Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. pakartotinai vykdė prekybą kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), neįsigijusi verslo liudijimo ir / ar neturėjusi individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavusi mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar neįregistravusi juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiką, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio nuostatas.

Tokiais savo veiksmais V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. G. dėl pažeidimo prisipažino ir nurodė, kad gailisi (b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (pasirašytinai supažindinta administracinio nusižengimo protokole). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantino režimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 451 pratęstas iki 2020 m. gegužės 31 d. 24 val.), siekiant nustatyti, ar asmuo pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, buvo susisiekta su V. G. telefonu, kuri patvirtino, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra informuota, nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje neturi galimybių, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant, nusižengimą pripažįsta, gailisi dėl to, jį padarė dėl sunkios finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad V. G. neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš 2020 m. balandžio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1586 matyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 11.00 val. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai K. B. ir A. B. atliko nelegalaus darbo patikrinimą prekybos kioske, adresu: (duomenys neskelbtini), kur prekiaujama vaisiais ir daržovėmis. Nustatyta, kad V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), vykdė prekybą nuo 2020 m. kovo 20 d., t. y. vykdė veiklą siekiant gauti pelno ir kuriai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi verslo liudijimo ir / ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavusi mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ar įregistravusi juridinio asmens komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą (Užimtumo įstatymo 59 str.). Tuo V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies, taip pat VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto ir Užimtumo įstatymo 59 straipsnio nuostatas. Jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, kadangi 2019 m. birželio 28 d. VMI atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), kur vykdoma prekyba vaisiais ir daržovėmis, V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat vykdė prekybą be verslo liudijimo ir jos atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, ROIK Nr. 19103290953 su administraciniu nurodymu sumokėti 195 Eur baudą, kuri sumokėta 2019 m. liepos 24 d. (b. l. 3).

Iš V. G. 2020 m. balandžio 21 d. paaiškinimo matyti, kad šiame kioske ji dirba nuo 2020 m. kovo 20 d., buvo skelbimas internete dėl įdarbinimo kioske. Susitarė su šeimininku R. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Darbo grafikas darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 19.00 val., o šeštadieniais nuo 8.30 val. iki 16.00 val. Jos atlyginimas 15 procentų nuo apyvartos. Mokamas atlyginimas vieną kartą per savaitę grynais. Nuo 2020 m. kovo 20 d. dirba be darbo sutarties. Šeimininkas atveža prekes tris kartus per savaitę. Vėliau patikslino, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. dirba be verslo liudijimo, kurį turėjo įsigyti. Kioską nuomojasi iš R. K. Jis jai tiekia prekes, už kurias ji atsiskaito bei moka už nuomą. Verslo liudijimą įsigijo po Darbo inspekcijos patikrinimo 2020 m. balandžio 22 d. Dėl pažeidimo prisipažįsta, gailisi (b. l. 5).

Iš R. K. 2020 m. balandžio 22 d. paaiškinimo matyti, kad jis yra kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Turi leidimą kioskui prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Pagal panaudos sutartį leidžia V. G. prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Prekių tiekimu užsiima jis, o V. atsiskaito pagal jo išrašytą sąskaitą. V. G. dirba savarankiškai pagal verslo liudijimą. Darbinių santykių neturi ir darbo užmokesčio nemoka (b. l. 20).

Iš 2020 m. balandžio 22 d. informacijos apie gyventojams išduotus verslo liudijimus išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. V. G. nebuvo išduotas verslo liudijimas. Paskutinį kartą verslo liudijimas jai buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 4 d. ir galiojo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 8–13).

Iš 2020 m. balandžio 28 d. informacijos apie gyventojams išduotus verslo liudijimus išrašo matyti, kad V. G. nuo 2020 m. balandžio 22 d. buvo išduotas verslo liudijimas (b. l. 14).

Iš VMI informacinės sistemos išrašo matyti, kad V. G. 2020 m. balandžio 22 d. išduotas verslo liudijimas (prekybai) vykdyti nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 23 d. (b. l. 15).

Iš 2020 m. kovo 20 d. panaudos sutarties matyti, kad kiosko savininkas R. K. sudarė panaudos sutartį su V. G., kuriai buvo perduota neatlygintinai naudotis prekybos kiosku (duomenys neskelbtini) ir kuri įsipareigojo prekiauti verslo liudijime nurodytomis prekėmis (b. l. 26).

Iš 2020 m. kovo 20 d. prekių tiekimo sutarties matyti, kad R. K. įsipareigojo parduoti, o V. G. įsipareigojo nupirkti prekes ir sumokėti sutartą kainą (b. l. 27).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktas numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356, toliau – FR0792 formos prašymas). Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (toliau – FR0468 formos pažyma). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, jog nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka arba įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos (1 d.). Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 59 str. 2 d.).

Už nedeklaruotą savarankišką veiklą atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnyje.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 390 iki 1 100 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 100 iki 1 950 eurų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, visumą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. kaltė padarius ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Tai patvirtina ne tik pačios V. G. paaiškinimas bei prisipažinimas padarius šį nusižengimą, bet ir kita bylos medžiaga – jai surašyto administracinio nusižengimo protokolas, VDI 2020 m. balandžio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0893-1586, R. K. paaiškinimas, informacijos apie gyventojams išduotus verslo liudijimus išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą V. G. padarė pakartotinai, kadangi VMI 2019 m. liepos 9 d. surašė jai administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad V. G. (duomenys neskelbtini), priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini), lauke įrengtoje prekybos vietoje 2019 m. birželio 28 d. 12.00 val. vykdė veiklą neturėdama verslo liudijimo ir / ar neįregistravusi individualios veiklos pradžios teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pažeisdama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies ir VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto nuostatas (b. l. 19–20).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas, skirdamas V. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta vieną kartą, taip pat ir už analogišką nusižengimą (b. l. 16–17), duomenų apie jos teistumą byloje nėra. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. G. paskyrus baudą, lygią ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam baudos minimumui (ANK 34 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113872723.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.