- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-876-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- UAB ,,Baltic ground services“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei D. Ž.
ieškovės atstovui adv. B. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Baltic ground services“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės D. Ž. ieškinys, atsakovui UAB ,,Baltic ground services“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1993 m. spalio 30 d. ieškovė sudarė darbo sutartį Nr. 834 su darbdaviu, aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, kurios pagrindu buvo priimta į Andžeminių paslaugų departamento Keleivių aptarnavimo ir krovinių tvarkymo keleivių aptarnavimo skyriaus agentės pareigas. 2005 m. rugsėjo 15 d. susitarimu, ieškovė buvo perkelta dirbti į atsakovo bendrovę UAB ,,Baltic ground services“, tuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį su AB kompanija ,,Lietuvos avialinijos“. Šalių susitarimu, atsakovo bendrovėje, ieškovei nustatytas 1215 Lt darbo užmokestis, o nuo 2009 m. gegužės 1 d., darbo užmokestis pakeltas iki 1470 Lt dydžio. Nuo 2009 m. balandžio 27 d. atsakovo bendrovės direktorius, motyvuodamas pablogėjusia ekonomine padėtimi ir dėl to sumažėjusiais keleivių srautais bei sumažėjusiu aptarnaujamų keleivinių skrydžių kiekiu, ieškovei, įsakymu Nr. 34, skyrė prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, nuo 2009 m. gegužės 13 d iki 2009 m. gegužės 31 d. imtinai, nurodydamas ieškovei, kiekvieną dieną būti darbe nuo 8.00 val iki 10.00 val. Ieškovė, 2009 m. gegužės 14 d., į darbą nustatytu laiku neatvyko, nes nukritusi nuo laiptų, patyrė šonkaulių traumą, dėl ko judėti ir vairuoti automobilio, bei nuvykti į gydymo įstaigą ir darbą negalėjo. Apie patirtą traumą buvo informuotas darbdavys, tačiau nežiūrint į tai, 2009 m. gegužės 15 d., atsakovo direktorius įsakymu Nr. 64, skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Įsakymo pagrindu darbo sutartis su ieškove nutraukta (DK 136 str. 3 d. 1 p.) ir jai išmokėta kompensacija už 13,75 dienas nepanaudotų atostogų. Ieškovė su drausmine nuobauda, atleidimu iš darbo nesutiko, nes drausminė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiant Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatas. Savo veiksmais ji nepažeidė atsakovo darbo taisyklių 17 ir 18 punktų, nes apie neatvykimą į darbą pranešė darbdaviui, o nedarbingumo pažymėjimo nepateikė, nes 2009 m. liepos 15 d. buvo atvykusi į darbą parašyti paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą priežasčių ir nedarbingumas jai nebuvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Baltic ground services“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė 2009 m. liepos 14 d., be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Apie neatvykimą į darbą pranešė bendrovės administratorei, o 2009 m. liepos 15 d. atvykusi į darbą buvo įpareigota parašyti pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog neatvyko į darbą nes susižalojo, o į medikus nesikreipė, nors žadėjo kreiptis. Tą pačią dieną, ieškovės paaiškinimas su personalo skyriaus vadovės tarnybiniu pranešimu, buvo pateikti atsakovo direktoriui kuris, ieškovei, įsakymu Nr. 64 skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Drausminė nuobauda, ieškovei skirta pagrįstai, nes ji be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, todėl argumentas, jog skiriant nuobaudą pažeistos Darbo kodekso 133 straipsnio nuostatos nepagrįstas. Ieškovė atleidimo iš darbo metu, nepateikė duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ir nepateikė jų išvadų apie jos nedarbingumą. Drausminė nuobauda, atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ieškovei skirta, nes ji jau buvo padariusi darbo drausmės pažeidimą. 