Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-48-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-19
Bylos Nr.
2A-48-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
A. O.
Trečiasis asmuo
R. K.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja V. Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-48-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei M. P., ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Lazickui, atsakovui A. O.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui A. O., trečiajam asmeniui R. K., institucijai duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), o M. P. yra A. O. sūnus; 2) priteisti iš atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 Lt nuo ieškinio pareiškimo dienos ir 14400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjant bylą ieškovė M. P. reikalavimo nustatyti tėvystę atsisakė ir bylą dėl to prašė nutraukti, nes atsakovas tėvystę pripažino gera valia ir civilinės metrikacijos įstaigoje sūnų įregistravo. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 1991 m., pradėjo bendrauti, gyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M.. Teigė, jog atsakovas tėvystės niekada neginčijo, bet jis tuo metu neturėjo asmens dokumento, todėl vaiką ieškovė įregistravo kaip vieniša mama. Ieškovė paaiškino, kad jų santykiai ilgainiui blogėjo ir visiškai nutrūko apie 1994 m., tačiau ji atsakovo neieškojo, nesidomėjo ką jis veikia, kol visiškai atsitiktinai nesutiko mieste ir tuomet kreipėsi į teismą. Ieškovė teigė, kad ji buvo pasirengusi viena išauginti ir išauklėti sūnų, būti jam ir mama, ir tėčiu, tačiau berniukui augant įsitikino, kad jam reikalinga ir tėviška parama. Nurodė, kad šalių sūnus yra paauglys, jo išlaikymui: maistui, buto dalies išlaidoms apmokėti, sveikatos ir higienos priemonėms, dailės būrelio mokestis, mokymosi priemonėms, poilsio ir laisvalaikio išlaidoms per mėnesį ieškovė išleidžia daugiau nei 1000 Lt. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, o likusią išlaikymo išlaidų dalį prisiėmė sau. Kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt už kiekvieną mėnesį, viso 14400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečio M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. P., a.k. (duomenys neskelbtini); 2) priteisė iš atsakovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-02-27 iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisė iš atsakovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) 4680 Lt už laikotarpį nuo 2005-02-27 iki 2008-02-27; 4) nepilnamečio M. P. motiną M. P. paskyrė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir įpareigojo ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti tėvystę ir bylą šioje dalyje nutraukė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo A. O. į valstybės biudžetą 200 Lt ieškovei valstybės skirto advokato pagalbai apmokėti ir 5,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 205,16 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tėvystę pripažino ir (duomenys neskelbtini) gimusio M. P. naujai išduotame gimimo liudijime, nurodant duomenis apie tėvus įrašyta: tėvas A. O., o motina M. P.. Todėl ieškovės atsisakymą byloje nuo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas, įvertinęs nepilnamečio M. P. tėvų turtinę padėtį pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, vaiko tėvų galimybės teikti išlaikymą sūnui yra nevienodos ir ieškovė pagal savo turtinę padėtį turi geresnes galimybes išlaikyti sūnų nei atsakovas. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių sąmatą vaiko mėnesio išlaikymui būtinų išlaidų suma yra 1114 Lt. Tačiau teismas, įvertinęs nepilnamečio M. poreikių turinį, konstatavo, kad ne visos ieškovės sąmatoje nurodytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, kaip pavyzdžiui, ieškovės nuosavo būsto draudimo išlaidos, o kai kurių sąmatoje nurodytų išlaidų buvimą, kaip pavyzdžiui, baseino, teatro reguliarus lankymas nepilnametis M. nepripažino ir paneigė, nurodydamas, kad baseino jis nelanko, o teatre buvo prieš pusantrų metų, nes jo nemėgsta, nepagrįstai sąmatoje padidintos išlaidos viešajam transportui vykstant į dailės pamokas per mokslo metus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovės nurodyto dydžio vaiko poreikiai neatitinka vaiko tėvų turtinės padėties. Todėl teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, kitus jo išlaikomus asmenis, kuriems išlaikymą atsakovas privalo teikti pagal įstatymą, taip pat įvertinęs nepilnamečio M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikius, iš atsakovo A. O. priteisė išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-02-27 iki M. P. pilnametystės. Teismas pažymėjo, jog toks išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo lygį. Nurodė, jog esminei pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šis dydis gali kisti. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo A. O. priteistinas išlaikymo sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005-02-27 iki 2008-02-27. Teismas pažymėjo, jog ieškovė be jokio pagrindo gimus sūnui suteikė prioritetą savo asmeninėm savybėm, kaip ji nurodė - savo išdidumui atsakovo atžvilgiu, dėl ko nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus, gimus vaikui nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimą, kad jis pagal savo pajamas ir pareigą išlaikytiniams ieškovės reikalaujamų sumokėti 14400 Lt negali, nes jų realiai neturi, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2005-2008 metų laikotarpiu ieškovė per mėnesį uždirbdavo po 830,45 Lt ir ji pagal pajamas taip pat neturėjo realios galimybės sūnaus išlaikymui skirti 800 Lt per mėnesį, be to, vaiko poreikiai, lyginant su poreikiais dabartiniu laikotarpiu, buvo mažesni nei nurodyti ieškovės pateiktoje išlaidų sąmatoje, taip pat įvertino ir tai, kad nepilnametis įsiskolinimo laikotarpiu papildomai gaudavo valstybės skiriamus vaiko pinigus. Todėl teismas iš atsakovo A. O. įsiskolinimo laikotarpiu priteisė sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 130 Lt per mėnesį, viso 4680 Lt. Nepilnamečio M. P. motiną M. P. teismas paskyrė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise, įpareigojant ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais. Pažymėjo, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau teismui šeimos bylose suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus ir teismas gali jų patenkinti daugiau, negu buvo pareikšta. Todėl nepilnamečio M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina M. P.. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė M. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą dalyse dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šiose dalyse ieškovės ieškinį patenkinti pilnai. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktą medžiagą, nustatytas aplinkybes ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą. Vertindamas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išvesdamas proporciją dėl lėšų vaikui skyrimo, teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis apie jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis nėra kliūtis tinkamai pasirūpinti ir išlaikyti savo vaiką. Be to, atsakovas yra jaunas, sveikas, todėl gali užsidirbti ir teikti ieškovės prašomą išlaikymo savo vaikui dydį. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turėtų būti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis, ir orientuotis į šią sumą, taip pat ieškovės išdėstytas aplinkybes, o ne į prieštaringus ir tikrovės neatitinkančius atsakovo pateiktus duomenis.

2. Teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, tik nurodė, kad ieškovė nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus. Tačiau teismas apie atsakovo elgesį visiškai nepasisakė, nors atsakovas, žinodamas, kad turi sūnų, juo visiškai nesirūpino, nelankė ir neteikė išlaikymo. Ieškovei pragyventi ir skirti lėšas vaiko išlaikymui įsiskolinimo periodu padėjo ieškovės tėvai, o ir pati ieškovė visomis išgalėmis stengėsi patenkinti vaiko poreikius. Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 130 Lt kas mėnesį nėra proporcingas galimybei pakankamai patenkinti 12 - 14 metų amžiaus vaiko poreikius ir iš esmės atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą M. P., turėjo nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tenkinant bent minimalius vaiko poreikius. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nepilnametis įsiskolinimo laikotarpiu gaudavo papildomai valstybės skiriamus vaiko pinigus ir todėl mažino reikalaujamą priteisti įsiskolinimo sumą. 12 metų vaikui įsiskolinimo laikotarpiu jokie vaiko pinigai mokami nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į ieškovės M. P. apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundom Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šio teisės akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko M. P. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi geresnes galimybes išlaikyti sūnų nei atsakovas. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad ieškovė taip pat neturi teisės nusišalinti nuo sūnaus išlaikymo. Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Vaiko išlaikymui skirta suma negali būti skiriama kitų šeimos narių poreikių tenkinimui. Be to, atsiradus poreikiui papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, ieškovei neužkertamas kelias reikalauti iš atsakovo dalies šių išlaidų priteisimo. Pripažinęs, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės ir tinkamai įvertinęs nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą. Kolegija laiko, kad atsakovas negali mokėti po 400 Lt išlaikymo dydį kas mėnesį, atsižvelgiant į jo pajamų bei ieškovės gaunamo darbo užmokesčio proporciją, į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių - sūnus H. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. O., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 33, 40 - 42, 62 - 68). Apeliantė, teigdama, kad atsakovas gauna papildomų nelegalių pajamų, šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remtis apeliantės prielaidomis, kad atsakovas turėtų galimybių gauti dar didesnį darbo užmokestį, jei to siektų, teismas negali. Kolegijos posėdyje atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, kadangi iš darbo išėjo savo noru. Jis taip pat pripažino, kad šiuo metu turi santaupų, todėl daroma išvadą, kad būtent iš šių santaupų jis privalo prisidėti prie sūnaus M. P. išlaikymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas sūnui M. išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą sūnui bei jos finansinę padėtį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, nurodė, kad ieškovė be jokio pagrindo gimus sūnui suteikė prioritetą savo asmeninėm savybėm, kaip ji nurodė - savo išdidumui atsakovo atžvilgiu, dėl ko nuo vaiko gimimo nepakankamai rūpestingai gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus, gimus vaikui nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, kitus jo išlaikomus asmenis, kuriems išlaikymą atsakovas privalo teikti pagal įstatymą, realią galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečio vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, priteisė minimalaus dydžio išlaikymą po 130 Lt per mėnesį, viso 4680 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė visiškai teisi, teigdama, jog atsakovas, žinodamas, kad turi sūnų, juo visiškai nesirūpino, nelankė ir neteikė išlaikymo, todėl nėra jokio pagrindo mažinti jam reikalingos išlaikymo įsiskolinimo sumą. Be to, dėl pasyvaus ieškovės elgesio praeityje, nepilnamečio vaikai interesai negali nukentėti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki minimalaus. Teisėjų kolegija nurodo, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu būdu negali būti nustatomas atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad be bendro pobūdžio išlaidų M. P. reikalingos ir papildomos išlaidos, kadangi vaikas lanko dailės mokyklą. Be to, pripažintina, kad vaikui augant didėja ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. Šių išlaidų dydį ieškovė byloje įrodė pateiktais vaiko išlaikymo išlaidų skaičiavimais (b.l. 57 – 58, 70). Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui M. P. iš atsakovo A. O. priteistas kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Lt, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas padidinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą iki 10800 Lt (300 Lt x 36 mėnesiai). Kolegija įvertina ir tai, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) niekaip neprisidėjo prie jo išlaikymo, nors žinojo apie jį. Nors kolegijos posėdyje atsakovas nurodė, jog sūnumi nesirūpino, kadangi buvo laisvės atėmimo vietose, tai negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis neprisidėti prie vaiko išlaikymo.

Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos 125 Lt (250 Lt : 2 = 125 Lt) atstovavimo išlaidos ieškovei bei 432 Lt žyminis mokestis ir 5,90 pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., b. l. 90, 98). Viso valstybei priteistina iš atsakovo 437,90 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui pakeisti: padidinti iš atsakovo A. O. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo įsiskolinimą M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 4680 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties litų) iki 10800 Lt (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų).

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. O. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų ieškovei M. P. ir 437,90 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis litus 90 centų) žyminio mokesčio bei pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė