Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-685-278/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-685-278/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00049-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: G. M.

Civilinė byla Nr. e2A-685-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00049-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1018-277/2020 pagal ieškovo G. M. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomo nurodymo pašalinti pažeidimus, patikrinimo akto ir potvarkio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus, 2017-11-30 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-20 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“.

2. Nurodė, kad 1998-02-11 (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą su taku nuo skardžio link ežero kranto. Teigė, kad buvo padarytas pėsčiųjų takas, leidžiantis patekti į paplūdimį, kuriam tuo metu nereikėjo jokių statybą leidžiančių dokumentų, todėl takas turėtų būti laikomas teisėtai pastatytu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-05-15 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo iki 2017-11-15 nugriauti/išmontuoti žemės sklype pastatytus ir į ežero apsaugos juostą patenkančius 10 m ilgio ir 3 m pločio betoninius laiptus (I grupės nesudėtingą statinį) bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Inspekcija nesidomėjo ir nenustatė, jog šio tako jis neįrenginėjo, nurodė neaiškius Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 dalies pažeidimus ir surašė nepagrįstą nurodymą, nes takas įrengtas prieš trisdešimt metų, o jo statyba nesukėlė jokių sunkių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad Inspekcija ieškovo žemės sklype užfiksavo neteisėtą statybą, kurios padarinių šalinimo procedūras vykdo Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka. Nurodė, kad nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nenumato galimybės statyti laiptus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Teigė, kad ieškovas nėra pateikęs jokių neginčijamų įrodymų, jog laiptai pastatyti daugiau nei prieš trisdešimt metų. Nurodė, kad 2017-05-17 privalomasis nurodymas ieškovui išsiųstas registruotu laišku, kurį jis gavo 2017-05-30, tačiau per nurodytus 6 mėnesius nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tai yra, nevykdė jokių aktyvių pilietiškų veiksmų, leidžiančių spręsti apie daromas pastangas pašalinti konstatuotus pažeidimus, todėl Inspekcija 2018-09-24 pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad, išnagrinėjusi ieškovo 2019-10-24 prašymą, 2019-12-31 elektroniniu paštu ieškovui pranešė, kad tiek galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo, tiek ir iki 2017-05-01 galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio nuostatos nenumatė ir nenumato galimybės pakrantės apsaugos juostoje statyti laiptus, nepriklausomai, ar statybos įvykdytos kito (vienbučių, dvibučių) namų žemės sklype, ar rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypo dalyje ir kad nėra pagrindo naikinti 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2020-01-20 buvo parengtas potvarkis ,,Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“. 2017-11-30 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte fiksuojama tik nustatyta faktinė aplinkybė, privalomasis nurodymas neįvykdytas. Minėtas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas neturi privalomojo pobūdžio ir toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių bei negali būti ginčo teisme dalyku.

4. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad privalomojo nurodymo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo šio nurodymo papildymo pateikimo dienos, tai yra, 2020-01-21 ir prašė taikyti ieškinio senatį bei atmesti ieškovo reikalavimą dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-07-07 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies - panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-20 potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“. Ieškovui G. M. iš atsakovės priteistos 515,93 Eur bylinėjimosi išlaidos.

6. Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas pagal 1997-02-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,5049 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir yra šio žemės sklypo savininkas. Nurodė, kad žemės sklypo 0,0374 ha ploto daliai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Vakarinės žemės sklypo dalies (0,07 ha) naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Nustatė, kad žemės sklypo rekreacinėje teritorijoje, paviršinio vandens tekinio pakrantės apsaugos juostoje yra 10 m ilgio 3 m pločio betoniniai laiptai, netrukdantys prieiti prie ežero nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Įvertinęs pateiktus M. Š. ir O. Č. rašytinius liudijimus, kad laiptai žemės sklype įrengti apie 1990-1994 m., Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotą ieškovo paaiškinimą, kad laiptai įrengti 1997 metais, teismas sprendė, kad laiptai pastatyti ne vėliau, kaip 1997 metais.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ antro skirsnio 3 lentelės 4.1 papunkčiu konstatavo, kad ieškovo sklype pakrantės apsaugos juostoje esantys laiptai yra I grupės nesudėtingas inžinierinis statinys. Nurodė, kad pagal Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą leidimas statyti tokį nesudėtingą statinį ieškovo žemės sklype neprivalomas. Nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus, kuriuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui G. M. nurodė iki 2017-11-15 nugriauti/išmontuoti žemės sklype esančius į ežero apsaugos juostą patenkančius betoninius laiptus ir sutvarkyti statybvietę.

