- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1398-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18024-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras Mindaugas Sipavičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: pripažinti ieškovo 2016 m. gruodžio 8 d. vekselį, išrašytą atsakovui K. D. 1 404,36 Eur sumai, negaliojančiu, panaikinti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/00951.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad dirba ir jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už ieškovo reikalaujamą sumą, todėl nebus sunku ją grąžinti, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23523-592/2020 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas yra nesąžiningas, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismui patenkinus ieškinį, ieškovas galės pasinaudoti vykdymo atgręžimo institutu. Darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, t. y. teismas laikė, kad ieškovas neįrodė pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo.
6.2. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas po šio ginčo išnagrinėjimo turės galimybę pasinaudoti sprendimo vykdymo atgręžimo institutu. Teismo motyvai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomijos principui, kadangi teismas sudarė prielaidas naujiems ginčams tarp šalių ateityje kilti.
6.3. teisiškai nereikšmingi yra ir atsakovo argumentai, susiję su atsakovo turtine padėtimi bei jo galimybe grąžinti ieškovui viską, kas būtų išieškota pagal galimai negaliojantį vekselį. Vertinant faktines aplinkybes, susijusias su pandemija ir ligos plitimu visame pasaulyje, tikėtina, kad šio civilinio ginčo nagrinėjimo metu atsakovas taip pat galimai galėtų tapti viruso auka. Ligos eiga neprognozuojama, todėl atsakovo turtinė padėtis ir galimybės dirbti ženkliai pasikeistų, ir tai savaime darytų įtaką atsakovo turtinės padėties pasikeitimui. Todėl nėra jokių garantijų, kad pasibaigus šiam ginčui ieškovo naudai, ieškovas turės galimybę išieškoti pagal vekselį išmokėtas sumas iš atsakovo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. ieškovas nepateikė jokių argumentų kaip ir kokiu būdu gali pasunkėti galimai jo naudai ateityje priimto sprendimo vykdymas, nepateikė ir jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovui yra būtina įrodyti atsakovo nesąžiningumą arba ketinimą būti nesąžiningu, t. y. jog atsakovas gali slėpti jam priklausantį turtą, mažinti jo masę ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą. Tačiau ieškovas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
7.2. atskirajame skunde vienintele grėsme įvardinama koronaviruso pandemija ir tai, jog atsakovas galimai galėtų tapti viruso auka. Argumentas, jog atsakovas gali susirgti ir taip netekti pajamų, yra nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais, yra neetiškas bei įžeidžiantis. Teismas, vertindamas sprendimo neįvykdymo grėsmes pagal faktines bylos aplinkybes, racionaliai vertino situaciją, ieškinio sumą (1 423,04 Eur), atsakovo pajamas.
7.3. galimai ateityje priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas galės pasinaudoti įvykdytų teismo sprendimų atgręžimo institutu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
10. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog ieškovas neįrodė grėsmės tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, laikė, jog ieškovas neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta, pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, kad ieškinys turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas. Taigi priešingai nei nurodo ieškovas, pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ieškinio prima facie pagrįstumas, o grėsmė tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – antroji. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ieškovo argumentai kelia abejonių, tačiau nenurodė, jog ieškinį vertino prima facie nepagrįstu, taigi nėra pagrindo daryti ir išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, nes neįrodyta pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
11. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios galėtų būti neįvykdytas teismo sprendimas, byloje nėra. Pirminiais duomenimis, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už patikslinto ieškinio sumą.
12. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
14. Ieškovas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžia pasauline Covid-19 pandemija bei tuo, kad atsakovas gali susirgti šia liga, dėl kurios ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui kiltų didelė grėsmė. Šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo, kaip to yra reikalaujama siekiant pagrįsti grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Priešingai, ieškovas deklaratyviai teigia, kad atsakovas dėl Covid-19 pandemijos gali tapti viruso auka, ir todėl pasunkėtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Šis argumentas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Ieškovo nurodoma hipotetinė situacija nėra pagrįsta jokiais įrodymais, pateikiamas asmeninis vertinimas ir samprotavimai apie tai, kas gali susiklostyti ir kas – ne. Šis argumentas neturi reikšmės sprendžiat atsakovo sąžiningumo klausimą.
15. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Ieškovas teisme neįrodė atsakovo nesąžiningumo – t. y. nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas ketina imtis kokių nors veiksmų, padidinančių grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs įvykdyto teismo sprendimo atgręžtinio vykdymo instituto taikymo galimybę, sudarė prielaidas naujiems ginčams tarp šalių, taip pat atmetamas. Šalims jų teisių išaiškinimas (CPK 42 straipsnis) negali būti traktuojamas kaip prielaida naujiems teisiniams ginčams kilti, taip pat negali būti siejamas su proceso koncentracijos ir ekonomijos principų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turės galimybę pasinaudoti vykdymo atgręžimo institutu tuo atveju, jei bus patenkintas patikslintas ieškinys. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui jo tikėtinai galinčias atsirasti procesines teises, o ne sudarė prielaidas naujiems ginčams ateityje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 151 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.