2009 m. kovo 12 d. ieškovė į aviakompanijos LOT skrydį užregistravo du keleivius su neapmokėtais bilietais, dėl ko atsakovas pagal aviakompanijos LOT pretenziją, turėjo apmokėti bilietų kainą, o ieškovė pripažino padariusi darbo drausmės pažeidimą ir atlygino dalį atsakovo patirtų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu, ieškinys patenkintas. Ieškovės ir atsakovo UAB „Baltic ground services“ darbo sutarties 2009 m. liepos 15 d. nutraukimas Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, pagal atsakovo UAB „Baltic ground services“ 2009-07-15 įsakymą Nr.64 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir 2009-07-15 įsakymą Nr.231-K „Dėl darbo santykių nutraukimo“, pripažintas neteisėtu ir negrąžinant į darbą; ieškovės naudai iš atsakovo, priteista 11 353,90 Lt išeitinė išmoka, 11 192,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-07-30 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2009-12-23 po 107,62 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 952,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; ieškovės ir atsakovo UAB „Baltic ground services“ 2005 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartis pripažinta nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; atsakovas įpareigotas ieškovei priteistą išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką išmokėti, apskaičiavus ir atskaičius privalomus mokesčius; iš atsakovo UAB ,,Baltic ground services“ priteista 676,00 Lt žyminio mokesčio ir 13,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 689,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigdamas, jog ieškovė atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbo sutartį su ieškove nutraukė ne LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, bet Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu atleidimo iš darbo pagrindą, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Nustatęs, kad ieškovei iki atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apie atsakovo, dėl ieškovės darbo patirtus nuostolius, pripažino netinkamais įrodymais bei konstatavo, kad ieškovei neskyrus drausminių nuobaudų nurodytų Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 99 punkte, ieškovė iš darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, iš darbo atleista neteisėtai. Teismo vertinimu, atsakovas skirdamas drausminę nuobaudą ieškovei, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, nevertino, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str., atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 100 p.). Teismo vertinimu, prastovos metu įstatymas nedraudžia neatvykti į darbą (CPK 195 str. 6 d.), todėl nenustatęs, kad ieškovės 2009 m. liepos 14 d. neatvykimas 2 valandoms, prastovos metu į darbą sukėlė sunkias pasekmes atsakovo darbo našumui, funkcionavimui bei įvertinęs tai, jog prastova buvo ne dėl ieškovės kaltės, tvarką, kuria atsakovui buvo pranešta apie jos neatvykimą į darbą, bei aplinkybę, jog ieškovė 2009 m. birželio 15 d. kreipėsi į gydytojus, kurie nustatė krūtinės ląstos sumušimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nesikreipdama į medikus 2009 m. liepos 14 d., tam, kad pateisintų neatvykimą į darbą, tačiau toks ieškovės nerūpestingumas ir neapdairumas, vertinant jį kartu su aplinkybe, kad į darbą ieškovė neatvyko tik 2 valandas, prastovų metu, teismo nuomone, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas sprendė, kad griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei paskirta pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovė negali būti grąžinta į darbą, nes jai galėjo būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl konstatavo, kad negrąžinant ieškovės į darbą, jai priteisiama Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ( DK 297 str. 3 d.). Nustatęs, kad šalių ir AB aviakompanijos 2005 m. rugsėjo 15 d. susitarimu susitarta, ieškovės darbo stažą pas atsakovą, įskaičiuoti į nepertraukiamą darbo stažą aviakompanijoje nuo 1993 m. spalio 30 d. (Susitarimo 3.4.3 p.), teismas priteisė ieškovei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str. 1 d. 5 p.). Teismas konstatavo, jog ieškovės vienos darbo dienos vidurkis sudarė 107,62 Lt. Apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 8 p.). LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymu Nr.A1-429 patvirtinta, kad 2009 metų vidutinio mėnesio, esant penkių darbo dienų savaitei, darbo dienų skaičius yra 21,1 darbo dienos. Ieškovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarė 2270,78 Lt (107,62 x 21,1), todėl ieškovei buvo priteista 11353,90 Lt (2270,78 x 5) išeitinė išmoka. Teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojamas ne nuo atleidimo dienos ( 2009-07-15), bet nuo 2009 