- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-739-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Mažoji Venecija 2“, Bankrutuojančios UAB „Stiklo artelė“, UAB „Srega 2“
- Ieškovas
- Bankrutavusios UAB „Prekmeda“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Mažoji Venecija 2“, Bankrutuojančios UAB „Stiklo artelė“, UAB „Srega 2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4321-854/2014 pagal ieškovo Bankrutavusios UAB „Prekmeda“ ieškinį atsakovams UAB „Mažoji Venecija 2“, BUAB „Stiklo artelė“, UAB „Srega 2“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Prekmeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
pripažinti negaliojančiu 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą tarp UAB „Prekmeda“, UAB „Stiklo artelė“, UAB „Srega 2“ ir UAB „Mažoji Venecija 2“; taikyti restituciją bei grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, t.y. pripažinti, kad BUAB „Prekmeda“ turi 52920,42 Lt reikalavimo teisę į UAB „Mažoji Venecija 2“, o BUAB „Prekmeda“ skola UAB „Stiklo artelė“ padidėjo 52920,42 Lt;priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Prekmeda“. Patikrinus BUAB „Prekmeda“ sudarytus sandorius ir atliktus finansinius veiksmus per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, buvo nustatyta, kad 2012-01-19 UAB „Prekmeda“, UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“, UAB „Stiklo artelė“ sudarė tarpusavio užskaitos aktą, pagal kurį užskaitė tarpusavio reikalavimus. Tokiu būdu UAB „Prekmeda“, sudarydama minėtą sandorį, patenkino išskirtinai vieno kreditoriaus UAB „Stiklo artelė“ finansinį reikalavimą, tuo metu turint pradelstų prievolių kietiems kreditoriams ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių teises (LR CK 6.66 str., 6.67 str., 6.145 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai BUAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Mažoji Venecija 2“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašydami taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas neįrodė, kad BUAB „Prekmeda“ užskaitos akto sudarymo dieną turėjo pareigą atsiskaityti su kitais kreditoriais, kad ginčijamas sandoris pažeidė BUAB „Prekmeda“ kreditorių teises ir kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad bankroto administratorius praleido Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti (LR CK 1.131 str. 1 d., 6.66 str.).
Motyvuojamoji dalis
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-20 sprendimu nusprendė:
atnaujinti ieškovo BUAB „Prekmeda“ atstovui bankroto administratoriui UAB „Admivira“ ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti;panaikinti UAB „Prekmeda“, UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Srega 2“ 2012 m. sausio 19 d. sudaryto tarpusavio užskaitos akto dalį, kuria UAB „Prekmeda“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Stiklo artelė“, UAB „Mažoji Venecija 2“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Prekmeda“, UAB „Srega 2“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Mažoji Venecija 2“;taikyti restituciją ir pripažinti, kad BUAB „Prekmeda“ turi 52920,42 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Mažoji Venecija 2“. Pripažinti, kad BUAB „Prekmeda“ skola UAB „Stiklo artelė“ padidėjo 529210,42 Lt; priteisti iš atsakovų UAB „Stiklo artelė“, UAB „Srega 2“ ir UAB „Mažoji Venecija“ valstybės naudai po 545,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad UAB „Prekmeda“ bankroto byla iškelta 2012-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivira“. Nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2013-02-14. UAB „Prekmeda“ dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2013-03-29. Teismas įvertino, kad būtent tuomet bankroto administratoriui tapo ar turėjo tapti žinoma apie bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, todėl nuo šios datos jam skaičiuojamas įstatymo nustatytas senaties terminas ieškiniui bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti (CK 1.127 str.). Bankroto administratorius ieškinį BUAB „Prekmeda“ vardu teismui pateikė 2013-10-25, t.y. praėjus šešiems mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, t.y. mažiau nei vieną mėnesį, ieškovo atstovo teigimu, bankroto administratoriui iki pateikiant teismui ieškinį teko susipažinti su dideliu kiekiu bankrutuojančios įmonės dokumentų, perduoti buhalteriniai dokumentai buvo netvarkingi, todėl siekdamas užtikrinti ieškovo kreditorių teises, padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškovo atstovui ieškiniui pareikšti turi būti atnaujintas. Teismas nustatė, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą, t.y. 2011-12-31 dienai UAB „Prekmeda“ balanse turėjo 1730586 Lt turto (ilgalaikio – 1413183, trumpalaikio – 317403 Lt, iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 233372 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1920610 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 693095 Lt. