Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-04-14 · Byla Nr. BIK-152/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
BIK-152/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52874-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Artūras Ridikas
Nuteistasis
V. M.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1303/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52874-2018-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat prašoma sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nutarties vykdymą iki kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, dėl to neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino esminių prieštaravimų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, be to, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Pasak nuteistojo, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. y. kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio), taip pat nėra paneigta aplinkybė, kad V. M. vartojo alkoholį būdamas savo namuose, po vairavimo praėjus 15 min., prieš atvykstant policijai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju kasaciniame skunde ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės ir nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu. Nuteistasis dėsto savo įvykių versiją ir neigia teismų nustatytą aplinkybę, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,32 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais yra tik ginčijami nustatyti faktai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinius skundus, prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus GladutisDalia BajerčiūtėArtūras Ridikas