m. liepos 30 d., t.y. nuo ieškovės laikinojo nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo, kadangi pripažinus ieškovės 2009 m. liepos 15 d. atleidimą iš darbo neteisėtu, jos laikinojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2009 m. liepos 15 d iki 2009 m. liepos 29 d. turėjo būti apmokamas nustatyta tvarka, dalinai iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Teismas sprendė, kad už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d., t.y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei priklausė vidutinis darbo užmokestis už 104 darbo dienas, todėl jos naudai iš atsakovo priteisė 11 192,48 Lt (107,62 x 104) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovei buvo priteistos 952, 00 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o iš atsakovo (CPK 93 str., 96 str.), valstybės naudai, 676,00 Lt dydžio žyminis mokestis bei 13,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Baltic ground services“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovė apie neatvykimą į darbą, tinkamai pranešė atsakovui. Teismas neįvertino, jog ieškovė, apie savo neatvykimą į darbą pranešė tik įmonės administratorei, tačiau nepranešė tiesioginei savo viršininkei, tuo pažeisdama darbo tvarkos taisyklių 17 punktą. Atsakovo darbas yra organizuojamas per įmonės įgaliotus administracijos pareigūnus, todėl ieškovės pranešimas, administratorei, kuri nėra įgaliota organizuoti darbą pas atsakovą, negalėjo būti pripažintas tinkamu pranešimu ir pažeidė nustatytą tvarką. Nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, jog ieškovė iki atleidimo nebuvo padariusi jokių nusižengimų, nes 2009 m. kovo 12 d. ieškovė užregistravo du keleivius su neapmokėtais bilietais, dėl to atsakovas, pagal aviakompanijos LOT pretenziją turėjo apmokėti bilietų kainą, ir patyrė nuostolius, kurių dalį ieškovė atlygino bei pripažino padarytą darbo tvarkos pažeidimą. Formaliai, nurodytu atveju, atsakovas drausminės nuobaudos neskyrė, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė anksčiau netinkamai atliko savo darbą. Ieškovė iš darbo atleista ne už sistemingą darbo drausmės pažeidimą, o už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl drausminės nuobaudos skyrimui pakanka fakto, jog ieškovė bent vieną kartą, be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, tuo šiurkščiai pažeisdama darbo drausmę (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 45). Be to, ieškovė nepateikė atsakovui įrodymų, pagrindžiančių jos neatvykimo į darbą svarbos (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 45, 9.9 p.), todėl teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstrą išvadą, jog 2009 m. liepos 14 d. ieškovė į darbą neatvyko dėl svarbios priežasties. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovei neatvykstant į darbą prastovos metu, atsakovui nekilo neigiamos pasekmės, nes Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 45, nereikalaujama, kad neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių būtų padaroma žala darbdaviui. Vien neatvykimas į darbą, be svarbių priežasčių, yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl jai skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, jai skirta pagrįstai. Teismo išvada, jog prastova nėra darbo laikas, prieštarauja Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 8 punktui nustatančiam, jog darbo laikas įskaitomas į prastovos laiką, o Darbo kodekso 195 straipsnio 5 dalis suteikia darbdaviui teisę reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, todėl ieškovei nuo 2009 m. gegužės 13 d. nustačius naują darbo režimą, ji neatvykdama į darbą 2009 m. liepos 14 d., šiurkščiai pažeidė nustatytą darbo tvarką. Skundžiamame sprendime, teismas, vertindamas 2009 m. liepos 15 d. ieškovei išduotą nedarbingumo pažymėjimą, padarė nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad nedarbingumo pažymėjimas įrodo, jog ieškovė ir 2009 m. liepos 14 d. t.y. dar prieš nedarbingumo išdavimą, buvo nedarbinga. Tačiau, teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė 2009 m. liepos 15 d. į darbą atvyko pagal nustatytą grafiką ir darbe išbuvo visą darbo dieną. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-435/2008; Nr. 3K-3-464/2009; 3K-3-405/2009).
Atsiliepimas
Ieškovė D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, faktinės aplinkybės išanalizuotos ir byloje esantys įrodymai įvertinti tinkamai, teismas vadovavosi įstatymo reikalavimais, rėmėsi logikos principais, tinkamai sprendė apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo fakto nustatymui, todėl nustačius į tinkamai įvertinus įrodymų visetą, teismo sprendimo pripažinti nepagrįstu nėra pagrindo. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė tinkamai nepranešė darbdaviui apie neatvykimą į darbą 2009 m. liepos 14 d., nes patyrusi traumą, ji nedelsiant telefonu pranešė darbdaviui, jog į darbą neatvyks, o su tiesiogine vadove nesusisiekė dėl to, kad jos nebuvo darbe. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog atleidimui iš darbo, pakanka tik fakto, kad ieškovė bent vieną kartą, be pateisinamos priežasties neatvyktų į darbą ir taip šiurkščiai pažeistų darbo drausmę, nes toks įstatymo aiškinimas labai formalus, padarytas neįvertinus visų aplinkybių: ieškovės pranešimo darbdaviui apie tai, jog negalės atvykti į darbą, jos neatvykimu sukeltų neigiamų pasekmių, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, darbo drausmės padaryto pažeidimo sunkumo ir darbuotojo darbo anksčiau. Paminėtas aplinkybės nustatė pirmos instancijos teismas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus bei juos įvertinęs (CPK 185 str.), apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes bei Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas tinkamai ir visapusiškai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Darbo kodekso 235, 237, 238 straipsnius, reglamentuojančius darbdavio teisę paskirti drausminę nuobaudą darbuotojui – nutraukti darbo sutartį, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas - neatvyksta į darbą bei priežasčių visą darbo dieną (pamainą).
Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais bei išvadomis jų nebekartoja.
Apeliacinės instancijos teismas, atmeta apelianto apeliacnio skundo argumentą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nes faktinės bylos aplinkybės paneigia apelianto teiginius.
Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalis pateikia pavyzdinį sąrašą atvejų, kai gali būti laikoma, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tarp kurių yra neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, visą darbo dieną ar pamainą ( DK 235 str. 2 d. 9 p.). Ar neatvykimą į darbą dėl svarbių priežasčių laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ar ne, sprendžia darbdavys atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo į darbą priežastys, darbuotojo kaltės laipsnis, tyčia ar neatsargumas ir kt.). Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, darbdavys gali taikyti ir lengvesnę drausminę nuobaudą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį, pagal Darbo kodekso 238 straipsnyje numatytus kriterijus, darbdavys turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jo įtaką darbo drausmės užtikrinimui.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas nesiėmė minėtų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, yra pagrįsta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas dėl pablogėjusios bendrovės ekonominės padėties įsakymu Nr. 34, paskyrė ieškovei prastovas, ne dėl darbuotojo kaltės, nustatydamas ieškovei pareigą būti darbe nuo 8.00 dval. iki 10.00 val., prastovos laikotarpiu. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė prastovos metu buvo perkelta į kitą darbą darbovietėje. Ieškovės teiginys, kad prastovos laikotarpiu, ji neatliko jokių darbinių funkcijų nepagrįstas (CPK 178 str.). Tai, kad ieškovė buvo susižalojusi sveikatą ir buvo reikalingas gydymas, patvirtina nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5817424. Apie sveikatos sužalojimą ieškovė informavo dabdavio darbuotoją, 2009 m. liepos 14 d., ko neneigė ir atsakovas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė pagal galimybes, elgėsi sąžiningai, pranešdama darbdaviui apie aplinkybę, trukdančią jai atvykti į darbą.
Esant nurodyoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip formalus, nesukėlęs atsakovui jokių neigiamų pasekmių, todėl teisėjų kolegija sprendžia (CPK 185 str.), jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tokį atsakovo elgesį apeliacinės instancijos teismas vertina kaip darbdavio pasinaudojimą esama faktine situacija, pablogėjusiai bendrovės ekonominei būklei pagerinti.
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 907,50 Lt išlaidos advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme atlyginti, o valstybės naudai priteistinos 8,40 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u tarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB ,,Baltic ground servises“ į.k. 300136658 apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Baltic ground servises“ ieškovės D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 907,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 8,40 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.