- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 2-86-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui T. M. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), padidinant jį nuo 39,09 € iki 250 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, ieškovę paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog nuo to laiko, kai 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu sūnui iš atsakovo priteistas išlaikymas po 135 Lt – 39,09 €, sūnus žymiai paaugo, jam sukaks penkiolika metų, todėl jo išlaikymui būtina skirti žymiai daugiau lėšų. Atsakovas, nors šiuo metu dirba Vokietijoje, gera valia didesnio išlaikymo neteikia.
Teismo posėdyje ieškovė G. Ž. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovas sprendimu priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos išvyko į Vokietiją. Dėl susidariusio 2 570 € išlaikymo įsiskolinimo 2015 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo garantinį fondą, kurio pagalba buvo pradėtas išlaikymo išieškojimas Vokietijoje, bet tik po 40 €. Pažymėjo, jog nors atsakovas teigia, kad L. ne jo sūnus, iš tikrųjų jis yra atsakovo sūnus, tik gimė pernešiotas, be to, ji siūliusi atsakovui atlikti DNR tėvystės ekspertizę. Atkreipė dėmesį, jog ji yra neįgali ir valstybės socialiai remiama, bet vis tiek stengiasi kiek galėdama dirbti ir prisidurti prie gaunamų pašalpų, tačiau sūnaus išlaikymo našta jai vienai tapo nebepakeliama.
Ieškovės atstovė advokatė L. Žiubikienė, antrindama ieškovei, nurodė, jog šalių nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydis turi būti pakeistas nuo 39 € iki 250 €, nes atsakovas privalo savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti žymiai daugiau lėšų negu iš jo buvo priteista anksčiau. Pažymėjo, jog ieškovė yra paskaičiavusi, kad vaikui išlaikyti reikia bent 444 € per mėnesį: maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, mokslo reikmenims, vitaminams, dienpinigiams, laisvalaikio praleidimui, šios išlaidos yra būtinos.
Atsakovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, teismo nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2016 m. sausio 19 d. gautas jo pareiškimas, kuriame jis nurodo, jog gauna tik minimalų uždarbį – 450 €, todėl daugiau nei 40 € išlaikymui negali mokėti. Be to, jis abejojantis, kad L. M. yra jo sūnus, nes vaikas gimė praėjus dešimčiai mėnesių po jo su ieškove turėtų intymių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis, arba iš esmės pablogėjo geranoriškai išlaikymą teikiančio tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, turtinė padėtis.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo T. M. nepilnamečio sūnaus L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 135 Lt – 39,09 € kas mėnesį nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki sūnaus pilnametystės (7 b. l.). Nors atsakovas pareiškime teismui nurodė abejojąs dėl savo tėvystės, tačiau bylos nagrinėjimo metu šio fakto jokiais įrodymais nenuginčijo.
Bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 315,88 €: 71,49 € netekto darbingumo pensija, 86,54 € socialinė pašalpa ir 157,85 € šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) (12, 13 b. l.), ieškovė su sūnum gyvena iš savivaldybės nuomojamoje gyvenamoje patalpoje (8 b. l.), nekilnojamojo turto neturi. Šalių nepilnametis sūnus išlaikymo priteisimo metu buvo ketverių metų septynių mėnesių amžiaus, šiuo metu jam yra penkiolika metų. Ieškovės paskaičiavimu sūnaus mėnesio išlaidas sudaro apie 444 €: 100 € maistui, 84 € aprangai, 40 € mokslo reikmenims; 30 € higienos reikmenims, vaistams ir vitaminams 150 €, 60 € dienpinigiams, 35 € už mobilaus telefono ir interneto paslaugas, laisvalaikio reikmėms 50 €. Po teismo sprendimo priteisti išlaikymą šalių sūnui L. praėjus dešimčiai metų iš esmės pasikeitė, t. y. dėl neįgalumo, nustatyto tik 40 procentų darbingumo pablogėjo ieškovės turtinė padėtis bei pasikeitė – dėl amžiaus ir socialinės brandos išaugo nepilnamečio sūnaus poreikiai. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma, nei nurodo ieškovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Atsakovo prie pareiškimo pridėta pažyma yra ne valstybine (vokiečių) kalba, todėl nelaikytina tinkamu rašytiniu įrodymu ir nevertintina. Atsakovas, minėta, atsiliepimo į ieškinį bei duomenų, apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį nepateikė, tačiau ir sunki materialinė atsakovo padėtis jo neatleistų nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Taip pat pastebėtina, jog tuo metu, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, jis nedirbo, o šiuo metu, kaip pats pripažino, dirba Vokietijoje, todėl jo turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų suformuotos praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas ir 2005 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. M. priteisto išlaikymo dydis nuo 39,09 € padidintinas iki 250 € kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
L. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė, nes su ja gyvena sūnus (CK 3.190 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SP- 2532-(7.2098) bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina: žyminis mokestis pagal sumą, kuria padidinamos išmokos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus – 76 € (250 € – 39,09 €; 210,91 € x 12 mėn. = 2 530,92 € x 3 %) bei 104,22 € advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 1 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP -7-1244 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2005 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 39,09 € (trisdešimt devynių eurų 9 ct) iki 250 € (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę G. Ž. nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo T. M. bylinėjimosi išlaidų: 76 € (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 104,22 € (vieną šimtą keturis eurus 22 ct) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.