8. Įvertinęs 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, jame nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalių bei Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad neaišku, kokių teisės aktų pažeidimas yra privalomojo nurodymo teisinis pagrindas. Teismas nurodė, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad teisinis pagrindas privalomam nurodymui nugriauti laiptus buvo tuo metu galiojusi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies redakcija, pagal kurią laiptų statyba paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje negalima. Tokio statinio statyba pakrantės apsaugos juostoje negalima ir pagal šiuo metu galiojantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktą.

9. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte fiksuojama tik nustatyta faktinė aplinkybė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Konstatavo kad šis aktas pats savaime ieškovui nesukelia teisinių pasekmių, nes tiesioginio poveikio jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro ir negali būti ginčo teisme dalyku, todėl reikalavimas panaikinti 2017-11-30 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas.

10. Sprendė, kad ieškovo prašyme nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, neturi įtakos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumui, nes 20 straipsnio 8 dalis reglamentuoja vandens telkinių pakrančių užtvėrimą, o šios dalies 2 punkto redakcija nesikeitė nuo 2017-05-01 iki 2020-01-01, kai pakrančių užtvėrimo reglamentavimas buvo perkeltas į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

11. Konstatavo, kad 2017-05-15 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko jo turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, nes jame nebuvo nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Nurodė, kad šis trūkumas ištaisytas tik 2020-01-20 potvarkiu (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)“.

12. Teismas sutiko su ieškovo G. M. teiginiu, kad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai ieškovas gavo patvarkymą dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo papildymo. Konstatavo, kad atsakovė 2020-01-20 patvarkymu papildydama 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pakeitė šio dokumento turinį taip, kad turinys atitiktų įstatymo šiam dokumentui keliamus turinio reikalavimus, todėl apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo. Darė išvadą, kad atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo netenkintinas.

13. Sprendė, kad ginčo laiptai galėtų prieštarauti tik vienam pakrantės apsaugos juostos nustatymo tikslui – saugoti vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį bei jo estetines vertybes. Įvertinęs, kad net dvidešimt metų pažeidimo pareigūnai neužfiksavo, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį atliekantys aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, teismas darė išvadą, kad pakrantės gamtinio kraštovaizdžio bei jo estetinės vertybės pažeidimas nėra akivaizdus.

14. Įvertinęs Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusią Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies redakciją bei jame numatytą pakrantės apsaugos juostoje leidžiamų statyti statinių sąrašą, šiuo metu galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b) papunktčio nuostatas, aplinkybę, jog šalių ginčas iš esmės kyla tik dėl to, ar laiptai laikytini pėsčiųjų taku, taip pat šių sąvokų apibrėžtis, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-20 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ pagrįsti ir tenkintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti.

16. Nesutinka su teismo išvada dėl senaties termino apskųsti 2017-05-15 privalomąjį nurodymą. Nurodo, kad ginčijamą 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) registruota pašto siunta ieškovas gavo 2017-05-20. Be to, ieškovas 2017-11-30 prašyme Inspekcijai nurodė, jog gavo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai buvo nurodyta, kad jo apskundimo terminas yra 1 mėnuo nuo sprendimo gavimo, kas reiškia, kad ieškovui buvo žinomas ir suprantamas ginčijamo privalomojo nurodymo turinys ir jame nurodyta apskundimo tvarka. Tvirtina, kad ieškovas G. M. žymiai (2 m. ir 7 mėn.) praleido terminą ginčyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą, procesiniuose dokumentuose teismui nenurodydamas jokių ekstraordinarių, nuo jo valios nepriklausiusių, priežasčių, sutrukdžiusių jam ginti savo teises teismine tvarka ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Pažymi, kad Inspekcijos 2020-01-20 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkte nurodyta, kad „potvarkis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Teigia, kad būtent potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas 2017-05-15 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne pats privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju galėjo būti ginčijamas. Atkreipia dėmesį, kad tiek nurodytas potvarkis, tiek privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra du atskiri Inspekcijos priimti individualūs administraciniai aktai ieškovo atžvilgiu, kuriuose yra nurodyta kiekvieno iš jų atskira apskundimo tvarka ir jos privaloma laikytis, todėl Inspekcijos 2020-01-20 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ gavimo diena negali būti laikoma Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo data.

17. Mano, jog skundžiamame sprendime nurodyti ginčijamo Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) turinio trūkumai nėra esminiai, dėl kurių ieškovui būtų neįmanoma identifikuoti jam šiuo privalomuoju nurodymu ir Priežiūros įstatymu nustatytų pareigų, todėl teismas nepagrįstai panaikino 2017-05-15 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nors ginčijamame 2017-05-15 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta Inspekcijos teisė nugriauti statinį skolininko lėšomis jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, tačiau 2017-05-15 privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus, ieškovui buvo nurodytas teisinis reglamentavimas, susijęs su privalomojo nurodymo nevykdymo padariniais, todėl turėjo ir galėjo būti G. M. žinomas. Tai, kad ieškovui buvo žinomas ir suprantamas Inspekcijos 2017-05-15 privalomojo nurodymo turinys, patvirtina paties ieškovo 2017-11-30 ir 2019-10-24 teikti prašymai Inspekcijai ir atlikti veiksmai keičiant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies paskirtį į rekreacinių teritorijų, tikslu įvykdyti ginčijamą 2017-05-15 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Tvirtina, kad teismas konstatavęs, jog laiptai laikytini pėsčiųjų tako dalimi netinkamai taikė teisės aktus statybų ir saugomų teritorijų srityje bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje pateiktas baigtinis statinių, kuriuos leidžiama statyti pakrantės apsaugos juostoje (vienas iš tokių statinių yra pėsčiųjų takai) sąrašas ir jokie kiti teisės aktai negali prieštarauti šio įstatymo nuostatoms dėl statinių statybos pakrantės apsaugos juostoje. Nagrinėjamu atveju vienintelis statinys užfiksuotas ieškovo žemės sklype yra betoniniai laiptai, kuriuos statyti pakrantės apsaugos juostoje nėra numatyta galimybės. Tvirtina, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktas (redakcija galiojanti nuo 2020-01-01) taip pat nenumato galimybės statyti laiptus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.

19. Mano, kad sprendžiant ar ginčo betoniniai laiptai laikytini pėsčiųjų tako dalimi, teismui nepakako vadovautis sprendime nurodytais dokumentais, nes pirmenybė turi būti teikiama specialiesiems teisės aktams: Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, kuriame pateikiama pėsčiųjų tako sąvoka, Saugomų teritorijų įstatymui ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, kuriuose nurodyti ribojimai dėl statybos pakrantės apsaugos juostoje bei į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad ginčo betoniniai laiptai nėra pėsčiųjų tako dalis, o yra neteisėtai pastatytas savarankiškas statinys.

20. Be to, nurodo, kad sprendimas neatitinka Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio reikalavimų, nes teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis konstatavo, jog ginčo laiptai laikytini pėsčiųjų tako dalimi, nenurodyta, kokio pėsčiųjų tako dalimi laikomi laiptai, nenustatyta kur tas pėsčiųjų takas yra, ar apskritai yra, kaip jis siejasi su laiptais ir pan..

21. Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad laiptai yra pėsčiųjų tako dalis. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – NŽT) 2017-04-04 rašto Nr. 39SD-1095-(14.39.31.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ priedo 2017-04-03 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ežero pakrantės apsaugos juosta yra apaugusi medžiais, krūmais, nes nurodyta, kad žemės sklypo dalyje yra miško medžiai, tai patvirtina ir pridėtos nuotraukos, kuriose matyti, kad žemės sklypas aptvertas tvora su uždarytais vartais, už kurių prasideda ginčo laiptai, vedantys tiesiai prie ežero, tačiau jokio galimo pėsčiųjų tako toje žemės sklypo dalyje ir pačioje ežero pakrantėje nėra. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir Inspekcijos 2017-04-21 surašyto Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedai: nuotraukos, kuriose matyti, kad laiptai yra prie pat ežero kranto, virš laiptų yra tik ieškovo žemės sklypo uždaryti vartai, bet jokio pėsčiųjų tako nėra. Be to, net viešai prieinami „Regia.lt“ ir „Google“ žemėlapių duomenys rodo, kad žemės sklypo dalyje ties betoniniais laiptais ir Erzvėto ežero pakrantės apsaugos juostoje nematyti jokio pėsčiųjų tako. Tai reiškia, kad patekimas prie ežero yra tik ginčo betoniniais laiptais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl tai negali būti laikoma pėsčiųjų taku, kuriuo naudotųsi visuomenė. Aplinkybę, kad ginčo teritorijoje nėra galima laiptų statyba patvirtina ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-12-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2019-12-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys. Šie prima facie įrodomąją galią turintys įrodymai, patvirtinantys, kad ginčo betoniniai laiptai nėra pėsčiųjų tako dalis ar pėsčiųjų takas ir jų statyba pakrantės apsaugos juostoje negalima, teismo neįvertinti. Tvirtina, kad darydamas išvadą, jog ginčo betoniniai laiptai laikytini pėsčiųjų tako dalimi, teismas iš esmės vadovavosi vieninteliu rašytiniu įrodymu - Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020-04-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. M. skundo prieš Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos“, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio.

22. Nurodo, kad laiptai (inžineriniai statiniai), patenkantys į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, laikytini pėsčiųjų takais ar jų dalimi tik tuomet, kai jie atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatytą apibrėžtį, tai yra, kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais ženklais. Iš NŽT 2017-04-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ priedo 2017-04-03 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemos M 1:1000 ir ieškovo žemės sklypo plano M1:500 matyti, kad nei ieškovo žemės sklype, nei ežero pakrantėje už žemės sklypo ribų nėra nustatyta tvarka pažymėto pėsčiųjų tako. Tvirtina, jog darytina išvada, kad ginčo betoniniai laiptai nėra pėsčiųjų tako dalis ar pėsčiųjų takas. Tai yra atskiras I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys.

23. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, ar galimų teisės aktų pažeidimų, kurių pagrindu Inspekcijos 2020-01-20 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ galėtų būti pripažintas neteisėtu.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad apeliantės teiginiai, jog būtent potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas 2017-05-15 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne pats privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju galėjo būti ginčijamas, yra nepagrįsti. Apeliantė 2020-01-20 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) papildė 2017-05-15 m. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Potvarkis yra tiesiogiai susijęs su 2017-05-15 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), nes daroma įtaka jau duotam privalomajam nurodymui (jo, turiniui, apimčiai), o tai įtakoja statinio savininko nuosavybės teises ir keičia ar gali pakeisti taikomus šių teisių ribojimus. Tvirtina, kad ginčijamas privalomas nurodymas ir potvarkis yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau sukelia civilines teisines pasekmes, todėl pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Potvarkis tampa privalomojo nurodymo sudedamąja dalimi, nes juo buvo tikslintas privalomojo nurodymo turinys. Pirmos instancijos teismo civilinėje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai yra pagrindiniai, o apeliantės priimtas potvarkis turi įtakos skundžiamo 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniui, kuris yra sudedamoji civilinės bylos dalyko dalis.

26. Nurodo, kad nepagrįstas apeliantės teiginys, jog ,,laiptai yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje“. Teigia, kad apeliantės atstovams atliekant 2017-03-31 pirminį patikrinimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, pareigūnai neatsižvelgė į gamtines sąlygas. Nurodo, kad tuo metu ežero ribos buvo išplitusios, todėl neteisingai išmatuotas atstumas nuo ežero esamo krašto iki tako pabaigos ribos – tai yra, dėl padidinto vandens kiekio ežere kiekvieną pavasarį vandens lygis padidėja. Apeliantė netyrė ir nevertino, ar statinys (jo dalis) pateko į pakrantės apsaugos juostą (rekreacinę zoną), o ne vien tai, kad patenka į ežero apsaugos zoną. Nurodo, kad tokio statinio esančio ant skardžio šalinimo klausimas pirmiausia spręstinas pagal teisės normas, kurios konkrečiai reglamentuoja aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų padarinių šalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-01-20 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Inspekcijos 2017-11-30 akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo“, konstatavus, jog privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte fiksuojama tik nustatyta faktinė aplinkybė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir šis aktas pats savaime ieškovui nesukelia teisinių pasekmių, nes tiesioginio poveikio jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro ir negali būti ginčo teisme dalyku, apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Teisėjų kolegija su minėta išvada sutinka, todėl šioje dalyje nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

29. Ieškovas G. M. ieškininius reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad Inspekcija 2017-05-15 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė nepagrįstai, tai yra, jog nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, kad nurodyti pašalinti laiptai nėra naujas, nesudėtingas statinys, jog laiptai yra rekreacinėje zonoje, kur tokių objektų statybą yra leidžiama ir nelaikytina savavališka statyba taip pat, jog sprendimas nepagrįstas teisės aktų reikalavimais. Ieškovo vertinimu, Inspekcijai 20200120 priėmus potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas 2017-05-15 privalomasis nurodymas, privalomojo nurodymo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nurodymo papildymo pateikimo dienos, tai yra 2020-01-21, o ne nuo 2017-05-15 privalomojo nurodymo gavimo dienos. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareikštais ieškovo reikalavimais nesutiko bei privalomojo nurodymo apskundimo termino skaičiavimu nesutiko, prašė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) numatytą vieno mėnesio senaties terminą apskųsti teismui 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atmesti ieškovo reikalavimą dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo.

30. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo G. M. pozicijai, kad atsakovei 2020-01-20 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ papildžius 2017-05-15 privalomąjį nurodymą, terminas skundui pateikti skaičiuotinas nuo 2020-01-20 potvarkio įteikimo ieškovui dienos, tai yra, 2020-01-21, ir Inspekcijos prašymą taikyti ieškinio senatį, atmetė. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – M. Š. ir O. Č. rašytinius liudijimus, teismas sprendė, kad laiptai, tokie kokie yra, pastatyti ne vėliau, kaip 1997 metais bei įvertinęs privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusią Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies redakciją bei jame numatytą pakrantės apsaugos juostoje leidžiamų statyti statinių sąrašą, galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto b) papunktčio nuostatas, aplinkybę, jog šalių ginčas iš esmės kyla tik dėl to, ar laiptai laikytini pėsčiųjų taku, šių sąvokų apibrėžtis, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovo reikalavimai panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-20 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ pagrįsti ir tenkintini.

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmiau aptartais pirmosios instancijos teismo argumentais bei konstatuoja, jog skundžiamu sprendimu teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos terminus bei priėmė nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmetant ieškovo G. M. ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai), tačiau ji nėra absoliuti. Bet kuri civilinių teisinių santykių subjektų teisė ar pareiga galioja tam tikrą laiką, todėl teisėje egzistuoja įvairios paskirties terminai. Vienas iš tokių terminų yra teisių gynimo terminas, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės prievartą. Siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo, įstatymų leidėjas nustato teisinių reikalavimų pareiškimo terminus bei ieškinio senatį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010).

33. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus, taip pat, vadovaudamiesi absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis 26 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-380/2006, Nr. 3K-3-588/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 20170515 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė G. M. iki 2017-11-15 pašalinti nustatytus pažeidimus, tai yra, betoninius laiptus (I grupės nesudėtingą statinį), kurių matmenys: ilgis 10 m, plotis 3 m, pastatytus žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017-03-31 žemės naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkančius į ežero apsaugos juostą, nugriauti/išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. Privalomame nurodyme nurodyta ir apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad 2017-05-17 registruotu laišku išsiųstus dokumentus ieškovas G. M. gavo 2017-05-20. Inspekcija 2017-11-30 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 2017-05-15 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, o 2018-09-24 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdomuosius veiksmus. Antstolė S. Kastanauskienė 2019-09-19 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paragino G. M. per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos nugriauti betoninius laiptus bei sutvarkyti statybvietę. Nustatyta, kad 2019-10-24 G. M. kreipėsi į Inspekciją su prašymu, kuriame, nurodė, jog pasikeitė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paskirtis (iš dvibučių statybos į rekreacinę) bei prašė panaikinti Inspekcijos 2017-05-15 privalomąjį nurodymą ir sustabdyti antstolės veiksmus. Išnagrinėjusi prašymą, 2019-12-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcija informavo G. M., kad naikinti 2017-05-15 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, nes galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo, tiek ir iki 2017-05-01 galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio nuostatos nenumatė ir nenumato galimybės pakrantės apsaugos juostoje statyti laiptus, nepriklausomai, ar statybos įvykdytos kito (vienbučių, dvibučių) namų žemės sklype, ar rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypo dalyje. Iš bylos dokumentų matyti, kad Inspekcija 20200120 priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 20170515 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“, kuriuo papildė 20170515 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašė, kad „jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Taip pat nurodė, kad šis potvarkis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip nustatyta iš pateikto ieškinio, šį potvarkį G. M. gavo 2020-01-21.

35. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo G. M. atžvilgiu 2017-05-15 priimtas Inspekcijos privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo minėto nurodymo gavimo dienos. Nustatyta, kad ieškinį teismui ieškovas padavė 2020-01-27, o duomenų, jog savo galimai pažeistas teises ieškovas būtų gynęs administraciniame teisme, byloje nėra. Dėl paminėto akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs procesinį teisės kreiptis į teismą terminą dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai ieškovas gavo 2020-01-20 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo papildymo, nes tiek nurodytas potvarkis, tiek privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra du atskiri Inspekcijos priimti individualūs administraciniai aktai, kuriems numatyta skirtinga apskundimo tvarka.

36. Sutiktina, kad 2017-05-15 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko jo turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, tai yra, jame nebuvo nurodyta, jog Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, kaip tą reglamentavo Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusios redakcijos Statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis papildymas, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, nelaikytinas esmingai pakeitusiu 2017-05-15 privalomojo nurodymo turinį, ar, kad privalomojo nurodymo turinys ieškovui neleido suprasti jo teisių bei pareigų ir įvykdyti nustatytas pareigas ar įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, kas sudarytų pagrindą iš naujo skaičiuoti 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą.

37. Kaip pažymėta sprendime, bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, to negali daryti mechaniškai bei siekiant užtikrinti tiek asmenų interesų apsaugą, tiek garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, minėtas klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar asmuo nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią, taip pat aktuali ir praleisto termino trukmė, tai yra, ar terminas buvo praleistas nežymiai, ar nuo termino eigos pradžios praėjo ilgas laikas. Iš byloje pateiktų įrodymų – AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimo, užsakymo išrašo, ieškovui G. M. 2017-05-15 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2017-05-20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas, nesutikdamas su šiuo privalomuoju nurodymu, jo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, kuri yra nurodyta pačiame privalomajame nurodyme, o, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2017-11-30 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas panaikinti 2017-05-17 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį prašymą grindė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijos pasikeitimais, dėl kurių, G. M. teigimu, pažeidimo neliko. Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių Inspekcijos teiginius, jog ieškovui buvo pateiktas atsakymas į 2017-11-30 prašymą, tačiau iš paties ieškovo G. M. su ieškiniu pateikto šio prašymo turinio akivaizdu, kad ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie 2017-05-15 privalomąjį nurodymą, jo turinį bei juo nustatytas pareigas. Be to, prašymą dėl minėto privalomojo nurodymo panaikinimo ieškovas Inspekcijai teikė ir 2019-10-24, jį motyvuodamas pasikeitusia dalies žemės sklypo paskirtimi, tai yra, iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į rekreacinės teritorijos. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Dėl paminėto konstatuotina, kad Inspekcijos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo papildytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo data, negali būti laikoma 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo data, nes ieškovas apie surašytą privalomąjį nurodymą žinojo jau nuo 2017-05-20, o tai, kad jam buvo žinomas ir suprantamas Inspekcijos 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, patvirtina ir pirmiau aptartos aplinkybės apie ieškovo 2017-11-30 ir 2019-10-24 Inspekcijai teiktus prašymus bei jo paties atlikti veiksmai, keičiant dalies žemės sklypo paskirtį, taip, neabejotinai tikintis, jog bus pakeistas ir Inspekcijos sprendimas.

38. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas G. M. nagrinėjamu atveju yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą vieno mėnesio senaties terminą apskųsti teismui Inspekcijos 2017-05-15 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Procesiniuose dokumentuose ieškovui nenurodžius ir nepateikus pagrindžiančių dokumentų, kokios priežastys lėmė (galimai sutrukdė) jam laiku, teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą bei Inspekcijai prašant nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui, suėjus senaties terminui, atmesti ieškovo G. M. reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Dėl kitų, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų – privalomojo nurodymo procesinio pagrindo, pačių laiptų vertinimo statybą leidžiančių dokumentų kontekste ir kt., nustačius, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus pateikti skundą dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui neprašius šių terminų atnaujinti, teisėjų kolegija nepasisako.

39. Konstatuotina esant pagrindui atmesti ir ieškinio reikalavimą dėl Inspekcijos 2020-01-20 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2017-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ panaikinimo, nes šis reikalavimas ieškovo nebuvo teisiškai argumentuotas, o teisėjų kolegija nenustatė galimų teisės aktų pažeidimų, kurių pagrindu minėtas potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti pripažintas neteisėtu.

40. Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo G. M. ieškinys atmetamas pilna apimtimi, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovės išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 10,05 Eur kelionės išlaidų, kurios pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis bei priteistinos iš ieškovo G. M. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) naudai 10,05 Eur (dešimt eurų 5 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė