Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino T. A. kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 64 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jai 2 500 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad T. A., 2006 m. savo privačiame miško sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini), iškirto 2,5 ha ploto plyną biržę, po kirtimo šioje plyno kirtimo biržėje dirva buvo nearta ir biržė neželdyta pagal individualaus miškotvarkos projekto reikalavimus (savaiminių tikslinių medžių rūšių nėra), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 ir 31.4 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

T. A. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 64 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad iškirto 2,5 ha ploto plyną biržę, po kirtimo šioje plyno kirtimo biržėje dirva buvo nearta ir biržė neželdyta pagal individualaus miškotvarkos projekto reikalavimus (savaiminių tikslinių medžių rūšių nėra). Ginčo dėl faktinių veikos aplinkybių byloje nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po 1000 litų ir pareigūnams – po 1500 litų. Įvertinus tai, kad T. A. kaltinama neatkūrusi 2,5 ha miško, spręstina, jog jai paskirta minimali nuobauda. Švelnesnės nuobaudos skyrimas galėtų būti siejamas su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantės nurodomos aplinkybės (senyvas amžius, neįgalumas), laikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), tačiau jos įvertinamos skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos T. A. nurodomos aplinkybės (pirmas pažeidimas, sunki materialinė padėtis, ėmimasis priemonių pažeidimui pašalinti ir kt.) taip pat nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo švelninti minimalią nuobaudą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma liga nagrinėjamuoju atveju nelaikytina tokia aplinkybe, kuri šalina pažeidėjos kaltę, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja sirgo ir gydėsi stacionare 2 mėnesius, t. y. 2006 m. liepos 21 d. – 2006 m. rugsėjo 29 d., tuo tarpu jokių duomenų, kad vėlesniu 3 metų trukmės laikotarpiu jai būtų buvusi objektyviai apribota galimybė judėti ir imtis veiksmų siekiant atsodinti mišką, byloje nepateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, T. A. turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į Instituciją su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.