Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

ieškovui D. C. S. S. ir jo atstovėms adv. Kristinai Gelgotaitei ir adv. Snežanai Raižienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. C. S. S. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. C. S. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovas D. C. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 53-61) prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 8 821 Lt 90 ct nuostolių, 217 Lt 53 ct palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis vykdo komercinę veiklą ir savo veikloje naudoja prekės ženklą ISHTAR. Atsakovui pateikė Registracijos formą į kelionę ir mokymus tema: „Susitikimai su savo nepaprastąja puse“, vykusius 2008-11-08 – 2008-11-28 Nepale. Atsakovas gautą Registracijos formą užpildė ir ją patvirtino savo parašais. Ieškovas 2008-09-19 gavo užpildytą Registracijos formą. Sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2008-10-01 sumokėti 2555 eurų. Nurodyta data nesumokėjus, terminas buvo pratęstas kelis kartus, t.y. iki 2008-10-03 ir dar kartą iki 2008-10-08. 2008-10-08 atsakovas informavo ieškovą, kad nebevyks į Nepalą dėl finansinių ir sveikatos problemų. Taip pat nurodė, kad nesuprato, ką pasirašė. Ieškovo nuomone, šiuos argumentus paneigia atsakovo 2008-10-01 išsiųstas laiškas ieškovui su 4 nuotraukomis ir patvirtina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 71-74) prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad apie organizuojamą kelionę į Nepalą sužinojo iš E. A., kuri jam persiuntė registracijos formą anglų kalba. Atsakovas ją užpildė ir faksu persiuntė E. A.. Atsakovas iš E. A. sužinojo, kad kelionė bus ne tik dvasinio, poilsinio pobūdžio, bet ir su fiziniais išbandymais. Atsakovas nurodė, kad ši kelionė jam buvo pristatyta tik kaip poilsinė, skirta dvasiniam tobulėjimui, kur bus medituojama, skaitomos paskaitos. Atsakovo teigimu, jei būtų atskleista visa išsami ir teisinga informacija apie kelionę, jis dėl turimų sveikatos sutrikimų nebūtų registravęsis kandidatu. Paaiškino, jog po registracijos formos užpildymo 2008 m. rugsėjo–spalio mėnesį atsakovą ištiko didžiuliai nugaros skausmų priepuoliai, todėl informavo E. A., kad dėl pablogėjusios sveikatos į kelionę nevažiuos. Pastaroji nurodė, kad šią informaciją atsakovas persiųstų ieškovui.

Atsakovas mano, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai ir užpildyta registracijos forma atsakovui nesukelia teisinių pasekmių. Tačiau tuo atveju, jei būtų padaryta prielaida, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis, tuomet atsakovas vis tiek neprivalės atlyginti ieškovui nuostolių, nes laikytina, kad sutartis nutraukta atsakovo pranešimu dėl ligos (b.l. 71-74).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos pateikė išvadą (b.l.180-184), kurioje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriems taikomos turizmo paslaugų teikimą reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovui vartotojui R. B. buvo suteikta visapusiška, teisinga ir išsami informacija apie kelionės pobūdį bei teismui nustačius, kad registracijos forma neatitinka imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, negali būti laikoma rašytine turizmo paslaugų teikimo sutartimi, arba atsakovui įrodžius, kad jis kelionės atsisakė dėl pablogėjusios sveikatos būklės, vartotojas neprivalės atlyginti kelionės organizatoriaus nuostolių, atsiradusių dėl sutarties atsisakymo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu (b.l. 243-249) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui D. C. S. S. iš atsakovo R. B. 3995 Lt 85 ct patirtų nuostolių atlyginimo, 98 Lt 53 ct palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4094 Lt 38 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3499 Lt 80 ct bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui D. C. S. S. 2000 Lt užstatą, sumokėtą pagal 2009 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį į teismo depozitinę sąskaitą 2009-06-30 mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo R. B. 16 Lt 24 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė atsakovui R. B. iš ieškovo D. C. S. S. 1094 Lt 20 ct išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo D. C. S. S. 13 Lt 44 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs Registracijos formos turinį, remdamasis CK 6.716 straipsniu, laikė, kad joje yra nurodytos esminės siūlomos sudaryti sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsakydamas į ofertą jos nepapildė, nepateikė išlygų ar nekeitė jos sąlygų. Užpildyta registracijos forma buvo persiųsta ieškovo atstovui, todėl teismas konstatavo, kad oferta atsakovo buvo akceptuota ir sutartis laikoma sudaryta pagal Registracijos formoje nurodytas sąlygas.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, ketino mokytis ir sužinoti apie ieškovo teikiamas paslaugas, poilsiaujant kelionėje.

Teismas konstatavo, jog ieškovas byloje įrodė, kad buvo organizuojama kelionė, kurios metu buvo teikiamos mokymo paslaugos, siejamos su dvasinio susikaupimo lavinimu, tarpasmeninio bendravimo, artimumo (intymumo) mokymu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra pasirašęs kiekviename Registracijos formos lape, kur išdėstytos kelionės sąlygos. Teismas nustatė, kad atsakovas 15 metų dirba vadovaujantį darbą, todėl laikė, jog toks žmogus turi suvokti dokumento pasirašymo esmę. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ne pats pildė Registracijos formą.

Teismo nuomone, atsakovui buvo suteikta informacija, reikalinga apsisprendimui sudaryti sutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad ne tik paslaugos teikėjas privalo tinkamai informuoti klientą, bet ir klientas privalo aktyviai dalyvauti ir siekti gauti informaciją.

Teismas padarė išvadą, kad vartojimo sutartis buvo individualiai neaptarta, sudaryta prisijungimo būdu pagal iš anksto suformuluotas standartines sąlygas. Teismas nurodė, kad atsakovas laikytinas vartotoju.

Teismas konstatavo, kad Registracijos formos nuostata, įpareigojanti klientą apmokėti visą kelionės kainą, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų ir kitų protingų išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pripažino ją negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas apmokėti visą kelionės kainą, neatsižvelgiant į patirtus paslaugos teikėjo nuostolius, yra pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnosios šalies, interesus, sudarantis sąlygas paslaugos teikėjui nepagrįstai praturtėti, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, prieštarauja geros valios principui ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nėra nurodytos atsisakymą priimti keleivį pateisinančios priežastys. Tuo tarpu vartotojui net ir nutraukus sutartį dėl rimtų medicininių priežasčių po užsiregistravimo, pinigų grąžinimo mokestis apmokestinamas kelionės atšaukimo mokesčiu. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas Sutarties sąlygą dėl kelionės atšaukimo pinigų grąžinimo laikyti nesąžininga.

Teismas ieškovo sumokėtos 5490 USD sumos nelaikė protingomis išlaidomis už kurias atsakovas turėtų apmokėti. Taip pat atsakovui nebuvo suteiktos mokymo paslaugos, todėl, vadovaudamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad jis neturi pareigos apmokėti 584,46 eurų ieškovo negautų pajamų bei 221,30 eurų sumokėtų už ieškovo skrydį į Nepalą. Teismas ieškovui priteisė iš atsakovo 3995 Lt 85 ct kainos dalį kaip protingas išlaidas, kurias ieškovas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš atsakovo momento.

Apeliaciniu skundu (b.l. 252-258) ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 3995 Lt 85 ct patirtų nuostolių, 98 Lt 53 ct palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo R. B. 6803 Lt 91 ct patirtų nuostolių atlyginimo, 167 Lt 77 ct palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovui iš R. B., apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, taip pažeisdamas CPK 180 str., 185 str., ko pasėkoje byla nuostolių paskirstymo dalyje buvo išspręsta neteisingai. Ieškovo teigimu, atsakovas realiai domėjosi ne pačiais mokymais, o E. A., kuri atstovavo ieškovą, kaip mokytoją, Lietuvoje, visus veiksmus, susijusius su kelione atliko tik tikėdamasis įtikti jai. Atsakovas iš viso neturėjo ketinimo vykti į ieškovo 2008-11-08 - 2008-11-28 organizuojamus mokymus Nepale. Taip atsakovas, žinodamas, kad iš tiesų neketina vykti į mokymus sukūrė ieškovui teisėtus lūkesčius, kad atsakovas dalyvaus mokymuose ir ieškovas gaus pinigus.

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi CK 6.721 str. l d. šioje byloje netaikytina, tam, kad klientas galėtų pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, jis visų pirma turi būti sutarties sudarymo metu turėjęs ketinimą ją vykdyti. Ribotos atsakomybės institutas (CK 6.721 str. l d.) negali būti naudojamas nesąžiningai veikusiam asmeniui ginti. Priešingu atveju, būtu pažeidžiami vieni pagrindinių civilinės teisės principų.

Atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie Sutarties nutraukimą. Atsakovas jau sudarydamas Sutartį žinojo, kad ieškovas būtų priverstas pats dengti kelionės ir mokymų organizavimo išlaidas, jeigu atsakovas atsisakytų vykti. Apeliantas, siekdamas išvengti bereikalingų nuostolių, ieškojo kitų dalyvių. Visų pirma, tokia kito dalyvio paieška apsunkinama leidimų Nepale gavimu. Antra, kelionė ir mokymai truko 20 dienų, neskaitant kad pati kelionė į iš Nepalo užtrunka 2-3 paras. Taigi rasti žmogų, kuris per kelias dienas galėtų susitvarkyti reikalus, kad išvykti beveik mėnesiui, labai sudėtinga, be to, dėl verslo sąlygų Nepale ypatumų, apie kuriuos informuojama Registracijos formoje, visai kelionei rezervacijos atliekamos ypatingai anksti, pinigai sumokami į priekį nėra grąžinami. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, kad apeliantas turėjo galimybę nemokėti visos likusios 5490 USD sumos Trek Nepal ir todėl nepagrįstai atsisakė priteisti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantui tekusią padengti 591,97 eurų dalį.

Apeliaciniu skundu (b.l. 270-275) atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, kurie turėjo būti vertinami ne kaip sutartiniai santykiai, bet kaip pasiruošimas sudaryti sutartį – ikisutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo pateiktą ir atsakovo pasirašytą Registracijos formą kaip siūlymą sudaryti sutartį pakankamai apibrėžta. Atsakovas nurodo, kad Registracijos formoje yra aišku tik, kad kelionė vyks nuo 2008-11-08 iki 2008-11-28 ir jos kaina 2555 eurų.

Kad ketinimo sudaryti sutartį nebuvo atsakovas motyvuoja tuo, jog jis Registracijos formos užpildymą suprato tik kaip galimybę patekti į pretenduojančių sąrašą, bet ne kaip sutarties sudarymą dėl kelionės.

Atsakovo teigimu, jis manė, kad sutartis bus laikoma sudaryta tik nuo pinigų sumokėjimo, o ne nuo Registracijos formos užpildymo. Ieškovo atstovai nuslėpė faktą, jog Registracijos formos užpildymas reiškia abišalius įsipareigojimus ir neatšaukiamą užsakymą.

Atsakovas nurodo, kad mokymo paslaugų sutarties sudarymo aplinkybei konstatuoti teismas rėmėsi ieškovo atstovių ir liudytojų paaiškinimais, ir nemotyvuotai atmetė atsakovo paaiškinimus, jog jis pildė Registracijos formą dėl ateityje numatomų teikti mokymo bei turizmo paslaugų.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog Registracijos forma jam pateikta nevisiškai suprantama kalba.

Atsakovas nurodo, kad apie tai, jog kelionėje bus reikalingos fizinės pastangos, sužinojo jau po Registracijos formos užpildymo, todėl po to, kai sužinojo apie minėtas aplinkybes atsisakė keliauti, nes turėjo sveikatos problemų, manydamas, jog užsakymas dėl kelionės – seminaro nebuvo dar įsigaliojęs, nes nebuvo apmokėta registracijos suma.

Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kuo remiantis daro išvadą, kad E. A. pateikė jam lankstinuką apie kelionę, kuriame buvo visas kelionės aprašymas, taip pat teismas nenustatė laiko, kuomet tas lankstinukas pateiktas atsakovui.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog iš lankstinuke esančių nuotraukų atsakovas galėjo spręsti apie kelionėje reikalingų fizinių jėgų apimtį.

Teismas laikė Registracijos formos nuostatą, įpareigojančią klientą mokėti visą kelionės kainą, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų ir kitų protingų išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negalioja. Pasak atsakovo, teismas neatsižvelgė į tai, jog ši sąlyga yra esminė sutarties sąlyga, todėl yra negaliojanti visa sutartis.

Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog be pagrindo ieškovą atstovavo du advokatai, kurie konsultavo klientą, rengė ieškinį, todėl daro išvadą, jog ieškovo teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokatų pagalbą yra ženkliai viršijančios protingumo kriterijus.

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo – tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl civilinių teisinių santykių kvalifikavimo

Pateiktoje į bylą Registracijos formoje nurodyta, kad bus organizuojama kelionė ir mokymai su D. Mokymo forma: pokalbiai ir paskaitos (b.l. 21-25). Iš partnerystės sutarties tarp „The Trek Nepal Intl.P.Ltd.“ ir „ISHTAR“ nustatyta, kad „Trek Nepal Intl.P.Ltd.“ ieškovo vardu organizuoja, rengia ir ruošia kelionę į Nepalą (b.l. 12). Iš „Trek Nepal Intl.P.Ltd.“ pateikto kelionės pasiūlymo matyti, kad kelionėje bus organizuojami žygiai pėsčiomis, lankomos įžymios vietos, stovyklaujama, plaukiama plaustu (b.l. 32-36). Ieškovo išleistame kataloge nurodyta, kad į kelionės ir mokymų po Nepalą kainą įskaičiuotas transportas iš ir į oro uostus, visi vietiniai skrydžiai, pilnas maitinimas ir apgyvendinimas, kelionių įranga, gidai, pagalbiniai vadovai, nešikai ir kita reikalinga įranga žygiams (b.l.125). Iš pateikto į bylą organizuojamo renginio programos aprašo matyti, kad jis sudarytas iš dviejų dalių, t.y. kelionėje bus vykdomi pokalbiai atskiromis temomis apie asmens laisvę, meditaciją, aptariama šeima ir tėvystė, vyro ir moters santykiai poroje, gyvenimo džiaugsmas, seksualumas, o taip pat skiriama 10 dienų kelionėms po Nepalą, t.y. turizmui (b.l. 118-123). Iš žiniatinklyje pateikto pristatymo apie organizuojama renginį matyti, kad jis pateikiamas kaip mokymai (b.l. 79).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, nes atsakovas, gavęs Registracijos formą, ją pasirašė ir išsiuntė (b.l. 16-25, 168), vėliau, vykdydamas jos nuostatas, išsiuntė 4 paso nuotraukas (b.l. 30,31). Šie aktyvūs veiksmai reiškia sutarties vykdymą ir yra pakankamai patvirtinantys atsakovo ketinimą sudaryti sutartį (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovas atsakydamas į ofertą jos nepapildė, nepateikė išlygų ar nekeitė jos sąlygų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad oferta atsakovo buvo akceptuota ir sutartis laikoma sudaryta pagal Registracijos formoje nurodytas sąlygas (CK 6.178 straipsnis).

Tarp ieškovo ir atsakovo (apeliantų) šioje byloje yra kilęs ginčas dėl šalių sudarytos sutarties rūšies aiškinimo.

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis turi būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad kelionės esmė ir tikslas buvo vien tik mokymas ir mokymasis, todėl buvo sudaryta mokymo paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis).

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino Turizmo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatytą įstatymo sąvoką, kad turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais - dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje. Todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad mokymasis kelionės metu negali būti vertinamas kaip turizmo paslauga, o ieškovo organizuotos kelionės esmė – tik mokymo paslaugos, siejamos su dvasinio susikaupimo lavinimu, tarpasmeninio bendravimo, artimumo (intymumo) mokymu (CK 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalys, CPK 178 straipsnis).

Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.156 str.).

Iš „Trek Nepal Intl.P.Ltd.“ pateikto kelionės pasiūlymo matyti, kad kelionėje bus organizuojami žygiai pėsčiomis, lankomos įžymios vietos, stovyklaujama, plaukiama plaustu (b.l. 32-36). Ieškovo išleistame kataloge nurodyta, kad į kelionės ir mokymų po Nepalą kainą įskaičiuotas transportas iš ir į oro uostus, visi vietiniai skrydžiai, pilnas maitinimas ir apgyvendinimas, kelionių įranga, gidai, pagalbiniai vadovai, nešikai ir kita reikalinga įranga žygiams (b.l.125). Iš pateikto į bylą organizuojamo renginio programos aprašo matyti, kad jis sudarytas iš dviejų dalių, t.y. kelionėje bus vykdomi pokalbiai atskiromis temomis, o taip pat skiriama 10 dienų kelionėms po Nepalą, t.y. turizmui (b.l. 118-123).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad mokymasis nebuvo vienintelis ieškovo organizuojamos kelionės tikslas, todėl šalių santykiams turi būti taikomos ir turizmo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, kuria fizinis asmuo (turistas) iš kelionės organizatoriaus (kelionės pardavimo agento) įsigyja iš anksto organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), reglamentuoja 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314 dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau - Direktyva Nr. 90/314). Direktyvos Nr. 90/314 nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendina CK 6.747-6.755 straipsniai bei Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Nacionaliniai teismai turi pareigą nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas) formuojamai praktikai, todėl, sprendžiant iš turizmo teisinių santykių kylančius ginčus, inter alia būtina atsižvelgti į Teisingumo Teismo Direktyvos Nr. 90/314 taikymo srityje formuojamą praktiką.

Turizmo paslaugų teikimo sutarties dalykas, remiantis Direktyvos Nr. 90/314 2 straipsnio 1 dalimi, atitinkamai - ir Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 2 dalimi, neapima kelionių, kurios trunka mažiau kaip 24 valandas arba į kurias neįtraukta nakvynė. Kelionės paketas (iš anksto organizuota turistinė kelionė) apibrėžiamas kaip iš anksto už bendrą kainą parengtas ir parduodamas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi iš turizmo paslaugų (transportas; apgyvendinimas; kitos turizmo paslaugos, nepriklausančios transportui ar apgyvendinimui, ir sudarančios gana didelę paketo dalį), kai paslaugų suteikimo trukmė yra daugiau kaip 24 valandos arba yra įtraukta nakvynė.

Direktyva Nr. 90/314 iš esmės skirta vartotojų (turistų), iš kelionės organizatoriaus (kelionių pardavimo agento) įsigyjančių turizmo paslaugas (kelionės paketus), teisių apsaugai užtikrinti. Ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų tiesioginis gavėjas visada yra fizinis asmuo, lemia šios sutarties išskirtinumą ir papildomos, specialios silpnesniosios sutarties šalies teisių apsaugos poreikį. Antroji sutarties šalis yra kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas. Kelionės organizatorius suprantamas kaip asmuo, kuris reguliariai rengia paketus ir parduoda arba siūlo juos įsigyti tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentą. Kelionių pardavimo agentas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris parduoda arba siūlo įsigyti paketą, parengtą kelionės organizatoriaus (Direktyvos Nr. 90/314 2 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, pateikdamas atsakovui Registracijos formą veikė kaip kelionių organizatorius, kuris verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 str. 2-3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ginčo sutartį vartojimo sutartimi (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir padarė pagrįstas išvadas, kad Registracijos formos nuostata, įpareigojanti klientą apmokėti visą kelionės kainą, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų ir kitų protingų išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl pripažino ją negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad reikalavimas apmokėti visą kelionės kainą, neatsižvelgiant į patirtus paslaugos teikėjo nuostolius, yra pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnosios šalies, interesus, sudarantis sąlygas paslaugos teikėjui nepagrįstai praturtėti, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, prieštarauja geros valios principui ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad Registracijos formoje prie kelionės atšaukimo pinigų grąžinimo punkto yra nurodyta, jog dėl sezono laikotarpio, nuolatinio ir visiems žinomo viešbučių ir vidaus bei tarptautinių skrydžių perpildymo sumokėti pinigai už kelionę negrąžinami, jeigu asmuo nusprendžia nedalyvauti po užsiregistravimo (b.l. 24). Tuo tarpu ieškovas pagal Sutartį pasilieka teisę bet kokiu metu atšaukti kelionę arba atsisakyti priimti bet kokį asmenį kaip kelionės dalyvį <...> kai yra tai pateisinančios sąlygos arba kai tai yra būtina užtikrinant keleivių komfortą, patogumą arba saugą, ir ieškovui (paslaugos teikėjui) bet kada atsisakius priimti asmenį į kelionę nėra numatyta nei pareiga grąžinti pinigus, nei nurodytos kokios nors vartotojo patirtų nuostolių kompensavimo sąlygos, nors ruošdamasis kelionei asmuo gali patirti išlaidų (pavyzdžiui, asmuo turi apmokėti už savo lėšas kelionės kainą lėktuvu nuo namų iki Katmandu (b.l. 24)). Pažymėtina, kad Sutartyje nėra nurodytos atsisakymą priimti keleivį pateisinančios priežastys. Tuo tarpu vartotojui net ir nutraukus sutartį dėl rimtų medicininių priežasčių po užsiregistravimo, pinigų grąžinimo mokestis apmokestinamas kelionės atšaukimo mokesčiu. Taigi atsakovui (vartotojui) nėra suteikta teisė atsisakyti Sutarties analogiškomis sąlygomis. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus yra tuomet, kai suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį. Todėl Sutarties sąlygą dėl kelionės atšaukimo pinigų grąžinimo, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 6 dalis).

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį ir kaip turizmo paslaugų, būtina ištirti, ar ieškovas, kaip kelionės organizatorius įvykdė pareigą prieš pasirašant sutartį teikti informaciją apie kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas ir įsipareigojimus (CK 6.748 str.). Pagal CK 6.749 str. 2 d. 4 p. turistinių paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodyta kelionėje teikiamo turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas. Turizmo įstatymo 6 str. 2 d. ir 4 d. išsamiai reglamentuoja informaciją, kuri turi būti pateikta turistui raštu prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, veikdamas kaip kelionės organizatorius neįrodė, kad suteikė atsakovui kaip turistui visapusišką, teisingą ir išsamią informaciją apie organizuojamos kelionės pobūdį. Atsakovui pateiktoje Registracijos formoje organizuojamos kelionės programa nėra išsamiai aptarta. Byloje taip pat nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad prieš registracijos formos pateikimą atsakovas raštu buvo supažindintas su Turizmo įstatymo 6 str. 2 d. nurodyta informacija apie organizuojamą kelionę. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos E. A. ir J. J. parodė, kad atsakovui buvo pasakojama apie kelionę (b.l.167-168), tačiau tokia informavimo apie kelionę forma negali būti pripažįstamas tinkama. Liudytojos taip pat patvirtino, kad atsakovui buvo įteikti lankstinukai (b.l.117, 118), tačiau šiuose lankstinukuose taip pat nėra išsamiai nurodyta, transporto priemonės, kuriomis bus keliaujama, keliavimo pėsčiomis atstumai ir ypatumai, apgyvendinimo ir nakvynės sąlygos, maitinimas, išsamūs kelionių maršrutai ir kt.

Dėl atsakovo teisės atsisakyti sutarties

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2008-10-08 raštu pranešė ieškovui, jog į kelionę nevyks dėl finansinių ir sveikatos problemų (b.l. 26, 230).

Registracijos formoje prie kelionės atšaukimo pinigų grąžinimo punkto yra nurodyta, jog dėl sezono laikotarpio, nuolatinio ir visiems žinomo viešbučių ir vidaus bei tarptautinių skrydžių perpildymo sumokėti pinigai už kelionę negrąžinami, jeigu asmuo nusprendžia nedalyvauti po užsiregistravimo (b.l. 24). Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino šią sutarties sąlygą nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 6 dalis).

CK 6.750 str. numato, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako. Taigi, CK 6.750 str. 3 d. prasme atsakovui atsisakius kelionės dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, atsakovas neturi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolių, padarytų dėl tokio atsisakymo.

Atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui išrašą iš medicininių dokumentų (b.l.179), kuriame nurodyta, kad jis buvo gydomas gydytojo neurologo 2008-10-15 – 2008-12-19 dėl stuburo kaklinės dalies osteochondrozės. Taigi, byloje nėra paneigta, kad laikotarpyje 2008-10-15 – 2008-12-19 atsakovui buvo reikalingas gydymas. Apie atsakovo gebėjimą dėl sveikatos būklės vykti į sutartą kelionę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat vertina atsakovui atskleistos informacijos apie organizuojamą kelionę kontekste. Kaip matyti iš žiniatinklyje pateiktos informacijos apie įvykusią, ieškovo organizuotą kelionę, dalį jos sudarė kelionė pėsčiomis į Tara Top viršūnę ir atgal, nakvynės palapinėse, ant laužo ruoštas maistas. Kelionės dalyvių atsiliepimuose nurodoma, kad kelionė reikalavo didelės fizinės ištvermės (b.l.86-87).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui nesupažindinus atsakovo raštu su dalimi informacijos apie organizuojamą kelionę prieš pildant Registracijos formą, atsakovas, atsiradus sveikatos sutrikimų, turėjo pagrindą atsisakyti sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui jo galimai patirtų nuostolių dėl tokio atsisakymo (CK 6.750 str. 3 d.).

Dėl atsakovo nuostolių

Iš byloje esančio „Trek Nepal Int‘L.“ kelionės pasiūlymo lapkričio mėnesiui matyti, kad buvo organizuojama kelionė 7 asmenims, kurios bendra kaina – 18236,70 USD (b.l. 34, 35). Ieškovas 2008-06-30 sumokėjo „Trek Nepal Int‘L.“ 12750 USD (b.l. 37). Likusi 5490 USD suma už kelionę buvo sumokėta 2008-10-22 (b.l. 39), t.y. po to, kai atsakovas pranešė apie Sutarties nutraukimą.

Tiek ieškinyje, tiek pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ieškovas tvirtino, kad jo nuostoliai buvo patirti dėl to, kad kelionė buvo organizuojama 7 asmenims, o atsakovui atsisakius vykti į kelionę, turistų grupę tesudarė šeši asmenys, tačiau mokėti reikėjo už visus septynis.

Byloje esantis „Trek Nepal Int‘L.“ kelionės pasiūlymas patvirtina, kad kelionė iš tiesų buvo apskaičiuota septyniems asmenims (b.l.34). Iš šalių paaiškinimų, atsiliepimų žiniatinklyje seka, kad kartu su šešiais turistais į kelionę, už kurią buvo paskaičiuoti mokėjimai skirti „Trek Nepal Int‘L.“ leidosi ir pats ieškovas, sudaręs septintąjį grupės narį. Byloje nėra duomenų, kad pats ieškovas D. C. S. S. būtų atskirai mokėjęs „Trek Nepal Int‘L.“ ar kitiems asmenims mokesčius už leidimus žygiui pėsčiomis, įvažiavimo į Katmandu mokesčius, oro uosto mokesčius, nakvynę, maistą ir kitas paslaugas, nurodytas 2008 m. lapkričio mėnesio kelionės pasiūlyme (b.l.34). Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė patyręs tiesioginių nuostolių dėl atsakovo atsisakymo nuo sudarytos sutarties, nes pats dalyvavo kelionėje. Antra vertus, „Trek Nepal Int‘L.“ pateiktas kelionės pasiūlymas buvo paskaičiuotas 2008 m. birželio 30 d. (b.l.35), t.y. dar iki atsakovas užpildė ir atsiuntė ieškovui 2008-09-17 registracijos formą (b.l.16), todėl darytina išvada, kad būtent tokias išlaidas kelionei planavo ir pats ieškovas, ir tai negali būti siejama su Registracijos formos užpildymu ir atsiuntimu ieškovui, taip pat vėlesniu atsakovo atsisakymu nuo sutarties.

Pirmos instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui nebuvo suteiktos mokymo paslaugos, todėl, remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, jis neturi pareigos apmokėti 584, 46 eurų ieškovo negautų pajamų bei 221, 30 eurų sumokėtų už ieškovo skrydį į Nepalą.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė patyręs nuostolių dėl atsakovo atsisakymo nuo sudarytos sutarties, todėl tenkinti ieškovo ieškinio nėra jokio pagrindo.

CPK 93 straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas šioje byloje turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme, tat pat sumokėjo 123 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra patenkintas, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 2123 Lt bylinėjimosi išlaidų, dalis kurių atlyginama iš užstato (CPK 797 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. C. S. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. C. S. S. atsakovui R. B. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme ir 123 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso – 2123 Lt.

2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B. atlyginti iš užstato, sumokėto pagal 2009 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.

Priteisti iš ieškovo D. C. S. S. 35 Lt 58 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.