pinigų nusisamdyti advokatą. Pats atsakovas ieškovei ne vieną kartą siūlė išsiskirti bendru sutarimu, tačiau ji nesutiko. Iki 2007 m rugpjūčio mėnesio kartu su ieškove vedė bendrą ūkį, teikė išlaikymą vaikams ir pinigus būtinoms šeimos išlaidoms padengti. Išlaidos buvo gaunamos iš šalims nuosavybės teise priklausančio buto nuomos. Šeima gyveno ir iki šiol gyvena atsakovo motinai priklausančiame name, nemokėdama mokesčių, kas įrodo, jog atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo ir jais rūpinasi. 2006 m. kartu su ieškove pardavė žemės sklypą ir gautus pinigus pasidalino pusiau. Iš atsakovui tekusios dalies, jis nuolat prisidėdavo prie šeimos reikmių tenkinimo, vaikų išlaikymo, vysto ūkinę veiklą. Kadangi šiuo metu atsakovas yra bedarbis, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas turtu. Nesutiko su ieškovės pasiūlytu turto padalijimo būdu, kadangi ieškovei reikalingas atskiras būstas, o atsakovui, kaip ūkininkui, žemės sklypas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę; padalino santuokoje įgytą turtą – ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė- 133000 Lt, ir automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 500 Lt; atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė - 133000 Lt, ir 2,309 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė- 21440 Lt; atsakovui iš ieškovės priteisė 11696,67 Lt kompensaciją; nustatė vaikų M. Č. ir T. Č. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Č. ir T. Č. įsiskolinimą - po 17566,70 Lt kiekvienam vaikui; taip pat priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės, t.y. iki 2009-09-15, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.); priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2009-03-01 iki jo pilnametystės, t.y. iki 2015-10-16, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.); paskyrė ieškovę M. Č. ir T. Č. iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės nuspręsti apie tikrąsias šalių šeimos iširimo priežastis vien pagal šalių paaiškinimus, o įrodymų, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo nuteisimo už tyčinį nusikaltimą, nėra. Todėl teismas konstatavo, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvirtintą kaltės dėl šeimos iširimo prezumpciją. Nė viena šalis neįrodė aplinkybių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl teismas laikė, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus faktus ir vaikų nuomonę, pripažino, kad nepilnamečių vaikų interesai bus tinkamai apsaugoti, jiems gyvenant kartu su motina, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Įvertinęs, kad tinkamiausia išlaikymo vaikams forma yra periodinės išmokos arba tvirta pinigų suma, o išlaikymas turtu galėtų būti priteistas tuomet, kai išlaikymą teikti privalantis asmuo negalėtų jo teikti kitokia forma, teismas konstatavo, jog atsakovo siūloma išlaikymo forma- perduoti vaikams 1/3 dalį buto, neatitinka išlaikymo paskirties, todėl atsakovo reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą turtu netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi darbingumo apribojimų, gali dirbti ir gauti pajamų, todėl turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Įvertinęs, jog atsakovui nėra kliūčių susirasti darbą, už kurį būtų mokamas vidutinio šalies mastu dydžio darbo užmokestis, teismas konstatavo, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad trejus metus iki ieškinio pareiškimo, gavo kokių nors pajamų, konstatavo, kad atsakovas neturėjo lėšų šaltinio išlaikymui teikti ir nevykdė pareigos išlaikyti vaikus nuo 2004 09 10, todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo.

