Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-3268-968/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
eI-3268-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Ama forest“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3268-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02693-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.1; 1.8.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Maciulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“ skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ama forest“) dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Eigila“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-04-16 sprendimą Nr. (23.21-08)-324-4867 (toliau – Sprendimas Nr. (23.21-08)-324-4867) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno AVMI) pateikė prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir UAB „Ama forest“ mokestinę nepriemoką padengti iš egzistuojančios UAB „Eigila“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, tačiau VMI Sprendimu Nr. (23.21-08)-324-4867 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, mano jį esant nemotyvuotą, kadangi iš Kauno AVMI 2014-04-10 pareiškėjos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-3646 (toliau – Pažyma Nr. FR1042-3646) matyti, jog pažeidimų nebuvo nustatyta. Šioje pažymoje nustatyta, kad pareiškėja nėra skolinga, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio yra susidariusi 18 186 Eur dydžio PVM permoka, tačiau ji negali būti grąžinta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, surašius Pažymą Nr. FR1042-3646 bei vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 91 straipsnio 2 dalies 3–5 punktų nuostatomis, PVM permoka pareiškėjai negali būti grąžinta. Dėl šios priežasties prašymas leisti perimti mokestinę nepriemoką buvo netenkintas.

Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovė Kauno AVMI atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Ama forest“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: UAB „Ama forest“ (kaip mokesčių mokėtojas) ir UAB „Eigila“ (kaip skolos perėmėjas) 2015-03-24 pasirašė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 1, pagal kurią UAB „Eigila“ iš UAB „Ama forest“ perėmė 9 000 Eur mokestinę nepriemoką (Sutarties 1 punktas), šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, administruojančios perimamą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos (Sutarties 12 punktas); UAB „Ama forest“ 2015-03-25 prašymu kreipėsi į VMI, prašė duoti sutikimą, kad UAB „Eigila“ perimtų jos 9 000 Eur mokestinę nepriemoką; Kauno AVMI 2015-04-07 – 2015-04-10 atliko UAB „Eigila“ operatyvų patikrinimą, 2015-04-10 surašė Pažymą Nr. FR1042-3646, kurioje nurodė, kad pažeidimų nenustatyta, UAB „Eigila“ yra neskolinga, tačiau, vadovaujantis PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalies 3–5 punktų nuostatomis, 18 186 Eur PVM permoka, susidariusi 2015 m. sausio-vasario mėnesiais, negali būti grąžinta, apie tai VMI nepriemokų administravimo departamentą Kauno AVMI informavo 2015-04-15 raštu Nr. (8.1-03.1.2) KA-275; VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius 2015-04-16 surašė išvadą Nr. (23.31-08)-236-2629, kurioje nurodė, kad susidariusi PVM permoka pareiškėjai negali būti grąžinama, todėl siūlė netenkinti UAB „Ama forest“ prašymo duoti sutikimą UAB „Eigila“ perimti 8 987,39 Eur mokestinę nepriemoką; VMI viršininko 2015-04-16 Sprendimu Nr. (23.21-08)-324-4867 mokesčių mokėtojos UAB „Ama forest“ prašymas netenkintas, šiuo sprendimu VMI nesutiko, kad UAB „Ama forest“ 8 987,39 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų skolos perėmėja UAB „Eigila“.

7. Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo Nr. (23.21-08)-324-4867, kuriuo atsisakyta tenkinti UAB „Ama forest“ prašymą duoti sutikimą, kad UAB „Eigila“ perimtų UAB „Ama forest“ mokestinę nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti Mokesčių administravimo įstatyme (2014-12-04 įstatymo Nr. XII-1382 redakcija) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-25 įsakymu Nr. 51 patvirtintose Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (2009-04-28 įsakymo Nr. 1K-135 redakcija). Mokesčių administravimo įstatymo (2014-12-04 įstatymo Nr. XII-1382 redakcija) 86 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys; tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui. Mokestinės nepriemokos perėmimą detaliau reglamentuoja Taisyklės, kuriose nustatyta, kad: mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (10 punktas); trečiojo asmens turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas), kuri gali būti grąžinta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, laikytina aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu (18 punkto antra pastraipa); jei vietos mokesčių administratorius nesutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jis priima sprendimą netenkinti mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens prašymo ir surašo motyvuotą išvadą, kurioje nurodomi šio nesutikimo motyvai ir kurią pasirašo vietos mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, vietos mokesčių administratorius įteikia sprendimą kartu su motyvuota išvada mokesčių mokėtojui bei trečiajam asmeniui (24 punktas). Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo konkrečią mokestinę nepriemoką gali perimti, mokesčių administratoriui sutinkant, kad mokestinė nepriemoka būtų perimta, kai asmuo, kuris perima mokestinę nepriemoką, turi galimybę atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu, o asmens galimybę atsisakyti su biudžetu pagrindžia jo turima neįskaityta mokesčio permoka (skirtumas), kuri gali būti grąžinta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

