- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- 1-521-1269/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43340-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Purvys
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Č. 2025 m. gruodžio 13 d. apie 01.50 val. Vilniuje, Verkių g. 35, ties sankryža su Kareivių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam 1,99 promilių neblaivumą.
A. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. gruodžio 12 d. buvo pakviestas į Kalėdinį vakarėlį, prieš tai visą dieną dirbo, net neturėjo laiko pavalgyti. Kitą dieną turėjo daug svarbų reikalų, todėl į vakarėlį nuvyko su jam priklausančiu automobiliu, nes neplanavo vartoti alkoholio. Tačiau taip atsitiko, kad pavartojo viskio, išgėrė kelis stikliukus, savijauta buvo gera, todėl sėdo prie vairo ir išvažiavo. Žinojo, kad išgėrus vairuoti negalima, tačiau nesijautė neblaivus ir nenorėjo palikti automobilio, nes anksti ryte reikėjo keltis ir važiuoti. Važiavo namo, išgirdo garsinius signalus ir tada jį sustabdė policijos pareigūnai. Neatsimena, kad kirto raudoną šviesoforo signalą, galbūt buvo užsimiegojęs, nes buvo 2 val. nakties. Mano, kad be priežasties pareigūnai nestabdytų. Po to, kai papūtė į alkotesterį, išėjo pėsčias namo. Su alkotesterio parodymais sutinka. Alkoholį vartoja nedažnai, neatsimena, kada paskutinį kartą prieš tai vartojo. Vairuoja daugiau nei 20 metų, pirmą kartą vairavo išgėręs. Turi dar vieną automobilį, kuriuo važinėja buvusi žmona. Dirba (duomenys neskelbtini) profesijos mokytoju, pajamos per mėnesį 1200 Eur, išlaiko du vaikus ir turi paskolą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti širdies draugės V. V. atsakomybei. Supranta, kad praras teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prašo nekonfiskuoti automobilio, kuriuo naudotųsi jo sūnus (b. l. 157–158).
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Įtariamasis A. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 15 d., parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, automobilis VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam (b. l. 56).
Įtariamasis A. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 18 d., parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, 2025 m. gruodžio 12 d. visą dieną dirbo, o vakare dalyvavo Kalėdiniame vakarėlyje. Iki vakarėlio visą dieną nieko nevalgė ir buvo labai pavargęs. Į vakarėlį (duomenys neskelbtini) g., atvyko jam priklausančiu automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš anksto neplanavo vartoti alkoholio, nes kitą dieną turėjo svarbių reikalų, tačiau vakarėlio metu gėrė viskį. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tačiau tikrai nedaug. Vakarėlio metu taip pat nieko nevalgė. Kai nusprendė vykti namo, atsisėdo už jam priklausančio automobilio vairo, važiavo vienas, savijauta buvo gera, nesijautė girtas, manė, kad yra blaivus. Važiuodamas namo Verkių gatve, išgirdo policijos specialųjį garsinį signalą, todėl sustabdė automobilį. Prie transporto priemonės priėjo uniformuoti policijos pareigūnai, pasisveikino, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus ir paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad vartojo. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, su tuo sutiko, nes buvo įsitikinęs, kad, jeigu ir bus nustatytas girtumas, jis bus normos ribose. Pirmuoju patikrinimu jam buvo nustatyta 2,01 promilių girtumas, antruoju – 1,99 promilių. Alkotesterio parodymų neginčijo. Policijos pareigūnai užpildė procesinius dokumentus, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Pažymi, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl neatmeta galimybės, kad jo liga galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, nes alkoholį vartojo nedaug, o sergant (duomenys neskelbtini) alkoholis organizme skaidomas prastai. Taip pat galimai įtakos turėjo didelis nuovargis ir alkis. Supranta, kad tai jo nepateisina, labai gailisi dėl savo pavojingo ir neatsakingo elgesio (b. l. 64–65).
Liudytojas M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gruodžio 13 d. vykdant patruliavimą nustatytu maršrutu su kolegomis tarnybiniu automobiliu apie 01 val. 46 min. buvo pastebėtas įtartinai judantis automobilis VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl priimtas sprendimas jį patikrinti. Privažiavus prie sankryžos Vilniuje, Verkių g. ir Kareivių g., minėtas automobilis stovėjo prie raudono šviesoforo signalo, tačiau, artėjant tarnybiniam automobiliui, pradėjo važiuoti per draudžiamą – raudonos spalvos – šviesoforo signalą ir tęsė važiavimą Verkių gatve. Automobilį sustabdžius nustatyta, kad jį vairavo A. Č., kitų asmenų transporto priemonėje nebuvo. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklaustas apie alkoholio vartojimą, patvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo. Atlikus patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, pakartotinio patikrinimo metu nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Pokalbio metu vairuotojas pripažino padarytą veiką ir išreiškė gailestį (b. l. 46–48).
2025 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 13 d. apie 01 val. 50 min. Vilniuje, Verkių g. ties sankryža su Kareivių gatve, sustabdžius automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus vairuotojas A. Č., kuris į alkoholio matuoklį pirmu bandymu įpūtė 2,01 promilių, antru bandymu 1,99 promilių. Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus „draudimas vairuoti transporto priemonę esant neblaiviu“ (b. l. 6–14).
2025 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota Verkių g., šalia 35 numeriu pažymėto pastato, sustabdyto automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrint automobilio išorę užfiksuota, kad apgadinimų nėra. Apžiūrint automobilio vidų užfiksuota, kad viduje matosi gale šalia galinių sėdynių tuščios alaus „VOLFAS-ENGELMAN“ 0,58 l. 5,2% alk. ir sidras „Vilkmergės“ 0.5 l. 5,4 % alk., tuščias butelis trauktinės „DĖVYNERIOS“ 0.2 l 35% alk (b. l. 17–29).
2025 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 13 d. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėju M. G. ir 2-ojo skyriaus tyrėju R. R. tarnybiniu automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu V1731, apie 01 val. 46 min. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie Verkių g.–Kareivių g. sankryžos, prie raudono šviesoforo signalo stovėjo minėtas automobilis VOLVO XC70, kuris jiems privažiavus pradėjo važiuoti per raudonos spalvos šviesoforo signalą. Automobilis važiavo tolyn Verkių g. Sustabdžius automobilį prie vairo sėdėjo A. Č., automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Pareikalavus asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis sunkiai orientavosi aplinkoje, paklaustas, ar vartojo alkoholio, atsakė, kad taip. Patikrinus A. Č. blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2.01 promilių neblaivumas. 02 val. 06 min. antro pūtimo metu nustatyta 1.99 promilių neblaivumas. A. Č. dėl vairavimo neblaiviam surašytas šaukimas į policijos komisariatą. Automobilis išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Bendraujant su vairuotoju jis dėl veikos sutiko ir gailėjosi (b. l. 30–31).
2025 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „export-hlvj3“ užfiksuota kaip pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdi tamsių plaukų vyras su barzda. Pareigūnas prisistato, paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vyras nerišliu balsu pasako, jog prie savęs neturi. Pareigūnas paklausia, ar vartojo alkoholį, vyras pasako, kad gėrė – nedaug alkoholio vartojo. 1 min. 15 sek. vyksta pirmas pūtimas į alkotesterį, kuris pavyksta iš antro karto, parodomas 2.01 promilių neblaivumas. Bendraujant su pareigūnų matoma ir girdima iš vyro elgesio ir balso, jog šis nėra blaivus. Vaizdo įraše „export-hvbf1“ užfiksuota kaip 00 val. 40 sek. vyksta antras pūtimas, kuris parodo 1.99 promilių neblaivumą. Vyras beveik nukrenta dėl girtumo. Vaizdo įraše „export-qomne“ užfiksuota kaip pareigūnas fiksuoja automobilio išorę ir vidų telefono kamera (b. l. 41–43).
AB „Regitra“ duomenimis automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Č. (b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VOLVO XC70 AWD vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3730 Eur (b. l. 36).
2025 m. gruodžio 13 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. Č. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 13 d. 01.48 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2025 m. gruodžio 13 d. 02.06 val. – 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 37). Analogiški A. Č. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 39–40). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2026 m. gegužės 20 d. (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Č. 2025 m. gruodžio 13 d. apie 01.50 val. Vilniuje, Verkių g. 35, ties sankryža su Kareivių g., vairavo automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. Č. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad A. Č. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo policijos pareigūno M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2025 m. gruodžio 13 d. tarnybiniai pranešimai; 2025 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; vaizdo įrašai bei 2025 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas; 2025 m. gruodžio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas; A. Č. neblaivumo faktą (1,99 promilių) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. gegužės 20 d.).
Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. Č. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl A. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 147–148).
A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo širdies draugė V. V. pasirinkta laiduotoja, nes ji yra teigiama moteris ir daro jam labai gerą poveikį. Su V. V. jie gyvena kartu nesudarę santuokos daugiau nei vienerius metus. Sužinojusi apie įvykį ji reagavo neigiamai, jie daug kalbėjosi. V. V. yra geras žmogus, gera mama, gera, protinga moteris, labai tvarkinga, teisingai žiūri į dalykus. Savaitgaliais jie kartu eina į kiną, pasivaikščioti. Kaltinamojo nuomone, V. V. jam yra autoritetas ir galės daryti jam teigiamą įtaką.
Galima laiduotoja V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį jai pasakė pats kaltinamasis, ją dėl to ištiko šokas, nes nesitikėjo, kad taip galėtų įvykti. Ji nuo 2023 metų dirba buhaltere UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, turi įgijusi du (duomenys neskelbtini) išsilavinimus, augina du vaikus, sūnus jau savarankiškas, dirba, o dukra dar paauglė. Jos mėnesio pajamos yra 1330 Eur. Ji yra geranoriška, pasitiki žmonėmis, draugiška, linksma, turi daug draugų. Alkoholį vartoja labai retai, sportuoja. Ji pati taip pat vairuoja automobilį, tėvai gyvena kaime, dažnai reikia važiuoti į sodą, todėl automobilis būtinas. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nedidelę avariją. Kaltinamasis ją gerbia, įsiklauso į jos nuomonę, be to, ir pats supranta, kad negerai pasielgė. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jos ir kaltinamojo atlyginimai nedideli, jiems reikia išlaikyti vaikus, taupo mokslams.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šia nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina jį apibūdinančių duomenų visuma. Bylos duomenimis A. Č. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) profesijos mokytoju, yra išsiskyręs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių vienas nepilnametis. Kaltinamasis neteistas ir nors anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau, atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (daugiausia KET pažeidimai), į tai, kad dauguma penkerių metų laikotarpiu jo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su nustatyto greičio viršijimu, transporto priemonės statymo tvarkos pažeidimais (b. l. 100–120), už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą neblaiviam) A. Č. administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas, nelaikytina, kad jis nuolat daro itin šiurkščius administracinius nusižengimus ir kad šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Duomenų apie A. Č. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į A. Č. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo širdies draugę V. V.. Bylos duomenimis A. Č. su V. V. gyvena nesudarę santuokos daugiau nei vienerius metus, kartu ir atskirai augina bei išlaiko po (duomenys neskelbtini) vaikus iš ankstesnių santuokų, iš kurių du yra nepilnamečiai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. V. yra neteista, administracine tvarka nebausta, turi du (duomenys neskelbtini) išsilavinimus, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, darbdavio apibūdinama teigiamai. Prašyme perduoti A. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą V. V. nurodė, kad jie su kaltinamuoju vienas kitą gerbia, palaiko, įsiklauso į patarimus ir pastabas, todėl yra tikra, kad gali padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką, jog jis pasitaisytų ir ateityje laikytųsi įstatymų. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad yra geranoriška, draugiška, alkoholį vartoja retai, sportuoja, sužinojus apie įvykį ją ištiko šokas, nesitikėjo, kad taip galėtų įvykti, su kaltinamuoju apie tai kalbėjosi. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. Č. taip pat parodė, kad V. V. jam yra autoritetas bei daro jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. V. atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir kaltinamąjį A. Č. sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, V. V. neigiamai vertina kaltinamojo elgesį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio nuostatas laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laidavimą be užstato, argumentuojant tuo, kad kaltinamojo A. Č. ir galimos laiduotojos V. V. pajamos per mėnesį nėra didelės, be to, jie augina bei finansiškai remia po (duomenys neskelbtini) vaikus iš ankstesnių santuokų, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai, taupo mokslams. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia užstato neskirti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį A. Č., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Su tokia proceso baigtimi sutiko ir prokuroras.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. Č. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).
Minėta, kad šioje byloje nustatyta, jog A. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis automobilį vairavo nakties metu (01.50 val.), kai eismas mieste paprastai nėra intensyvus, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų A. Č. sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, dėl girtumo beveik nukrito. Taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudžių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Dėl to nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgėrė tik kelis stikliukus viskio, savijauta buvo gera, nesijautė neblaivus, sėdo prie vairo, nes nenorėjo palikti automobilio, kadangi anksti ryte reikėjo keltis ir važiuoti. Taigi kaltinamasis, turėdamas ilgametį (daugiau nei 20 metų) vairavimo stažą, neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, ir suprato grėsmę, kurią kelia jo veika kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo A. Č. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. Č. nustatyto neblaivumo laipsnį (nemažai viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ne už šiurkščių KET pažeidimų padarymą, paskirtas baudas sumokėjo, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, A. Č. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.
Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, A. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 15 d. Skirti A. Č. ilgesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė prokuroras, ar dar trumpesnį, kaip prašė gynėja, nėra tikslinga.
Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu aptariamu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).
Nagrinėjamu atveju A. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VOLVO XC70, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 35). Kadangi byloje nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio VOLVO XC70, kurio vidutinė vertė Lietuvoje yra 3730 Eur (su PVM) (b. l. 36), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. Č. padarytam nusikaltimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo A. Č. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti turto konfiskavimo, argumentuojant tuo, kad automobilis VOLVO XC70 yra reikalingas šeimoje, liktų kaltinamojo sūnui, kuris mokosi vairuoti, tačiau nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro galimybės netaikyti minėto automobilio konfiskavimo.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. Č. priklausančio automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nagrinėjamu atveju A. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nors ir nedažnai, tačiau visgi vartoja alkoholį, vadinasi tai daro nepaisant to, kad turi sveikatos problemų (bylos duomenimis jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 145–146). Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis parodė, kad po alkoholio vartojimo prieš sėsdamas prie automobilio vairo jautėsi gerai, nesijautė neblaivus, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų visgi sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, dėl girtumo beveik nukrito.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. Č. taip pat paskirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
VI. Kiti klausimai
A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68–71, 72–75). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Č. priklausančiam automobiliui VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gruodžio 15 d. iki 2026 m. birželio 16 d. (b. l. 85–88). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. Č., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Paskirti A. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. Č. priklausantį automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su disku, kuriame yra pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1. Ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.