- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-246-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00034-201-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo N. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. nubaustas už tai, kad jis neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros ir saugios aplinkos. 2013 m. gruodžio 6 d. namuose, kilus konfliktui tarp N. R. ir jo sutuoktinės R. R., N. R. koja spyrė R. R. į pilvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Konfliktas įvyko nepilnamečio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Šiais veiksmais N. R. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 1 punktą, 21 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutarimu N. R. pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
N. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad konfliktą inicijavo ne jis, o sutuoktinė, norėdama atimti iš jo kompiuterį. Jis fizinio smurto prieš ją nevartojo, tiesiog gulėdamas lovoje atstūmė ją nuo savęs, nes ji, bandydama pagrobti iš jo kompiuterį, buvo jam prispaudusi kaklą ir jo sveikatai grėsė realus pavojus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi mažamečio liudytojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teigia, jog mažametis turėjo būti papildomai apklaustas vaikų teisių specialistų ir psichologo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. N. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad jis yra nubaustas nepagrįstai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. R. yra nubaustas už tai, kad jis, matant savo mažamečiam sūnui, konflikto metu tarp jo ir sutuoktinės koja sutuoktinei R. R. spyrė į pilvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie N. R. veiksmai buvo įvertinti kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ir buvo kvalifikuotas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. N575 -739/2012). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, kad tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktinė situacija, tačiau tvirtina, kad jis ne spyrė, o pastūmė sutuoktinę nuo savęs. Taigi apeliantas šių veiksmų nelaiko priešingų teisei ir mano, kad konfliktą išprovokavo būtent sutuoktinė. Aukštesnysis teismas sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo ir konstatuoja, kad N. R. veiksmai visiškai atitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytoją R. R., rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečio A. R. parodymais ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad N. R. savo veiksmais pažeidė vaiko interesus.
Nors apeliantas kvestionuodamas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi mažamečio liudytojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teigia, jog mažametis turėjo būti papildomai apklaustas vaikų teisių specialistų ir psichologo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. vasario 13 d. raštu apylinkės teismui nurodė, jog dėl to paties įvykio aplinkybių, dėl kurio yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2014 m. sausio 13 d. dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, liudytoju jau buvo apklaustas mažametis A. R., bei surašytas apklausos protokolas. Atsižvelgiant į teisminių procesų ir procesinių veiksmų atlikimo žalojantį poveikį mažamečio liudytojo psichikai, nepilnamečių raidos ypatumus, Vaiko teisių apsaugos skyrius nerekomendavo dėl to paties įvykio vaiką apklausti keletą kartą (b. l. 18).
Pažymėtina ir tai, kad BPK normos (ATPK nenumato, todėl taikoma BPK analogija), saugodamos nepilnamečius liudytojus ir nukentėjusiuosius nuo psichinių traumų ar kitokių sunkių padarinių, kuriuos gali sukelti jų apklausa, nustato specialias jų apklausos taisykles. Ikiteisminio tyrimo metu paprastai jie apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą, apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad jiems nebūtų daromas neleistinas poveikis, į teisiamąjį posėdį jie kviečiami tik išimtiniais atvejais ir pan. (BPK 186 straipsnio 2 dalis). Taigi,
pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, visiškai pagrįstai rėmėsi mažamečio liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad mažametis vaikas tiesiogiai matė, kaip N. R. koja spyrė R. R. į pilvą, po to ši nugriuvo ant žemės. Mažametis parodė, jog po N. R. spyrio ir nugriuvus motinai ant grindų, jai trūko oro, jis pribėgęs padėjo jai atsikelti (22–23). Taigi mažametis vaikas matė, kaip agresyviai elgiasi jo tėvas, jis neabejotinai patyrė stresą, todėl tvirtinti, kad žala vaiko interesams nebuvo padaryta, negalima. Tą aplinkybę, kad toks N. R. elgesys turėjo neigiamos įtakos mažamečiam A. R., patvirtina ir tai, jog mažametis parodė, kad po šio įvykio jis atsisėdo ant lovos, nes buvo sukrėstas to, ką pamatė, o po to nusprendė išeiti iš namų pas senelius (b. l. 23).
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad N. R. pasirinko nepriimtiną asmeninių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį mažamečiam sūnui baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus. Toks N. R. elgesys sūnaus akivaizdoje bet kuriuo atveju yra netoleruotinas, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju skunde nurodyti motyvai, kad konfliktą išprovokavo jo sutuoktinė, bandydama atimti iš jo kompiuterį, juridinės reikšmės N. R. veiksmų kvalifikavimui neturi ir jo administracinės atsakomybės nešalina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. R. apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.