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo 162743 Lt nuostolių, o praėjusiais finansiniais metais – 309036 Lt nuostolių. 2011-12-31 įmonės skola tiekėjams sudarė 777069,24 Lt, tuo tarpu debitoriniai įsipareigojimai įmonei - 664248,56 Lt. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo atstovės argumentus apie tai, kad didelę įmonės turto dalį sudarė UAB „Srega“ akcijos, kurių vertė nurodoma 610000 Lt, tuo tarpu jos visiškai bevertės, kadangi šiai įmonei taip pat iškelta bankroto byla. Tai patvirtino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad sandorio sudarymo metu įmonė turėjo mokumo problemų. Teismas konstatavo, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą UAB „Prekmeda“ turėjo įsiskolinimų, kurių apmokėjimo laikas buvo suėjęs: UAB „Reimpex Kaunas“, UAB „Swedbank lizingas“, AS Reverta, Valstybinė mokesčių inspekcija. Sudarytu sandoriu UAB „Prekmeda“ iš esmės atsisakė savo 52920,42 Lt dydžio reikalavimo teisės į UAB „Mažoji Venecija 2“. Tokį reikalavimą patenkinus, įmonė būtų galėjusi dalimis atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atliktu sandoriu buvo suteiktas pranašumas vienam iš visų tuo metu BUAB „Prekmeda“ turėtų kreditorių, t.y. UAB „Stiklo artelė“. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, kad atlikti tokius užskaitymus ir daryti pavedimus bankui reikalavo „Swedbank“, AB, kuris žinojo, kad įmonės yra susijusios, ir matė, į kurią sąskaitą pervesti pinigai. Nurodyti argumentai nesudarė pagrindo padaryti išvadą, kad BUAB „Prekmeda“ tokį tarpusavio užskaitymo aktą privalėjo atlikti. Teismas pažymėjo, kad tokie atsakovų argumentai tik patvirtino aplinkybę, kad atsakovai per savo akcininkus ir vadovus buvo susijusios įmonės (LR CK 1.127 str., 6.66 str., 6.130 str., LR CPK 80 str., 83 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai UAB „Mažoji Venecija 2“, BUAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Srega 2“ pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimą ir atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą, bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė vienos iš Actio Pauliana sąlygų, t. y. neįrodė ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovą buvus nemokiu, nes byloje esatys įrodymai liudija ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovą buvus mokiu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškovo nemokumo, vadovavosi pateiktomis 2010 metų ir 2011 metų pelno ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad ieškovas patyrė nuostolių. Įmonės patirti nuostoliai negali būti įrodymai dėl įmonės nemokumo. Atsakovai nurodė, kad ieškovas vertėsi plastikinių langų ir durų gamyba, todėl natūralu, kad dėl didelės konkurencijos rinkoje ir statybų sektoriaus nuosmukio buvo neigimai paveikti ieškovo finansai. Ieškovas sandorio sudarymo metu buvo mokus, todėl ieškovo argumentai, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nėra pagrįsti (LR CK 6.66 str., LR CPK 307 str., 326 str.).
Ieškovas BUAB „Prekmeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovai remiasi tais pačiais argumentais, kurie iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių, pateiktų bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo įmonės nemokumas buvo įrodytas pilnai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui.
Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu, siekiant apginti visų BUAB „Prekmeda“ kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi (b.l. 7-10) yra iškelta BUAB „Prekmeda“ bankroto byla, konstatuojant, kad 2012-08-31 sudarytas BUAB „Prekmeda“ balansas patvirtina, kad atsakovo balansinė turto vertė sudaro 2.694.054 Lt, iš kurios pagrindinę turto dalį sudaro finansinis turtas (1161738 Lt) bei trumpalaikis turtas (1355857 Lt). Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2012 m. nurodoma, jog įmonės nuostoliai per 8 (aštuonis) 2012 m. mėnesius sudarė 38493 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-21 nutartimi pripažino, kad BUAB „Prekmeda“ pradelsti įsiskolinimai viršijo daugiau kaip pusę įmonės balansinio turto vertės, todėl BUAB „Prekmeda“ pripažino nemokia įmone, iškeliant BUAB „Prekmeda“ bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal UAB „Prekmeda“ 2011-12-31 balanso duomenis (b.l. 21) įmonės turtas sudarė 1730586 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai –1920610 Lt, darytina išvada, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai 2011-12-31 viršijo pusę į BUAB „Prekmeda“ balansą įrašyto turto vertės. Ta aplinkybė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į BUAB „Prekmeda“ balansą įrašyto turto vertės, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad jau 2011-12-31 BUAB „Prekmeda“ buvo faktiškai nemoki, nes didelę dalį įmonės turto 610000 Lt sumai sudarė UAB „Srega“ akcijos (b.l. 152), kurios faktiškai buvo bevertės, atsižvelgiant į tai, kad šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla (b.l. 205-208) ir ši įmonė savo veiklą baigė (b.l. 209-210).
Šis faktas patvirtina, kad dar iki 2012-01-19 sudaryto tarpusavio užskaitos akto, kuri yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje, sudarymo ieškovo UAB „Prekmeda“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki, todėl ginčijamas UAB „Prekmeda“, UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Srega 2“ 2012-01-19 sudarytas tarpusavio užskaitos aktas pažeidė kitų kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.).
Nagrinėjant šį ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį, pareikštą ginant visų bankrutavusios įmonės kreditorių teises, apeliacinės teismas konstatuoja, kad:
1) ieškovo UAB „Prekmeda“ 52920,42 Lt skola atsakovui UAB „Stiklo artelė“ nebuvo užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, todėl atsakovas UAB „Stiklo artelė“ neturėjo jokių prioritetinių teisių prieš kitus UAB „Prekmeda“ įmonės kreditorius. Darytina išvada, todėl UAB „Prekmeda“ neprivalėjo pirmumo teise atlikti 2012-01-19 tarpusavio užskaitos akto;
2) dėl ginčijamo 2012-01-19 tarpusavio užskaitos akto, sudaryto tarp UAB „Prekmeda“, UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Srega 2“, konstatuotina, kad UAB „Prekmeda“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovams UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, kuri savo įsiskolinimą dėl UAB „Prekmeda“ sumažino 52920,42 Lt sumai, tuo pažeidžiant kitų ieškovo įmonės kreditorių teises;
3) UAB „Prekmeda“, sudarydama 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą, žinojo apie kitų kreditorių teisių pažeidimą, nes sudarytame UAB „Prekmeda“ 2011-12-31 balanse (b.l. 21) nurodė, kad įmonės turtas sudarė 1730586 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai –1920610 Lt, bei 2011-12-31 UAB „Prekmeda“ direktoriaus K. C. sudarytame skolų kreditoriams sąraše (b.l. 23) nurodytos skolos tiekėjams bendrai 777069,24 Lt sumai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2012-01-19 sudarytas tarpusavio užskaitos aktas pažeidė kitų UAB „Prekmeda“ kreditorių teises, nes UAB „Prekmeda“, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę atsakovams UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-619/2006) bei interesus, nes BUAB „Prekmeda“ turtinė padėtis jau buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Šiuo atveju taip pat reikia išskirti faktinį ir teisinį įmonės nemokumą. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas, kurį patvirtina ta aplinkybės, kad sudarytame UAB „Prekmeda“ 2011-12-31 balanse (b.l. 21) įmonės turtas įvertintas 1730586 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai –1920610 Lt, bei 2011-12-31 UAB „Prekmeda“ direktoriaus K. C. sudarytame skolų kreditoriams sąraše (b.l. 23) nurodytos skolos tiekėjams bendrai 777069,24 Lt sumai, kad didelę dalį įmonės turto 610000 Lt sumai sudarė UAB „Srega“ akcijos (b.l. 152), kurios faktiškai buvo bevertės, atsižvelgiant į tai, kad šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla (b.l. 205-208) ir ši įmonė savo veiklą baigė (b.l. 209-210).
Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo neišvengiama UAB „Prekmeda“ pareiga sudaryti 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnis).
Vertinant atsakovų UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“ nesąžiningumą, nėra būtina įrodyti, jog šių įmonių žinojimas būtų nukreiptas į konkretų įmonės kreditorių, nes nagrinėjamu atveju užtenka, kad šios įmonės ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo betarpiškai susijusios. Ginčijamo 2012-01-19 tarpusavio užskaitos akto sudarymo metu abiejų atsakovų UAB „Mažoji Venecija 2“ ir UAB „Srega 2“ direktorius (b.l. 68 -70, 71-73) buvo Ž. P., o valdybos nariu abejose įmonėse buvo K. C., kuris tuo pačiu metu buvo UAB „Prekmeda“ ir UAB „Stiklo artelė“ direktoriumi (b.l. 64-67, 74-77). Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek visi atsakovai žinojo, jog toks 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktas sustiprins UAB „Prekmeda“ nemokumą, nes atsakovams, kaip juridiniams asmenims dėl verslo vykdymo keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, ir atsakovams turėjo būti žinoma, kad UAB „Prekmeda“ turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tuo sumažinant jų galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, bei patvirtina šalių nesąžiningą dalykinę praktiką, pažeidžiančią kitų įmonės UAB „Prekmeda“ kreditorių teises.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijamu 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktu atsakovams UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“ buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, o UAB „Prekmeda“ neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Be to, UAB „Prekmeda“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę UAB „Stiklo artelė“ gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius. Iš UAB „Mažoji Venecija 2“ gautina 52920,42 Lt suma galėjo ir turėjo būti panaudota visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tiek UAB „Prekmeda, tiek UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“, sudarydamos 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą, buvo nesąžiningos, nes turėjo žinoti, jog pažeidžia kitų UAB „Prekmeda“ kreditorių teises ir interesus.
CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas (žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises).
Vertinant atsakovų UAB „Stiklo artelė“, bei UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Srega 2“ sąžiningumą, konstatuotina, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, žinojo apie sunkią ieškovo UAB „Prekmeda“ finansinę padėtį, tačiau, nepaisydami kitų kreditorių interesų, sudarė 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą su ieškovu. Taigi, veikė pažeisdami sąžiningumo imperatyvą. Vertinant sąžiningumą, pažymėtina tai, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas - nagrinėjamu atveju juridinis asmuo, vykdantis verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Šiuo atveju ginčijamo sandorio šalys buvo verslą vykdančios įmonės, kurioms keliami didesni rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.), nes UAB „Prekmeda“ neprivalėjo sudaryti 2012-01-19 tarpusavio užskaitos aktą, įvertinus, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos UAB „Prekmeda“ kitų kreditorių teisės ir interesai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, nes nagrinėjamu atveju taikant šį teisės institutą, kaip priemonę, galima atstatyti UAB „Prekmeda“ pažeistą mokumą ir sugrąžinti ieškovą UAB „Prekmeda“ į ankstesnę turtinę padėtį ir atstatyti finansines galimybes (CK 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė restituciją, nes 52920,42 Lt suma, atitinkanti 15326,81 EUR, turi būti grąžinta bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir pinigai naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi yra iškelta UAB „Stiklo artelė“ bankroto byla (b.l. 203-204), todėl pirmosios instancijos teismui po restitucijos taikymo pripažinus, kad BUAB „Prekmeda“ skola UAB „Stiklo artelė“ padidėjo 529210,42 Lt, BUAB „Prekmeda“, turėdama galiojantį kreditorinį reikalavimą į BUAB „Stiklo artelė“, turi teisę jį pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka BUAB „Stiklo artelė“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą panaikinti UAB „Prekmeda“, UAB „Mažoji Venecija 2“, UAB „Stiklo artelė“ ir UAB „Srega 2“ 2012-01-19 sudaryto tarpusavio užskaitos akto dalį, kuria UAB „Prekmeda“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Stiklo artelė“, UAB „Mažoji Venecija 2“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Prekmeda“, UAB „Srega 2“ 52920,42 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą UAB „Mažoji Venecija 2“ ir taikyti restituciją, bei pripažinti, kad BUAB „Prekmeda“ turi 52920,42 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Mažoji Venecija 2“, kad BUAB „Prekmeda“ skola UAB „Stiklo artelė“ padidėjo 529210,42 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijamu sandoriu nebuvo užtikrintas šalių komercinis bendradarbiavimas, nes ieškovo įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki ir dėl šios priežasties ginčijamas sandoris negali būti pripažintas atitinkančiu sąžiningą ir dalykinę verslo praktiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sandoris ieškovo įmonės mokumo būklę pablogino ir pažeidė kitų ieškovo įmonės kreditorių interesus, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neapribojo šalių teisės teikti įrodymus, nes teismas tinkamai įgyvendino rungimosi ir šalių dispozityvumo principus civiliniame procese. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingas išvadas. Tai, kad apeliantams nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantams nėra priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantai neįgijo pareigos jas atlyginti (LR Įmonių bankroto įstatymas; CK 1.5 str., 1.137 str., 1.80 str., 1.95 str., 6.6 str., 6.154 str., 6.156 str., 6.158 str.; CPK 5 str. 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą.