Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-750-951/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-08-01
Bylos Nr.
1-750-951/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32519-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-750-951/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32519-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaravęs gyvenamąją vietą - Šiaulių m. savivaldybėje, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2009-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 2) 2012-10-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, 2013-01-28 paleistas atlikus bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai A. S., būtent: 2016-07-11 apie 18.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia paėmęs už plaukų juos tempė, taip nukentėjusiajai A. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jie visi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Santykiai su A. yra geri. Tiesiog jie yra labai skirtingi, ji – paauglė, tai visada nori būti teisi, yra labai kaprizinga ir, kaip visi vaikai, užsispyrusi. 2016-07-11 išėjo į barą, esantį PC „Norfoje“ prie jo namų, G. gatvėje. Bare išgėrė degtinės 0,5 l butelį kartu su kažkokiu vyriškiu, kurio nepažįsta. Jį buvo matęs pirmą kartą. Jis kartu su tuo vyru grįžo į namus dar pasiimti pinigų alkoholiui. Grįžus koridoriuje stovėjo dukra A., kuri jam neleido nueiti iki žmonos E., norėjo pakalbėti su ja. Jis ją pastūmė, kad ji praleistų. A. puolė ant jo. Kaip viskas vyko toliau, pasakyti negali. Galėjo būti, kad paėmė jai už plaukų ir juos patempė. Ar A. trenkė per veidą, ar galvą, pasakyti negali. Kiek kartų taip pat pasakyti negali. Neprisimena, nes buvo apsvaigęs. Savo kaltės neneigia, taip galėjo būti. Kaip A. patempė už plaukų ir kiek kartų, pasakyti negali, nes neprisimena, bet taip galėjo būti. Jis labai gailisi savo poelgio. Ar kas nors konfliktą matė, nežino. Konflikto metu tarp jo ir A. per vidurį stovėjo nepažįstamas asmuo, kuris kartu su juo parėjo iš baro. Po konflikto žmona išstūmė jį iš koridoriaus. Jis nuėjo kartu su nepažįstamu asmeniu iki baro, kur toliau vartojo alkoholį. Dėl tokio poelgio yra kaltas alkoholis. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, jokio konflikto nebūtų buvę. Jis A. dėl tokio savo poelgio atsiprašė, ji atleido. Pažada ateityje taip nesielgti, tai jam buvo didelė pamoka (40-41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su mama ir savo trimis jaunesniais broliais kartu su A. bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. A. ją ir du brolius yra įsivaikinęs, o brolis E., kuriam 6 metai, yra jo sūnus. Santykiai su A. yra blogi. Jie labai nesutaria. Kodėl - pasakyti negali, tiesiog neranda bendros kalbos ir tiek. 2016-07-11 tikslaus laiko pasakyti negali, vakare, galėjo būti apie 18.40 val., ji buvo balkone su mama ir drauge. Balkone nesimato, kas vyksta koridoriuje. Atėjo į balkoną brolis E. ir pasakė, kad parėjo tėtis su kažkokiu nepažįstamu vyru. Ji nuėjo pasižiūrėti, o mama ir draugė pasiliko balkone. Atėjusi į koridorių, pamatė A. su jai nepažįstamu vyru. Ji atsirėmė koridoriuje į kosmetinį staliuką. A., pamatęs ją, paklausė: „Kas tau yra?“ ir nieko daugiau nesakęs pastūmė abiem rankomis. Nuo smūgio nugara atsitrenkė į sieną. Fizinio skausmo jai nesukėlė, sužalojimų nepadarė. Tada A. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai per veidą, kur pataikė, tiksliai pasakyti negali, nes buvo efekto būsenoje ir buvo labai susijaudinusi. Smūgis fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimų neliko. Tada jis dešine ranka paėmė jai už surištų plaukų ir kita ranka sudavė per galvą du kartus. Dėl smūgių jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sužalojimų nepadaryta. Atėjo mama ir su nepažįstamu žmogumi, kuris buvo atėjęs kartu su tėvu, A. nuo jos atplėšė, išstūmė iš buto į koridorių. Mama konflikto nematė. Ji matė, kaip ji su A. apsistumdė ir kaip jis laikė ją už plaukų. A. laikydamas ją tampė už plaukų ir taip sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė. Atvykus policijos pareigūnams, kai mama juos iškvietė, pasakė, kad A. jai sukėlė fizinį skausmą, kai trenkė per veidą penkis kartus bei pastūmė. Taip pasakė, nes buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, supykusi ant A., kad jis taip pasielgė. A. jai per veidą trenkė tik vieną kartą ir du kartus per galvą bei tampė suėmęs už plaukų. Fizinį skausmą sukėlė tik tada, kai tampė už plaukų. Pas medikus nuvykusi nebuvo. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, nes sužalojimų nepadaryta. Jos A. atsiprašė, jam atleidžia. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (8-10, 28 b. l.).

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. ji turi tik vieną vaiką, kitus 3 jos vaikus jis įsivaikino. Visi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Arūnas yra du kartus teistas ir sėdėjęs įkalinimo vietose. Vieną kartą yra sėdėjęs už smurtą artimoje aplinkoje, kai jie susimušė. Santykiai su juo yra normalūs. Didžiausia problema - tai besaikis vartojimas alkoholio, dėl ko jis pasidaro labai piktas ir agresyvus. Jis pagrindinis asmuo, išlaikantis jų šešių asmenų šeimą. Santykiai tarp A. ir A. yra labai blogi, jie nuo pat pradžių nesutardavo. Tiesiog jie nesusikalba ir tai tęsiasi visą laiką. Visų kitų vaikų santykiai su A. yra geri, nesipyksta. 2016-07-11 ji buvo namuose, o A. išėjęs. Apie 18.40 val. jai, A. ir jos draugei būnant balkone, atėjo sūnus E. ir pasakė, kad atėjo kažkoks dėdė. Ji A. pasakė nueiti pasižiūrėti. A. nuėjo, o ji pasiliko balkone kartu su A. drauge. Praėjus kelioms minutėms ji išgirdo kažkokį triukšmą ir sąmyšį. Nuėjo pasižiūrėti į koridorių ir pamatė, kaip A. stovi priešais A.. Tarp jų stovi kažkoks vyras. A., paėmęs A.už plaukų, laikė, o A. bandė jam kažką padaryti rankomis. Ji kartu su nepažįstamu asmeniu A. išstūmė iš namų. Nepažįstamasis taip pat išėjo. Po konflikto paskambino policijos pareigūnams. Ar A. trenkė A. ir kiek kartų bei kur, pasakyti negali, nes nematė konflikto. Ar A. pastūmė A., nematė. Daugiau konflikto niekas nematė tik nepažįstamas asmuo. A. draugė konflikto metu buvo balkone, o sūnus prie kompiuterio kambaryje, kur yra balkonas. Kambario durys buvo uždarytos (31-32 b. l.).

2016-07-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. S. pareiškė, kad 2016-07-11 apie 18.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tėvas A. S. ją tampė už plaukų po kambarį, pastūmė į sieną ir 5 kartus trenkė delnu per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (9-11 b. l.).

2016-07-11 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad policiją kvietė mama E. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-07-11 apie 18.45 val. į namus grįžęs neblaivus tėvas A. S. su nepažįstamu asmeniu, supykęs ant dukters dėl klausimo: „Ko jis čia grįžo?" griebė jai už plaukų, rovė juos, stūmė ją į sieną, ranka apie 5 kartus trenkė per veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Tėvas pasišalino. Sužalojimų ant kūno nesimatė (13-14 b. l.).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. A. S. prisipažinimas ir apklausos protokole užfiksuotų jo paaiškinimų turinys, nukentėjusiosios A. S. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, liudytojos parodymai, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui su dukra, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad A. S., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – dukrą A. S., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (70-72 b. l.).

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam A. S. už nusikalstamą veiką siūlo skirti galutinę 20 parų arešto bausmę, ją atliekant poilsio dienomis. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

A. S. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (47-63 b. l.), nebaustas administracine tvarka (64-65 b. l.), nedirbantis (66 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. S. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. S. nustatyti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, jį atliekant areštinėje poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo pirmojo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Ilona Jakubėnienė