Apeliaciniu skundu ieškovė L. Č. prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl turto padalijimo ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nepilnai ir netinkamai išsprendė bendrai įgyto turto padalijimo klausimą. 2000-06-27 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė kartu su atsakovu įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką šis turtas negalėjo būti dalinamas. Teismas, atsakovui priteisdamas 2,309 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodydamas 21440 Lt žemės sklypo vertę, neatsižvelgė, jog nebuvo pateiktas realus šio turto įvertinimas. Žemės sklype pradėta statyti namų valda, kuriai panaudotos šeimos lėšos. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog neįregistruotas turtas negali būti dalijamas, kadangi pastatų statyba yra pradėta teisėtai, panaudojant šeimos lėšas, todėl turi būti nustatytas panaudotų lėšų statyboms kiekis, kuris įtrauktinas į dalijamo turto balansą. Po teismo sprendimo gavus žemės sklypo rinkos vertės nustatymo pažymą, paaiškėjo, kad atsakovui teismo sprendimu priteistas turtas, kurio vertė yra žymiai didesnė negu ½ turto dalis, t.y. jam priteista turto už 188333,34 Lt. Nors teismas sprendime nurodė, kad nenukrypsta nuo lygių sutuoktinių turto dalijimo turto dalių principo, tačiau atsakovui priteisė 2/3 dalis šalių turto. Teismas taip pat nevertino, kad šeima daugiau kaip 10 metų gyvena atsakovo motinai priklausančiame name, kuris buvo įrengtas ir pritaikytas šeimos gyvenimui šeimos lėšomis.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja peržiūrėti teismo sprendimą dėl įgyto buto padalijimo, kadangi nepaisant to, kad šalys buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad šalims priklauso po ½ dalį buto, toks nuosavybės dalių santykis būtų ir tuo atveju, jeigu buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir nebūtų nurodyta, kokios dalys priklauso šalims. Ieškovė ieškiniu pati reikalavo priteisti atsakovui 1/3 dalį buto, tuo pripažindama, jog butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nepagrįstai reikalauja padalinti turtą iš naujo, remdamasis tik vienos turto dalies – žemės sklypo vertinimo ataskaita, atlikta po teismo sprendimo priėmimo, kuri atmestina CPK 314 straipsnio pagrindu. Ieškovė ieškinio reikalavimus pagrindė įrodymais ir sutiko su VĮ Registrų centro pažymose nustatyta turto rinkos verte. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad turi teisę reikalauti kompensacijos už svetimo turto pagerinimą, kadangi tokio reikalavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: turto vertinimo ataskaita (b.l. 163-204), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Apeliacinės instancijos teisme šalys taip pat 2010-05-10 pateikė pareiškimą-prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir 2010-04-26 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, prašo santuokos nutraukimo bylą nagrinėti CPK XXXV skyriaus nustatyta tvarka: panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutraukti šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sugrąžinti šalių sumokėtus žyminius mokesčius.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė, jos atstovė ir atsakovas palaikė raštu paduotą pareiškimą-prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir prašė patvirtinti 2010-04-26 šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalių prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą ginčo teisena, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos duomenys neginčijamai tvirtina, kad šalių L. Č. ir G. Č. santuoka yra iširusi ir nėra galimybės jos išsaugoti, nors ir buvo išnaudotos visos priemonės sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.54 str.): nesutapo šalių požiūris į santuoką, sutuoktinių teises ir pareigas, šalys bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metus laiko.

Šalių 2010-04-26 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės atitinka reikalavimus, kurie įstatymo keliami santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, ji taip pat neprieštarauja viešajai tvarkai ir ja nepažeidžiami sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.53 str.).

Abu sutuoktiniai yra veiksnūs, kreditorių neturi, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kitą kilnojamąjį turtą yra faktiškai pasidaliję, nesutarimų dėl turto ir jo vertės nėra.

Bylos nagrinėjimo laikotarpiu vienas šalių sūnus – M. Č. tapo pilnamečiu (jis gimęs 1991-09-15). Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo kitas jų sūnus - nepilnametis T. Č. , gimęs 1997-10-16, gyvens kartu su motina L. Č. . Kadangi atsakovas G. Č. neturi galimybės teikti išlaikymo nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis dėl to, kad šiuo metu nedirba, šalys susitarė, jog išlaikymą atsakovas sūnui skirs nekilnojamuoju turtu – vaikui skiriamas išlaikymas bus 22/100 dalys (0,5 ha) 2,309 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šios žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 31680 Lt. Todėl, skaičiuojant periodinėmis išmokomis iki T. Č. pilnametystės, susidaro po 587 Lt kas mėnesį ir toks išlaikymo dydis nepažeidžia nepilnamečio šalių sūnaus interesų, yra pakankamas užtikrinti bent minimalių jo poreikių patenkinimą. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad toks išlaikymas atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus ir yra pakankamas.

Nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 3 str. 5 d., 87 str. 2 d., 326 str. 1 d. 2 p.): ieškovė yra sumokėjusi iš viso 1238 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6, 36, 162, 211), todėl jai grąžintina 928,50 Lt žyminio mokesčio.

Priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinamas pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 125-126), nes išnyksta pagrindas tokių priemonių taikymui – šalių nepilnamečio sūnaus (vienas iš šalių vaikų jau yra pilnametis) išlaikymo klausimas yra aptartas šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 541 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Nutraukti ieškovės L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1989 metų gruodžio 30 dieną Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5733, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Patvirtinti tokią šalių (sutuoktinių) pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turėtas pavardes (duomenys neskelbtini);

šalių sūnaus T. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Č. ;

šalys susitaria, kad G. Č. nepilnamečio sūnaus T. Č. išlaikymą suteikia turtu, o L. Č. paskiriama uzufrukto teise nepilnamečio sūnaus T. Č. turto administratore;

šalys L. Č. ir G. Č. yra pajėgūs patys save išlaikyti ir po santuokos nutraukimo pareigos išlaikyti vienas kitą neturi;

šalys L. Č. ir G. Č. taip pat neturi vienas kitam jokių turtinių ar kitokių pretenzijų, įsipareigoja tokių pretenzijų vienas kitam nereikšti ir po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo;

šalys sutaria, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas toks turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 133000 Lt; 2,309 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti statiniu – pirtimi 144000 Lt vertės, automobilis “Mazda 626”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt;

šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas padalijamas taip:

- ieškovei L. Č. asmeninės nuosavybės teise atitenka dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 133000 Lt, automobilis “Mazda 626”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt ir 28/100 dalys (0,6536 ha ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 40320 Lt;

- atsakovui G. Č. asmeninės nuosavybės teise atitenka 72/100 dalys (1,6554 ha ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti statiniu – pirtimi, kurių vertė 103680 Lt;

šalys susitaria ir nustato žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką pagal prie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pridedamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kurį kartu su teismo sprendimu įregistruos Nekilnojamojo turto registre:

- G. Č. naudojasi žemės sklypo dalimi su nebaigtu statyti statiniu, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu 30-1;

- L. Č. ir T. Č. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu 30-2;

L. Č. ir G. Č. susitaria, kad jų nepilnamečio sūnaus T. Č. išlaikymui G. Č. perduoda 22/100 dalis (0,5 ha ploto) iš 2,309 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančias žemės sklypo dalyje, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtoje indeksu 30-2. Šios dalies rinkos vertė yra 31680 Lt;

šalys L. Č. ir G. Č. patvirtina, kad santuokoje įgytas kitas turtas – piniginės lėšos, namų, apyvokos daiktai ir baldai šalių pasidalintas iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir šalys jokių reikalavimų bei pretenzijų dėl jo viena kitai neturi;

šalys L. Č. ir G. Č. susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditinės kortelės bei visi su jomis susiję įsipareigojimai ir piniginės lėšos bankų sąskaitose yra asmeninė nuosavybė ir (ar) skola tos šalies, kurios vardu atidarytos kreditinės bei kitokio pobūdžio sąskaitos banke.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo M. Č. , gim.1991-09-15, ir T. Č. , gim. 1997-10-16, priteisimo iš G. Č. , a/k (duomenys neskelbtini).

Grąžinti L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 928 (devynis šimtus dvidešimt aštuonis) litus 50 centų žyminio mokesčio, sumokėto Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius