- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- eI-971-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02821-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- I. M., D. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams I. M. ir D. T. (D. T.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų I. M. ir D. T. 112,34 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012-01-30 iki 2020-09-30. Taip pat prašė priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-227 patvirtintais nuo 2017 m. liepos 8 d., įsigaliojusiais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 8, 21, 28, 35 punktus pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų, kas pagrindžia pareiškėjos reikalavimo teisėtumą. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Šiuo atveju atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovai ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis minėtais Nuostatais, todėl susidarė įsiskolinimas. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra pagrįstas.
Atsakovai atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos mokėti Alytaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 8 d. įsigaliojusiais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-227 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojantys Nuostatai ). Pagal nuo 2017-07-08 įsigaliojusių Nuostatų 6.5. punktą, savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas - fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 6.6. punktas). Rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – registras) kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – administratorius), vadovaudamasis aplinkos ministro 2012-11-20 įsakymu Nr. D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 8 p.). Pagal registro duomenis administratorius vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 21 p.). Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama už mokėjimo pranešime nurodytą laikotarpį ir pranešime nurodytais terminais. Rinkliava mokama į Alytaus miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 26-27 p.). Administratorius yra atsakingas už nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą, mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 82 p.). Akivaizdu, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ ,,Registrų centras“ 2020-09-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), I. M. nurodytu adresu nuo 2012-01-31 yra deklaravusi gyvenamąją vietą (2020-09-08 Gyventojų registro išrašas), todėl pagal Nuostatų 5.4. punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi nekilnojamojo turto objektas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Kai atsakovai pareiškėjos atžvilgiu yra solidarieji skolininkai, pareiškėja turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.).
Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir 2020-10-29 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovai nuo 2012-01-30 iki 2020-09-30 nesumokėjo jiems paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 112,34 Eur dydžio įsiskolinimas.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų X skyriuje reglamentuotos galimos rinkliavų lengvatos, tačiau, šiuo atveju, duomenų, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Atsakovai įstatyme nustatyta tvarka ir būdais buvo informuoti apie jų atžvilgiu iškeltą administracinę bylą, tačiau iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovų pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį bei dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio. Gavę įstatymo nustatyta tvarka teismo siųstą pareiškėjos prašymą priteisti šį įsiskolinimą atsakovai nepateikė įrodymų, kad už prašomą laikotarpį būtų sumokėję vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Dėl senaties termino taikymo
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma (112,34 Eur) susidarė už laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2020-09-30. Pareiškėja pareiškimu į teismą kreipėsi 2020-12-03, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2020 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2012-2016 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2016-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30 pareiškėjos naudai solidariai priteistina 59,80 Eur (112,34 Eur bendra apskaičiuota suma – 52,54 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2012 m. I ketvirčio iki 2016 m. IV ketvirčio dydis = 59,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų rengiant prašymą jos patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas R. S. (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 59,80 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 80 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Likusią dalį prašymo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.