Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-5610-237/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
e2-5610-237/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Atsakovas
E. P.
Civilinė byla Nr. e2-5610-237/2018(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00347-2018-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.5.;3.2.3.2.; 2.5.1.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS (UŽ AKIŲ)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios E. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 559,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. paliktas pranešimas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1012-569/2017 nutarė iškelti bankroto bylą E. P. individualiai įmonei. Nutartyje konstatuota, kad įmonė atsiliepimo ir finansinės atskaitomybės duomenų teismui nepateikė, todėl teismas, gindamas viešąjį interesą, įrodymus rinko savo iniciatyva. Atsakovė valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia. Vadovaujantis viešais registrų duomenimis E. P. IĮ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai: VSDFV Šilalės skyriui - 3 519,20 Eur, VĮ Turto bankas – 1 039,81 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui kaip įmonės savininkui ir vadovui, nes šis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydamas žalą kreditoriams.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės savininkas turi žinoti apie jam priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Valstybinės įmonės registrų centro duomenimis nustatyta, kad E. P. individualios įmonės savininkas yra atsakovas E. P., kuris 2005 metais, 2006 metų pradžioje buvo ir įmonės vadovu. Iš Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1012-569/2017 esančio pateikto ieškinio matyti, kad E. P. individuali įmonė nuo 2005 m. tinkamai nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos prievolės – sumokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius. Ieškovas byloje taip pat nurodė, kad įmonė nemoki buvo jau 2006 m., todėl atsakovas E. P. jau 2006 metais turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis įmonė jau nuo 2006 m. galimai buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas (savininkas) neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 4 559,01 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Atsakovas duomenų, kad įmonės nemokumas atsirado kitu metu, teismui nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip E. P. individualios įmonės vadovas, būdamas jos savininku, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo ir jo kreditorių interesus, nes atsakovas E. P., būdamas įmonės savininku bei vadovu, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas E. P. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 103 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai. Iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo bankrutavusios E. P. individualio įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai 4 559,01 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 01 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš E. P. 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) žyminio mokesčio, 3,96 Eur (tris eurus 96 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 106,96 Eur (vieną šimtą šešis eurus 96 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė