Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-10-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-4517-1071/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
e2YT-4517-1071/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00505-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., I. S., V. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4517-1071/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00505-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 2.5.5; 3.4.5.2.(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokatei I. G.,suinteresuotiems asmenims A. S., A. S., I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., A. S., I. S. ir A. S., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol pareiškėjas A. S.. Nurodo, jog pareiškėjo tėvai V. S. ir L. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra jų vaikai. Nors juridiškai santuokos jie nebuvo nutraukę, bet faktiškai kartu negyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 1982 metų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas L. S. mirė. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tėvui L. S. buvo atstatyta nuosavybės teisė į 11.5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kuriuo jis su žmona D. S. naudojosi iki tėčio mirties ir toliau naudojasi po jo mirties. Jo sutuoktinė yra įregistravusi žemės ūkio valdą ir be kitų pasėlių deklaruoja pasėlius ir savo mirusio uošvio L. S. žemėse. Nurodė, jog jam tėvas visada sakydavo, kad po jo mirties žemės sklypas atiteks jam, tačiau įvykdyti savo valios nebespėjo. Jis faktiškai priėmė savo tėvo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti ir iki šiol tebevaldo kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, nes jos tėvas L. S., prieš mirtį jai sakęs turtą visiems vaikams pasidalinti po lygiai.

Suinteresuotas asmuo I. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad tėvuko (L. S.) žemę visiems vaikams reikia dalintis lygiomis dalimis.

Suinteresuotas asmuo V. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji viską palieka visiems keturiems vaikams.

Suinteresuotas asmuo A. S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad jo mirusio tėvo L. S. turtas atitektų tik vienam A. S..

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo mirusio tėvo palikimo priėmimą valdyti. Be to, nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei. Be to, nurodė, kad tik teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, esant suinteresuotų asmenų pritarimui, tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad jis po tėvo L. S. mirties, faktiškai priėmė palikimą, tai yra žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jį valdydamas kaip savo. Jis kreipėsi dėl paveldėjimo todėl, kad negalima žemės deklaruoti, nes jis nėra žemės savininkas. Jis visada prižiūrėjo tą žemę, ją dirbo, iki tėvo mirties ir po jos. Paaiškino, kad tėvas dar turėjo gyvenamąjį namą Švėkšnoje, name gyvena brolis I. S.. Po tėvuko mirties jis kreipėsi į notarą, tačiau trūko popierių, todėl paveldėjimo nesusitvarkė iki galo. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Mokesčius už žemę moka žmona, o ar moka už tėvuko žemę, jis nežino. Tėvukas kol buvo gyvas sakydavo, kad žemę palieka jam, o visa kita paliks kitiems vaikams. Jie su tėvuku buvo nuvykę pas seniūnę R dėl žemės perrašymo jam, tačiau seniūnė sakė, jog reikia užrašyti visą turtą, o tėvukas viso turto jam perrašyti nenorėjo, todėl taip ir liko nesusitvarkę. Jis žemę visada valdė kaip savo. Seserys ir broliai niekada pretenzijų dėl žemės nereiškė. Priėmęs palikimą jis sutinka namą Š perleisti broliams ir seserims. Visą tėvuko turtą po mirties valdo jie su broliu Inocentu, jis žemę, o Inocentas namą.

Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdžio metu su pareiškimu iš dalies sutiko. Jis sutiko, kad žemė lieka pareiškėjui, o namas Š jam. Paaiškino, kad dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Nesutinka, kad viskas atitektų broliui. Jis supranta, kad gali reikšti savarankiškus reikalavimus byloje dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad jo manymu visiems vaikams turi būti palikimas padalintas po lygiai. Pripažino, kad žemę brolis A valdo vienas, bet nesutinka, kad žemė atitektų vienam broliui. Į notarą dėl paveldėjimo jis nesikreipė. Žeme naudojasi vienas pareiškėjas, tiek prieš tėvo mirtį, tiek po tėvo mirties. Tėvas mirė 1996 metais. Jis nevaldo jokio tėvo palikimo. Jam buvo išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais.

Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, nes taip pat mano, kad tėvo palikimas turi būti padalintas visiems vaikams po lygiai. Ji taip pat dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Žemę valdo pareiškėjas. Pareiškėjas norėjo, kad tėvas jam užrašytų žemę, bet tėvukas nesutiko, norėjo, kad visi vaikai po lygiai paveldėtų. Ji nevaldo jokio turto po tėvo mirties. Žemę apie 30 metų valdo pareiškėjas.

Liudytoja M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus pažįsta, santykiai su visais draugiški. Palikėjas visada kalbėdavo, kad žemę paliks pareiškėjui, tai yra A. S.. Žemę visada tvarkė ir tvarko pareiškėjas, apie 25 metus. Niekas daugiau tos žemės nedirba, tik pareiškėjas. Ji girdėjo, kad tėvukas norėjo, jog žemę dirbtų pareiškėjas. Būnant tėvukui gyvam pareiškėjas irgi tvarkė žemę, jis padėjo tėvukui susitvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, dalyvavo matuojant žemę.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai draugiški su pareiškėju ir suinteresuotais asmenimis. A. S. yra jos sutuoktinis. Paaiškino, kad jie su vyru visada dirbo tėvukui priklausiusią žemę nuo kolūkio laikų. Žemė randasi (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad uošviui būnant dar gyvam, jie dirbo tą žemę, kiti vaikai nesirūpino ta žeme. Visus dokumentus dėl žemės susigrąžinimo tvarkėsi pareiškėjas ir tėvukas, jie kartu dalyvavo ją matuojant. Palikėjas visada kalbėdavo, kad žemę paliks pareiškėjui. Kol tėvukas buvo gyvas jis nenorėjo perrašyti žemės jiems, nes galvojo niekas jo nebežiūrės.

Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jos kaimynas. Pareiškėjo žemė P kaime ribojasi su jų žeme. Pareiškėjas žemę tvarko nuo pat žemės susigrąžinimo, jis vienas rūpinasi ta žeme, ūkininkauja. Žemę jis dirbo iki tėvo mirties ir po jos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Pareiškėjo mama V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir tėvas L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 9). Gimimo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo tėvai yra L. S. ir V. S. (e. b. l. 8). Santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas A. S. ir D. S. (R ) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 14).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 11.5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-12).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažymos patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė D. S. nuo 2003 m. gruodžio 10 d. yra įregistravusi žemės ūkio valdą, deklaruoja pasėlius, ūkininkauja jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taip pat deklaruoja pasėlius ir ūkininkauja uošvio L. S. (mirusio (duomenys neskelbtini)) žemėse ( e. b. l. 13).) (e. b. l. 16, 27).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, bei liudytojų D. S., L. R. ir M. L. duotų parodymų, nustatyta, kad po L. S. mirties pareiškėjas faktiškai perėmė mirusio tėvo L. S. turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), tai yra faktiškai pradėdamas jį valdyti, prižiūri ir rūpinasi žeme, deklaruoja pasėlius, tokiu būdu pareiškėjas savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Suinteresuoti asmenys nors ir nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, tačiau visi vieningai pripažino, kad pareiškėjas A. S. tėvo žeme rūpinosi tėvui esant dar gyvam ir po jo mirties. Jie visi pripažino tą aplinkybę, kad po tėvo mirties pareiškėjas vienas rūpinosi žeme, ją dirbo, o jie prie žemės dirbimo neprisidėjo. Jie patvirtino, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Byloje apklaustos liudytojos patvirtino tas aplinkybes, kad žemę (duomenys neskelbtini)., po L. S. mirties prižiūrėjo ir ją dirbo tik pareiškėjas, kiti suinteresuoti asmenys ta žeme visai nesirūpino. Liudytojos M. L. ir D. S. patvirtino, kad L. S. dar esant gyvam, jis žadėjo perrašyti tą žemės sklypą pareiškėjui, nes jis vienintelis rūpinosi ta žeme. Taip pat, suinteresuoti asmenys patvirtino, jog jie suprato teismo siūlymą pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nepateikė.

Taigi pareiškėjas, būdamas mirusiojo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). sūnus, tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas iškart po savo tėvo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, tai yra prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, kad po L. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė jo sūnus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius