- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-443-828/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04877-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E. Š., I. J.
- Kategorijos
- 2.3.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei – Indrei Kairytei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. P.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. Š., I. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. P., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – atžvilgiu. 2) Atskirti nepilnametę M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 4) Pakeisti 2024 m. gegužės 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 150 Eur, jį padidinai, ir priteisti iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 5) Nustatyti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja skiriant J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovė ieškinyje, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Skyriui šeima yra žinoma. I. J. atvejo vadybos procesas buvo taikomas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. E. Š. atvejo vadybos procesas buvo taikomas laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ir nuo 2024 m. liepos 9 d. iki šiol. 2024 m. rugsėjo 5 d. mobiliosios komandos specialistams susiekus su I. J., ji atsisakė siūlomos pagalbos bei apskritai, atsisako susigrąžinti vaiką į šeimą, todėl atvejo vadybos procesas jos atžvilgiu nepradėtas.
3. I. J. 2019 m. paliko šeimą ir išvažiavo gyventi į Kauną. Motina per metus su dukra bendrauja apie porą kartų, periodinio išlaikymo neteikia, paprašyta sumoka už darželį bei vaiko būrelius kas sudaro apie 70 Eur. I. J. atsisako auginti dukrą, atsisako vykti į socialinės priežiūros įstaigą kartu su dukra ar, kad būtų taikoma laikinoji priežiūra dukrai.
4. Nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas tėvas E. Š. vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį, 2024 m. (duomenys neskelbtini) sulaikytas policijos pareigūnų, E. Š. paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. E. Š. palaiko santykius su dukra, bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis.
5. Nepilnametė M. Š. yra likusi be įstatyminių atstovų, pageidauja gyventi su močiute J. P. bei sutinka, kad močiutė ja rūpintųsi.
Atsiliepimas
6. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
7. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog anūkė M. Š. gyvena su ja nuo 2019 m. Nuo tada atsakovė su dukra nebegyvena. Atsakovas su vaiku negyvena nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vaikas labiau yra prisirišęs prie tėčio, nei prie mamos. Tėvas su dukra bendrauja dažnai, rūpinasi ja domisi. Vaiko mama gyvena Kaune, su dukra ji bendrauja kartą, ar kelis per mėnesį telefonu. Atsakovė teikia dalinį išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai E. Š. ir I. J. yra nepilnametės M. Š., gim. 2017 m. birželio 1 d., tėvai.
9. Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP-2355 matyti, kad į Skyriaus vyr. specialistės tarnybinį telefono numerį paskambino nepilnamečio vaiko M. Š. močiutė J. P.. Nurodė, jog, policijos pareigūnai vykdydami teismo nutartį, išsivežė į įkalinimo įstaigą vaiko tėvą E. Š.. Močiutė J. P. nurodė, kad vaiku rūpinasi ji.
10. 2024 m. rugpjūčio 31 d. užpildytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 7VLA-431 Skyriaus vyr. specialistai (budėtojai) nuvyko vaiko gyvenamuoju adresu. Išklausyta mažametės nuomonė. Apie susidariusią situaciją pabendrauta su vaiko močiute. Telefonu apie susidariusią situaciją pabendrauta ir su vaiko įstatymine atstove I. J., moteris patvirtino, kad vaiku negali rūpintis pati, nes dirba bei gyvena Kaune. Vaikas paliktas jos gyvenamojoje vietoje kartu gyvenančios močiutės priežiūroje.
11. Byloje pateiktas 2024 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio r. Piniavos lopšelio - darželio administracijos Nr. 7GD-14841 atsakymas, kuriame nurodoma, jog grupės mokytoja M. Š. mamos nėra mačiusi. Dėl ugdytinės M. Š. ugdymosi pasiekimų domėdavosi mergaitės tėtis ir močiutė.
12. 2024 m. rugpjūčio 31 d. Skyriaus specialistė susiekė su nepilnametės įstatymine atstove I. J.. Prisistačius ir paaiškinus pokalbio priežastis, moteris sutiko pareikšti savo nuomonę dėl susidariusios situacijos telefonu. Įstatyminė vaiko atstovė nurodė žinanti apie dukros M. tėvo įkalinimą. Moteris teigė, kad savo nuomonę jau ne kartą šia tema reiškė, jau senai priėmė, anot moters, dukrai geriausią sprendimą. Mama nurodė, kad pasitiki vaiko močiute, norėjo ir toliau nori, kad ji rūpintųsi vaiku. Mamos nuomone, tėvo įkalinimas nekeičia situacijos, nes ji senai dukrą patikėjo močiutei, tik tiek, kad tėvas kartu gyveno (b. l. 15).
13. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie fizinį asmenį matyti, kad E. Š. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime už padarytas nusikalstamas veikas, kurios atitinka LR BK 199 str. 4 d., 259 str. 2 d., 260 str. 3 d. numatytų veikų padarymą, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 2024 m. lapkričio 12 d. gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, kuriame nurodoma, jog E. Š. yra kalinamas Šiaulių kalėjime ir perkėlimas į kitą kalėjimą neplanuojamas.
14. 2024 m. rugsėjo 4. Skyrius atlikęs nepilnametės M. Š. situacijos vertinimą 2024 m. rugsėjo 4 d. Nr. 7VSV-3097 nustatė rizikos veiksnius: 26.5. vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 26.11. vaiko atstovai pagal Įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2- 11094-956/2024 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę M. Š. iš įstatyminių atstovų.
16. Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkiu 2024 m. rugsėjo 20 d. Nr. M-585 nepilnametei M. Š. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., laikinuoju globėju paskirta J. P., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
17. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
18. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametės M. Š. motina I. J. nuo 2019 m. (daugiau nei penkis metus) yra išvykusi nuolat gyventi ir dirbti į Kauną, nepilnametę dukrą palikusi tėvo E. Š. bei jo motinos (nepilnametės močiutės) J. P., priežiūroje. Byloje pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad per minėtą laikotarpį atsakovė būtų aktyviai dalyvavusi dukros auklėjime, ugdyme, būtų ja tinkamai globojusi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė I. J. ne kartą išreiškė poziciją, jog neketina dukros auginti pati, yra apsisprendusi ir neprieštarauja dėl motinos valdžios apribojimo. Atsakovė iš esmės su dukra bendrauja tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis, todėl su savo vaiku nuolatinai negyvendama nevykdo savo kaip motinos pareigos auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jos sveikata, ją išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tokiu būdu pripažįstama, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas dukros M. atžvilgiu, nusišalina nuo motinos valdžios vykdymo.
19. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių motina negali vykdyti savo pareigų ir motinos valdžios neįgyvendinimas yra sąlygotas nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Aplinkybės, kad atsakovė dirba kitame mieste pamaininį darbą, negali būti pripažįstamos objektyviai pateisinančiomis atsakovės elgesį dėl motinos valdžios neįgyvendinimo.
20. Nors byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovė daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu nepilnametei dukrai ar žiauriai su ja elgtųsi, tačiau jau daugiau nei penkis metus I. J. yra visiškai nusišalinusi nuo dukros auginimo šias pareigas perkeldama nepilnametės tėvui, močiutei. Atsakovė nerodo siekio keisti situaciją. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovė siektų dukrą susigrąžinti į šeimą, ketintų pati dukra rūpintis ir ją auginti.
21. Atsakovės ir dukros bendravimas nėra visai nutrūkęs, jos kartas nuo karto bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės gyvenime vyksta teigiami pokyčiai. Byloje nustatytos aplinkybės dėl motinos santykio su vaiku rodo, jog motina nepilnai vykdė pareigas auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti. Epizodinis dalyvavimas vaiko gyvenime negali būti prilyginamas tinkamam motinos valdžios įgyvendinimui ir pareigų vykdymui.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė savo pareigų nepilnametei dukrai nevykdo dėl savo kaltės be jokių objektyvių priežasčių, .
23. Nurodytais motyvais yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečiam jos vaikui laikytina teisingiausia ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemone (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
24. Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
25. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo
26. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
27. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
28. Byloje nustatyta, kad nepilnametės M. Š. tėvas E. Š. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime už padarytas nusikalstamas veikas, kurios numatytos LR BK 199 str. 4 d., 259 str. 2 d., 260 str. 3 d, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 m. Iki bausmės atlikimo jis tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, rūpinosi dukra, jos ugdymu, bendravo su darželio auklėtojomis, siekė užtikrinti visus vaiko poreikius. Jau prieš atliekant bausmę, pratino mažametę prie to, jog turės kurį laiką išvykti, bandė dukrą paruošti psichologiškai. Šiuo metu palaiko ryšį ir bendrauja su dukra kelis kartus per savaitę nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas tėvo ilgisi, laukia, kada jis grįš į namus.
29. Taigi, iš bylos duomenų galima pagrįstai spręsti, jog atsakovas E. Š. dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali savarankiškai ir tinkamai dukrą auklėti, pasirūpinti jos sveikata, saugia jo aplinka, visokeriopai tenkinti jos poreikius. Tačiau, kaip minėta, anskčiau šias pareigas vykdė tinkamai. Šiuo metu t.p. matomos akivaizdžios atsakovo pastangas bei noras bendrauti bei palaikyti ryšį su dukra, rūpintis ja.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas tenkintinas ir M. Š. atskirtina nuo savo tėvo E. Š. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
31. Teismas pažymi, jog dukros atskyrimas nuo tėvo nepažeidžia jo interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvas netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys).
Dėl išlaikymo priteisimo
32. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovei motinos valdžią ir atskyrus vaiką nuo tėvo ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).
33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
34. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
35. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nepilnametei M. Š. šiuo metu yra septyneri metai. Specialių poreikių dėl sveikatos vaikas neturi. Mergaitė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. lanko Panevėžio (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, groja fortepijonu. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. lanko Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnaziją, pradinio ugdymo programą.
36. Bylos duomenimis atsakovai Lietuvoje nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. I. J. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, kuris yra apie 1 697 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Kitų išlaikytinių atsakovai neturi.
37. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovai E. Š. ir I. J. šiuo metu teiktų pakankamą ir pastovų išlaikymą nepilnametei dukrai, nėra. Įvertintina tai, kad atsakovo galimybės gauti pajamas šiuo metu ribotos, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime, tačiau tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar, kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
38. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Bylos aplinkybėmis teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės prašoma priteisti 400 Eur išlaikymo suma, iš kiekvieno tėvo po 200 Eur, yra neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį. O iš atsakovės anksčiau priteisto vaikui išlaikymo suma nuo 150 Eur padidinama iki 200 Eur dydžio (CK 3.196, 3.200 straipsniai).
39. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo
40. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
41. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. M. Š. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta jos močiutė J. P., kuri tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, M. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinąja globėja J. P., paskiriant J. P. vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
42. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo M. Š..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.
44. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovo E. Š. mokėtinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis, atsakovės I. J. – 13,50 Eur dydžio žyminis mokestis (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, 496 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Apriboti neterminuotai atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Atskirti nepilnametį vaiką M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti 2024 m. gegužės 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą (po 150 Eur per mėnesį), jį padidinant ir priteisti iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200,00 Eur (du šimtai eurų ir 00 ct) dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnametės globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja skiriant J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturi eurai ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.