Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-01 · Administracinė byla Nr. eI-1851-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
eI-1851-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00628-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo
A. Č.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1851-162/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Mantui Pečiuliui,

atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Virginijai Gražinienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č.,

2016 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. dėl Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. PS-5 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. PS-5 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) prašyme nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-136 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) posto vyresniojo inspektoriaus A. Č. neteisėtų veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2016 m. kovo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1087, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos TM posto vyresnysis inspektorius A. Č. 2016 m. vasario 11 d. apie 15.50 val. pasibaigus poilsio laikui (nuo 14.44 val. iki 15.40 val.), aptarnaudamas muitinės interesanto UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą Tomą Morkūną, pietavo tam neskirtoje vietoje, laikė ir vartojo maisto produktus piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vietoje (dokumentų priėmimo darbo vietoje ant darbo stalo prie kompiuterio buvo sudėti indai su dalinai suvalgytu maistu ir valgymo įrankiais), nors posto tarnybinėse patalpose yra atskira patalpa skirta poilsiui ir pavalgymui. Be to, pietų metu pareigūnas A. Č. buvo išvykęs iš posto, todėl turėjo galimybę papietauti ne posto patalpose.

Taip pat nurodo, kad pareigūnas A. Č. 2016 m. vasario 11 d. apie 15.50 val., pasibaigus minėtam poilsio laikui (nuo 14.44 val. iki 15.40 val.), aptarnaudamas muitinės interesanto UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą, tarnybos metu dėvėjo neuniformines (džinsines) kelnes, avėjo laisvalaikio avalynę kartu su uniforminiais drabužiais (trikotažiniais muitinės pareigūno uniforminiais marškinėliais).

Šalies argumentai

Teigia, jog minėta savo veikla pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-750 patvirtintų Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisyklių 30.2 punktą ir kitų teisės aktų nuostatas, tuo būdu padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti, nuspręsta pareigūnui A. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareigūnas A. Č. yra Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamo organo narys, todėl Muitinės departamentas 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (5.46)3B-3641 kreipėsi į Klaipėdos TM darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas leisti skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. PS-5 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad pareigūnui skirtina tarnybinė nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam teisės nusižengimui.

Pareiškėjas su minėtais Klaipėdos TM darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo motyvais nesutinka ir teigia, jog tokiu atsisakymu Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, kadangi ji įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl narystės profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai kolektyvinei sutarčiai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą. Akcentuoja, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama būtent dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Teigia, jog Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, tuo būdu pažeidžia viešąjį interesą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Mantas Pečiulis prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Akcentavo, jog profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda per griežta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti tarnybinės nuobaudos dydžio ar jos pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nurodytu pagrindu viršija profesinės sąjungos kompetencijos ribas.

Atsiliepimas

Atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Virginija Gražinienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareigūnas A. Č. yra aktyvus profesinės sąjungos narys ir siekia darbo sąlygų pagerinimo bei tinkamų darbo grafikų sudarymo, todėl už tai pareigūnas yra persekiojamas ir baudžiamas.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime nurodo nesutinkanti, kad pareigūnui A. Č. būtų skirta tarnybinė nuobauda. Paaiškina, jog pareigūnas grįžo į padalinį 15.35 val. Prie langelio stovėjo UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovas Tomas Morkūnas, kuris paprašė prijungti tranzito deklaraciją, motyvuodamas noru, kad mašina su kroviniu išvyktų iki 16.00 val. Nenorėdamas gaišinti deklaranto ir norėdamas maksimaliai tenkinti interesanto teisėtus poreikius, pareigūnas prijungė tranzito deklaraciją 15.38 val. Atliekant šiuos veiksmus jokių interesantų, transporto atvykimo ar prekių pateikimo nebuvo. Sekdamas, kol prisijungs deklaracija, pareigūnas A. Č. ruošėsi persirengti.

Atkreipia dėmesį, kad nors padalinio tarnybinėse patalpose ir yra atskira patalpa skirta poilsiui ir pavalgymui, tačiau ši patalpa neatitinka elementarių higienos ir sanitarijos normų, ji nevaloma, joje pilna dulkių.

Nurodo, jog pareigūnui A. Č. dirbant prie kompiuterio, į tarnybos vietą atvyko posto viršininkė, kuri nurodė, kad reikia sulaukti kito (pakaitinio) inspektoriaus ir tik tuomet pietauti. Pagal Klaipėdos krovinių posto vidaus darbo taisyklių 7 punktą, postui vadovauja ir darbą organizuoja posto viršininkas, kuris, sudarydamas darbo grafiką, žino, kad į muitinės tarnybos vietą skiria tik vieną pareigūną, todėl derinti pietų ir poilsio laiką yra komplikuota. Teigia, jog vertinant muitinės tarnybos vietos užimtumą, prekių srautus, jų fizinį tikrinimą, deklaravimą nustatyta tvarka, ir neradus pakaitinio pareigūno, galima likti ir be pietų bei poilsio, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsniui. Atkreipia dėmesį, jog minėtas straipsnis nereikalauja gauti vadovo leidimo papietauti po keturių valandų nepertraukiamo darbo.

Mano, jog pareiškėjas nepateikė profesinei sąjungai įrodymų, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas siekia susidoroti su pareigūnu A. Č. kaip su darbuotojų atstovu, o ne siekia užtikrinti darbo drausmę.

Nurodo, jog pagal 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties 27.3 punktą, profesinė sąjunga spręsdama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vertina tarnybinės nuobaudos pagrįstumą. Mano, jog nebuvo padarytas joks tarnybinis nusižengimas, todėl pareiškėjo siekis skirti tarnybinę nuobaudą vienam iš profesinės sąjungos lyderių gali būti vertinamas tik kaip pareigūno A. Č. nubaudimas už veiklą profesinėje sąjungoje. Pažymi, jog teisės normose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamo organo narių apsaugos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, siekį išvengti galimų darbdavio teisės taikyti drausminio poveikio priemones darbuotojams piktnaudžiavimų, taip siekiant pašalinti jam nepalankius profesinių sąjungų atstovus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog siekdamas neužlaikyti interesanto bei maksimaliai tenkinti jo teisėtus poreikius, stengėsi greičiau atlikti savo pareigas, todėl galbūt buvo padarytas nežymus tarnybinis pažeidimas, nes nespėjo persirengti ir susitvarkyti darbo vietos. Akcentavo, kad pareiškėjas nėra sudaręs tinkamų sąlygų pietauti, todėl iš esmės sudaro sąlygas daryti tarnybinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (minėta, toliau – ir Klaipėdos TM) darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. rašto Nr. PS-5, kuriuo pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM posto vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos TM posto vyresnysis inspektorius A. Č. yra Klaipėdos TM darbuotojų profesinės sąjungos renkamo organo – Švietimo ir kultūros komiteto narys.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-136 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą pagal Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus 2016 m. vasario 24 tarnybiniame pranešime Nr. 7B-867 pateiktą informaciją dėl Klaipėdos TM posto vyresniojo inspektoriaus A. Č., atliekančio pareigas Klaipėdos krovinių poste, veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. kovo 25 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1087 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nurodyta, kad Klaipėdos TM posto vyresnysis inspektorius A. Č. 2016 m. vasario 11 d. apie 15.50 val., pasibaigus poilsio laikui (nuo 14.44 val. iki 15.40 val.), aptarnaudamas muitinės kliento UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą Tomą Morkūną, pietavo tam neskirtoje vietoje, laikė ir vartojo produktus piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vietoje (dokumentų priėmimo darbo vietoje ant darbo stalo prie kompiuterio buvo sudėti indai su dalinai suvalgytu maistu ir valgymo įrankiais), nors posto tarnybinėse patalpose yra atskira patalpa skirta poilsiui ir pavalgymui, be to, pareigūnas poilsio laiku buvo išvykęs iš posto ir turėjo galimybę papietauti ne posto patalpose. Nurodyta, jog pietų pertraukos laikas nebuvo derintas su Klaipėdos krovinių posto pamainos viršininku A. M., be to, A. Č. 2016 m. vasario 11 d. apie 15.50, pasibaigus poilsio laikui, aptarnaudamas muitinės kliento UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą, tarnybos metu vilkėjo trikotažiniais muitinės pareigūno uniforminiais marškinėliais, dėvėjo džinsines kelnes, avėjo laisvalaikio avalynę. Išvadoje konstatuota, jog tokiu būdu pareigūnas A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-750 patvirtintų Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisyklių 30.2 punktą, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. RŽ3-45 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. RŽ3-561 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vidaus darbo taisyklių 55.5, 55.7 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.10 punktą, Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1B-797, 7.16, 7.20 punktus ir tuo būdu padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad A. Č. Lietuvos Respublikos muitinėje dirba nuo 1992 m. liepos 20 d., per visą tarnybos laikotarpį buvo paskirta viena pastaba ir griežtas papeikimas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatintas vardine dovana, 2014 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, kvalifikacija tobulinta 19 kartų, todėl pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Muitinės departamentas 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (5.46)3B-3641 kreipėsi į Klaipėdos TM darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą Klaipėdos TM posto vyresniajam inspektoriui A. Č., atliekančiam pareigas Klaipėdos krovinių poste, skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. PS-5 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM posto vyresniajam inspektoriui A. Č., motyvuotas pastabas išdėstydama 2016 m. kovo 30 d. rašte „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados“.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986, nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (1 straipsnio 1 dalis). Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (1 straipsnio 2 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalis numato, jog muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams (kurie išrinkti į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą) skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 (toliau – ir Sutartis), sudarytos tarp Muitinės departamento ir Lietuvos Respublikos muitinėje veikiančios profesinės sąjungos bei Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, 27 punkte nustatyta, kad tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje šalys įsipareigoja laikytis šių taisyklių: <...> 27.3) įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumo tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. <...> 27.4) profesinės sąjungos gali teikti motyvuotą siūlymą darbdaviui panaikinti darbuotojo tarnybinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinę nuobaudą skiria ne dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2771-552/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, turi nurodyti tam tikrus faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, t. y., ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tai reikalinga tam tikrai pusiausvyrai užtikrinti, kuri nevaržytų pareigūnų teisių dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – leistų išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija privalo įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, t. y., kad pareigūnas nebuvo diskriminuojamas dėl savo narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje, o nuobaudos skyrimą lemia konkretūs tarnybinio nusižengimą patvirtinantys faktai. Kita vertus, pareiškėjas, ginčydamas profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nors ir turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, sprendžiant ginčą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, su pažeidimo faktu susijusių aplinkybių įrodinėjimo ribos neturi būti išplečiamos iki išsamaus tarnybinio nusižengimo fakto tyrimo bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo iš esmės vertinimo, nes tai jau sudaro kito pobūdžio ginčo – dėl tarnybinės atsakomybės taikymo teisėtumo – dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-492/2015).

Minėta, jog Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. balandžio 14 d. skundžiamą aktą (raštą) Nr. PS-5, kuriuo atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM posto vyresniajam inspektoriui A. Č., grindė 2016 m. kovo 30 d. raštu „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados“, kuriame pateikė nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvus.

Klaipėdos TM darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. PS-4 nurodė, jog sutinka, kad buvo padarytas nežymus pažeidimas dėl susidariusių žmogiškųjų aplinkybių, tačiau nurodė, kad siūloma tarnybinė nuobauda – pastaba, yra per griežta, kadangi: 1) Klaipėdos TM Krovinių posto viršininkė R. Š. tarnybiniame pranešime neobjektyviai pateikė faktus – jos išvardinti nusižengimai nepasitvirtino; 2) aptarnaudamas muitinės klientą UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytoje vietoje A. Č. pietavo ir ant stalo buvo pasidėjęs maistą (pietų pertrauka dar nebuvo pasibaigusi), kurio per skubėjimą nespėjo nunešti į greta esančią patalpą, skirtą poilsiui ir pavalgymui, nes siekė kuo greičiau suteikti muitinės paslaugas; 3) maistas buvo likęs po pietų, nes patalpos, skirtos poilsiui ir pavalgymui neatitinka elementarių higienos ir sanitarijos normų; 4) pareigūnas A. Č. grįžęs po pietų pertraukos persirengti nespėjo, nes stengėsi kuo greičiau aptarnauti UAB „Tranzito paslaugų centras“ atstovą.

Atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą sprendė, kad siūloma tarnybinė nuobauda – pastaba, yra per griežta ir neadekvati padarytam nusižengimui, todėl pasiūlė apsiriboti pokalbiu su pareigūnu aptariant susidariusią situaciją poste ir neskirti tarnybinės nuobaudos.

Įvertinus Klaipėdos TM darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. PS-4 pateiktus motyvus, kuriais grindžiamas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. Č., spręstina, jog jame atsakovė iš esmės ginčija tarnybinės nuobaudos griežtumą bei jos teisėtumą, tačiau nepateikia motyvų bei nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo.

Pažymėtina, jog nors teismo posėdžio metu profesinės sąjungos atstovė ir akcentavo, kad pareigūnas A. Č. yra persekiojamas už tai, kad yra aktyvus profesinės sąjungos narys ir siekia darbo sąlygų pagerinimo (skirtos poilsiui ir pavalgymui patalpos sutvarkymo, tinkamų darbo grafikų sudarymo), tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šiuo aspektu pareigūnas yra diskriminuojamas. Tuo labiau, jog Klaipėdos TM darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. PS-4 profesinė sąjunga kaip tik sutinka, kad pareigūnas A. Č. padarė tarnybinį nusižengimą ir teigia, kad padarytas nežymus tarnybinis pažeidimas, todėl pasiūlė pareiškėjui apsiriboti pokalbiu su pareigūnu. Akcentuotina, jog byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų apie tai, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas visiškai nepagrįstai, piktnaudžiaujant įgaliojimais, ar atliktas ryšium su pareigūno A. Č. dalyvavimu profesinėje sąjungoje. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog galėjo būti padarytas nežymus tarnybinis nusižengimas dėl to, kad norėjęs greičiau interesantui sutvarkyti dokumentus, todėl nespėjo persirengti ir susitvarkyti savo darbo vietos. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. ir nurodė, kad pareiškėjas nėra sudaręs tinkamų sąlygų pietauti, tačiau nepaisant to, kad darbdavys nesutvarko poilsio patalpos, skirtos poilsiui ir pavalgymui, nesudaro pagrindo daryti tarnybinį nusižengimą, jį pateisinti, ar kitaip menkinti valstybės institucijos – muitinės įvaizdį (pvz., priimti interesantus darbo vietoje, kurioje buvo pietauta ir liko nesutvarkyta po pietų ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, jog profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda per griežta ar nepagrįsta bei nenurodydama jokių kitų argumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog tarnybinė nuobauda susijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje, ar tarnybinė nuobauda akivaizdžiai nepagrįsta, veikė viršydama savo įgaliojimus ir pažeisdama Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Sutarties 27.3 punktą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-368/2012 išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju šios bylos individualios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas iš esmės pažeidė pareiškėjo interesus. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovės neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, taip sutrikdant tarnybinę drausmę, keliant pavojų viešajam interesui.

Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas), patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų kelia griežtus tarnybinės drausmės reikalavimus. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Etikos kodekso 7.8 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas, pagal kurį tarnautojas (pareigūnas) privalo tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda (tvarkingumu), kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį. Etikos kodekso 9.10 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo užtikrinti, kad darbo vieta visada būtų švari ir tvarkinga. Statuto 42 straipsnio 1 dalis numato, jog kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Akcentuotina, jog profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos valdymo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2206-520/2016).

Byloje nustatyta, kad pareigūnas A. Č. atlikdamas jam priskirtas funkcijas, galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, todėl pareiškėjas inicijavo tarnybinį patikrinimą, t. y. pareiškėjas ėmėsi teisės aktais nustatytų priemonių operatyviai ir veiksmingai reaguoti į galimą tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą trukdo pareiškėjui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą muitinės tarnybai, kenkia jos prestižui, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015, 2016 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2206-520/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2771-552/2015).

Akcentuotina, jog teisės aktai visiems valstybės tarnybos pareigūnams numato galimybę tarnybines nuobaudas, jų pagrįstumą, ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog nuobaudos skyrimą lemia Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti faktai, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas ne dėl pareigūno A. Č. dalyvavimo profesinėje sąjungoje, todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai pareigūnui sukuria privilegijas kitų valstybės tarnybos pareigūnų atžvilgiu.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos TM darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. aktas Nr. PS-5, kuriuo pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Klaipėdos TM posto vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č., pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą, gerinti jos įvaizdį ir tuo būdu daro žalą institucijai ir valstybei, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. PS-5 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė