Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1574-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
1-1574-961/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01179-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Marekas Paškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 1574-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01179-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; (S) 1.1.6.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Marekui Paškevičiui,nukentėjusiajam S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju-santechniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis 2014 m. spalio 20 d., apie 20.24 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš Olandų – S. Batoro gatvių žiedinės sankryžos į S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tai yra, iš žiedinės sankryžos įvažiuodamas į S. Batoro gatvės važiuojamosios dalies pirmąją eismo juostą nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų nereguliuojama pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį S. S., ir jį partrenkė, dėl ko S. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. B. kaltas prisipažino ir parodė, kad važiavo Olandų gatve, buvo prietema, lynojo. Prie žiedo pristabdė automobilį, apsidairė. Automobilių nebuvo. Pradėjo važiuoti ir netikėtai pamatė pėsčiųjų perėjoje žmogų. Buvo slidu, nespėjo sustabdyti automobilio ir partrenkė pėsčiąjį. Pripažįsta, kad reikėjo sustoti ir atidžiau apsidairyti. Buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį į namus jo aplankyti, bet sūnus neįleido. Taip pat kartą buvo nuvažiavęs į ligoninę, bet nukentėjusiajam tuo metu buvo atliekami kažkokie tyrimai. Daugiau pas jį nevažiavo. Su pareikšto ieškinio dydžiu, neturtinės žalos suma, nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiojo S. S. teismui duotais parodymais, kad ėjo vakare į parduotuvę ir pėsčiųjų perėjoje jį partrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Iš karto buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Anksčiau sakė, kad neturi kaltinamajam pretenzijų, bet po to supyko, kad jo nelankė ligoninėje. Sutinka tartis su kaltinamuoju dėl susitaikymo.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, Vilniuje, S.Batoro g. – Belmonto g. (b.l. 6-12);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistės D. Z. išvada Nr. T-A 9300/14(01), kad A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 20);

2014- 11-21 dokumentų apžiūros protokole duota teismo medicinos specialisto išvada, kad S. S. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje krūtinkaulio projekcijoje, dešinio šeivikaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva dešinio kelio srityje, krūtinkaulio kūno lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal šiuo metu turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 25);

Liudytoju apklausto S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-10-20 apie 20 val. jis buvo Vilniuje, kur nuo Peteliškių gatvės pusės atėjo iki Stepono Batoro gatvės. Perėjo vienos krypties eismo juostas, paskui atėjo iki priešingos krypties eismo juostų, kur transporto eismas vyksta nuo žiedinės sankryžos. Arti tuo metu mašinų nepastebėjo, todėl įžengė į perėją ir ėjo ramiu tempu. Praėjo vieną tos krypties eismo juostą, paskui įžengė į kitą juostą, o tada buvo partrenktas automobilio. Dėl eismo įvykio jis vairuotojui jokių pretenzijų neturi (b.l. 26-27);

Liudytoju apklausto R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-10-20 apie 20.20 val. vairavo automobilį Honda Civic ir važiavo Vilniuje, iš žiedinės sankryžos suko į Stepono Batoro gatvės antrą eismo juostą. Matė, jog ta pačia kryptimi pirma eismo juosta, kiek labiau priekyje, važiavo automobilis VW Sharan, apie 40-50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, pradėjo lynoti, kelio danga buvo šlapia, kelias apšviestas, tačiau apšvietimas buvo labai prastas. Netikėtai pamatė, jog iš kelio kairės pusės į pėsčiųjų perėją įžengė pėsčiasis, kuris greitu tempu ėjo į kitą gatvės pusę maždaug perėjos viduriu. Automobilio VW Sharan vairuotojas stabtelėjo prieš perėją, tačiau ir pėsčiasis, pastebėjęs artėjantį šį automobilį, antros eismo juostos viduryje stabtelėjo ir bandė žengti žingsnį atgal, po to, pastebėjęs, jog automobilis VW Sharan pradėjo stabdyti, vis tik žengė vėl į priekį ir toliau greitai ėjo. Automobilio VW Sharan vairuotojas, tikriausiai pamatęs stabtelint pėsčiąjį, nustojo stabdyti ir toliau važiavo, o kadangi po to ir pėsčiasis toliau tęsė judėjimą, tai automobilio VW Sharan vairuotojas jau nebesugebėjo sustoti ir partrenkė pėsčiąjį automobilio priekiniu kairiuoju sparnu, nuo smūgio pėsčiasis dalinai užvirto ant variklio dangčio ir atšoko atgal, o paskui, automobiliui sustojus, nukrito ir gulėjo priešais automobilio priekinę kairę dalį apie 1-1,5 m atstumu, maždaug ties juosta, skiriančia antrą ir pirmą eismo juostas. Iki partrenkimo momento pėsčiasis įveikė visą antrąją eismo juostą ir apie 0,5 m pirmosios juostos (b.l. 30-31).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. 2014 m. spalio 20 d., apie 20.24 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš Olandų – S. Batoro gatvių žiedinės sankryžos į S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tai yra, iš žiedinės sankryžos įvažiuodamas į S. Batoro gatvės važiuojamosios dalies pirmąją eismo juostą nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų nereguliuojama pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį S. S., ir jį partrenkė, dėl ko S. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad A. B. eismo įvykio metu buvo blaivus. Taigi kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Civilinis atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė Išmokos potvarkį Nr. 14/300-3633/2 ECA paprastosios draudimo sutarties bei 2015-07-28 vietinio mokėjimo nurodymo nuorašą, iš kurių matyti, kad S. S. išmokėjo iš viso 1697,48 Eur žalos atlyginimo, iš jų 197,48 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 91-92).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. ir nukentėjusysis S. S. pareiškė, kad susitaikė. Kaltinamasis įsipareigojo per dvi dienas pervesti į nukentėjusiojo sąskaitą 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis patvirtino, kad draudimo bendrovė pervedė jam 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, nurodė, kad sutinka su kaltinamojo įsipareigojimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Kaltinamasis A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis neteistas (b.l. 42), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 43-44), susitaikė su nukentėjusiuoju, sutinka ir įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė