Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą suinteresuotiems asmenims L. L., A. L. ir antstolei Eurikai Rulienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti L. L. ir A. L. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti skolininko L. L. nuosavybės teisę į ½ dalį jo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 1,9250 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1-2 b. l.).

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/16/03579 pagal 2016-09-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)467-156742 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Skolininkas L. L. nedirba, oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, tačiau turi jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl nustatytina skolininkui L. L. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine A. L. (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 667 str., antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko L. L. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktine A. L., nustatymo.

Antstolės pasiūlymu pagal CPK 667 str. 1 d. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko L. L. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio matyti, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis c.b. Nr.3K-3-42/2006, 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010, CK 3.115 str. 1 d.).

CPK 667 str. 2 d. numatyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-02 ir 2017-04-26 nutartimis pareiškėjai buvo pasiūlyta tai padaryti, tačiau pareiškėja teismo siūlymu nepasinaudojo, todėl teismas sprendžia pagal pateiktą prašymą ir dokumentus.

Formuodamas vieningą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbo, šeimos, ypatingosios teisenos, bankroto bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio – rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 str. 2 d.). Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. L. ir A. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V. buvo patvirtinta vedybų sutartis (10-13 b. l.). Vedybų sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o turtas, kuris bus registruojamas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, įgytas po šios sutarties sudarymo, turės asmeninės nuosavybės teisinį režimą. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas 2007-09-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, skolininko L. L. vardu registruotas 2008-01-08, t. y. turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, bet dar iki vedybų sutarties pasirašymo, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) L. L. ir A. L. sudaryta santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Įvertinus tai, jog skolininkas turi jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą įgytą gyvenant santuokoje su sutuoktine A. L., iš kurio galima išieškoti skolą, todėl tikslinga nustatyti L. L. turto dalį, lygią ½ jo vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine A. L..

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio skolininkui L. L. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies nekilnojamojo turto – žemės sklypo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine A. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolės Eurikos Rulienės kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.