9. Nagrinėjamu atveju UAB „Eigila“ iš UAB „Ama forest“ perimamą mokestinę nepriemoką grindė turėta 18 186 Eur PVM permoka, susidariusia 2015 m. sausio-vasario laikotarpiu. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas sureguliuotas PVM įstatymo (2014-11-11 įstatymo Nr. XII-1318 redakcija) 91 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kai PVM permoka negali būti grąžinta, nustatant, kad už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusi ir grąžinama PVM skirtumo suma, be kita ko, negali būti didesnė už: 1) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir 2) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir 3) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytą ilgalaikį turtą (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, taip pat pirkimo PVM sumą už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą), ir 4) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytas ir (arba) importuotas medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai statybai (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis), ir 5) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytus ir (arba) importuotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis; šis punktas taikomas tik PVM mokėtojams, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 procentų visų pajamų (91 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). PVM įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neįskaityta ir negrąžinta iki kalendorinio pusmečio pabaigos susidariusio PVM skirtumo suma PVM mokėtojui gali būti grąžinta tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmuo buvo įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio pusmečio pabaigos.

10. Mokestinės nepriemokos perėmimą reglamentuojantys teisės aktai mokesčių administratoriui nustato imperatyvią pareigą, nesutinkant, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, tokį savo sprendimą motyvuoti – surašyti motyvuotą išvadą, kurioje nurodomi nesutikimo motyvai. Pareiga priimti teisės aktų normomis bei objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus individualius administracinius aktus yra įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas; visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

11. VMI, nesutikdama, kad UAB „Eigila“ perimtų UAB „Ama forest“ mokestinę nepriemoką, skundžiamą Sprendimą Nr. (23.21-08)-324-4867 grindė 2015-04-16 surašyta išvada Nr. (23.31-08)-326-2629, kurioje nurodyta, kad UAB „Eigila“ turima PVM permoka, vadovaujantis PVM įstatymo 91 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, negali būti grąžinta, tačiau ši aplinkybė, t. y. PVM permokos grąžinimo negalimumas, 2015-04-16 išvadoje Nr. (23.31-08)-326-2629 bei jos pagrindu priimtame VMI Sprendime Nr. (23.21-08)-324-4867 plačiau neaptarta. Sprendimo Nr. (23.21-08)-324-4867 priėmimo pagrindai nedetalizuoti ir VMI teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Teismo vertinimu, toks sprendimo motyvų išdėstymas, jame nurodant tik teisės akto normas (PVM įstatymo 91 straipsnio 2 ir 3 dalis), nesusiejant jų su konkrečiomis individualizuotomis aplinkybėmis, negali būti laikomas adekvačiu, aiškiu ir pakankamu, kadangi iš tokio sprendimo asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, nėra aiškus jo faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti skirtingi atvejai, kuomet PVM permoka negali būti grąžinama, o šių atvejų taikymas konkretiems subjektams yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių, susijusių su už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusio ir grąžinamo PVM apskaičiavimu bei apskaičiuoto (atskaityto) PVM sumų vertinimu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad VMI skundžiamą Sprendimą Nr. (23.21-08)-324-4867 priėmė neišsiaiškinusi visų faktinių aplinkybių bei neįvertinusi turimų duomenų. VMI nepasisakė dėl UAB „Eigila“ 2015-02-23 ir 2015-03-18 teiktų PVM deklaracijų ir jose nurodytų PVM sumų, kurios turi esminę reikšmę PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalies taikymui. Todėl iš Sprendimo Nr. (23.21-08)-324-4867 nėra aišku, kurios PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalies sąlygos pareiškėja neatitiko sprendimo priėmimo metu ir kodėl. Dėl to buvo iš esmės pažeistos pareiškėjos teisės, apsunkinta jos teisė į gynybą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas Nr. (23.21-08)-324-4867 priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei Taisyklių 24 punktą, todėl yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip nustatyta, bylos nagrinėjimo iš esmės metu UAB „Eigila“ PVM permokos nebeturėjo, todėl teismas neturi pagrindo VMI įpareigoti UAB „Ama forest“ 2015-03-25 prašymą nagrinėti iš naujo, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu palikti galioti iš esmės neteisėtą VMI Sprendimą Nr. (23.21-08)-324-4867.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pareiškėja teismo prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 107 matyti, kad pareiškėja 2015-06-05 sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, kuris vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalimis iš atsakovės VMI priteistinas pareiškėjai. Kita prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalis paliktina nenagrinėta. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos yra realiai patirtos dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Atitinkamai, proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji realiai patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016-03-08 parengtą ataskaitą, kurioje detalizuotos paslaugos, teikiant skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nurodytos šių paslaugų kainos. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėja turėjo realių išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pareiškėja nėra pateikusi. Pareiškėjai išaiškintina, kad tai ji gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Eigila“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-04-16 sprendimą Nr. (23.21-08)-324-4867.

Priteisti pareiškėjai UAB „Eigila“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas