Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pi­lie­tis, išsituokęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (ankstesni teistumai išnykę), kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.05 val., kambaryje namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sutuoktine metu, kaltinamasis S. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas trenkė kumščiu vieną kartą į galvos sritį ir du kartus į nugaros sritį sutuoktinei E. S., kuri tuo metu glėbyje laikė mažametį sūnų L. S. ((duomenys neskelbtini)), jį išgąsdindamas. E. S. bandant pabėgti lipant pro langą, S. S. kūnu prispaudė dešinę koją, neleisdamas jai išlipti, padarydamas galvos dešinio smilkinio srities sumušimą, nubrozdinimą dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, dešiniojo kelio sąnario sumušimą, dešinės blauzdos šoninio paviršiaus didelę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, dešinės Achilo sausgyslės dalinį plyšimą, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2021 m. liepos 15 d., apie 21.39 val., namų valdos kieme (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, S. S. matant mažamečiui sūnui L. S. ((duomenys neskelbtini)), kairės rankos plaštaka suėmęs buvusiai sutuoktinei E. S. už kaklo stipriai suspaudė, taip nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. teisme kaltę pagal abu pareikštus kaltinimus pripažino visiškai. Pareiškus, kad praėjus daug laiko aplinkybių nepamena, buvo pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisingais, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. teisme parodė, kad ir anksčiau kaltinamasis prieš ją smurtaudavo, todėl rugpjūčio 3 dieną nutarė išsikraustyti, kaltinamasis tam prieštaravo ir bandė ją sulaikyti neleisdamas išsinešti rūbus, reikalaudamas atiduoti telefoną. Esant užrakintoms durims ji bandė pasišalinti pro verandos langą. Išstūmė lango rėmą, iškėlė vaiką, pati spėjo tik kairę koją iškelti, tada kaltinamasis prispaudė jos dešinę koją prie palangės, kurią ji ištraukė jėga, bet tą vakarą jau nebegalėjo paeiti dėl kojos skausmo. Ji iškvietė policiją. Vėliau kaltinamasis smurtą prieš ją panaudojo tada, kai pagal teismo sprendimą buvo atvežusi sūnų tėvui, kilusio konflikto dėl menkaverčių priežasčių metu.

Iš duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad pareiškėja E. S. pranešė apie tai, kad 2020-07-20, tiksliai laiko nepamena, ji kartu su vyru vežiojo siuntas (duomenys neskelbtini), tada jis pradėjo su ja konfliktuoti ir pradėjo prieš ją smurtauti, tai yra kumščiu jai sumušė dešinės rankos petį. Dėl to įvykio buvo pranešusi (duomenys neskelbtini) pareigūnams, dėl ko buvo užfiksuotas įvykis, tačiau byla nebuvo pradėta, nes su vyru S. S.susitaikė. 2020-08-02 tarp jos su vyru kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pareigūnus, jos vyras tuo metu buvo neblaivus. 2020-08-03 jos vyras grįžo apie 6 val. ryto namo būdamas neblaivus, pažadino ją ir pradėjo su ja konfliktuoti klausdamas, kad ar ji dar neišsikraustė. Tada nuėjo miegoti. Ji tuo metu pradėjo krautis daiktus, nes norėjo išeiti iš namų. Jis atsikėlė apie 11:05 val. Ji tuo metu buvo kambaryje su vaiku ir krovėsi savo daiktus, o jis vėl pradėjo ant jos šaukti sakydamas: "tu niekur neišeisi, krauk atgal visus daiktus". Tada jis pradėjo ją mušti - dešinės rankos kumščiu jai sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir du kartus smogė ranka į nugarą. Kai vyras ją mušė ji tuo metu glėbyje turėjo pasiėmusi jų bendrą sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir saugojo jį apglėbus, kad jam neužtrenktų. Po to išbėgo iš kambario, norėjo pabėgti su vaiku į lauką, tačiau durys buvo užrakintos. Galvojo kaip pabėgti iš namų, nes vyras buvo agresyvus, grįžo į kambarį, žadėjo iššokti pro kambario plastikinį langą, tačiau S. ėjo jai iš paskos. Jis vėl norėjo jai rankos kumščiu trenkti, bet ji, gindamasi, keletą kartų jį pastūmė. Taip pat jis bandė iš kišenės ištraukti jos telefoną, tačiau jam nepavyko. Tada ji išbėgo į prieangį, du kartus spyrė į prieangyje esantį langą, dėl ko jis iškrito. Iškėlė vaiką į lauką ir pasakė jam bėgti. Tada pati šoko per langą, tačiau jos vyras jai sugriebė už kojos. Jai šokant per langą nusibrozdino dešinės kojos blauzdą. Pabėgusi iš namų nubėgo į kitą sodybą, esančią šalia, ir iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Su vyru gyvena apie 7 metus, smurtauti prieš ją pradėjo prieš keturis mėnesius, ankščiau policijos nekviesdavo. Ketina su vyru pradėti skyrybų procesą, su juo taikytis nenori. Pageidauja, kad jos vyrui būtų skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1., b. l. 33-35, 36-44, 45).

Iš duomenų įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) gatve dešinėje kelio pusėje matome mūrinį namą, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kiemą, šalia ant įvažiavimo matosi iškritęs medinis lango rėmas su stiklais (fotonuotrauka Nr. 2,3 ). Langas iškritęs iš namo prieangio, nesudužęs. Iš kiemo dalies pro laukines duris (Fotonuotrauka Nr. 1) patenkame į gyvenamąjį namą. Užeiname į prieangį (fotonuotrauka Nr. 4). Matosi ertmė, kurioje buvo langas su rėmu. Paėjus toliau į namo vidų patenkame į virtuvę (fotonuotrauka Nr. 5). Virtuvėje matomi įvairūs daiktai, daiktai neišmėtyti savo vietose. Vidury kambario pastatytas juodas šiukšlių maišas su įvairiais drabužiais. Iš virtuvės sukant į kairę patenkame į dar vieną kambarį, kuriame daiktai sudėti tvarkingai. Iš virtuvės einant tiesiai pro medines baltas duris (Fotonuotrauka Nr. 6) patenkame į kambarį, kuriame matosi įvairūs daiktai bei keletas juodų maišų su rūbais. Kambaryje taip pat matoma nepaklota lova, pagalvės (Fotonuotrauka Nr. 7.). Įvykio vietoje daugiau daiktų, turinčių įtakos nusikalstamai veikai, nepastebėta (T. 1., b. l. 46-47, 48, 49-53, 54).

Iš duomenų asmens apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad nukentėjusioji E. S. sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūrint buvo matoma ant dešinės rankos esantis paraudimas ir mėlynė, ant dešinės kojos blauzdos matomas nubrozdinimas, kuris paraudęs. Daugiau apžiūrint asmenį akivaizdžių sužalojimų nepastebėta (T. 1., b. l. 55, 56, 57-58, 59).

Iš duomenų Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale matyti, kad 2020-08-03, 11:30, S. S. nustatytas 2,61 promilių girtumas (T. 1., b. l. 60-62).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 1341/2020(03) matyti, kad E. S. nustatyti sužalojimai: galvos dešinio smilkinio srities sumušimas, nubrozdinimai kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, kairio kelio sąnario sumušimas, kairės blauzdos šoninio paviršiaus didelė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, kairės Achilo sausgyslės dalinis plyšimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga. Dešinio smilkinio srities sumušimas galėjo gautis vieną kartą sudavus kumščiu. Achilo sausgyslės plyšimas būdingas netiesioginei traumai. Kiti kairės kojos sužalojimai paaiškinami trimis poveikiais (į šlaunį, kelį ir į blauzdą). E. S. padarytas Achilo sausgyslės plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (T. 1., b. l. 104-105).

Iš duomenų ekspertizės akte Nr. EG 687/2022 (03) matyti, kad nusikalstamos veikos darymo metu E. S. buvo sužalota dešinioji koja (T. 3., b. l. 57-59).

Iš duomenų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose matyti, kad pareiškėja E. S. pranešė apie tai, kad 2021-07-15, apie 15 valandą, atvežė savo sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., pas jo tėvą S. S., adresu (duomenys neskelbtini). Su S. S. yra teisiškai išsiskyrę nuo gruodžio mėnesio. Teismo nutartimi vaiką augina ji, tačiau yra ta pačia teismo nutartimi nustatyta, kad kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį ir trečią savaitgalį privalo vaikui leisti bendrauti su jo tėvu. Iš anksto buvo sutarta, kad vaiką atveš ir pati bus kartu, nes S. S. su vaiku paskutinį kartą matėsi tik sausio mėnesį, todėl bijojo, kad vaikas stresuos, bijos pasilikti. Kad ji bus kartu neprieštaravo. Visą dieną viskas buvo gerai ir vakare apie 20 valandą S. S. panoro su vaiku važiuoti į mišką grybauti, mėlyniauti. Ji jam pasakė, kad neduos vaiko vežtis, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tada S. S. labai supyko ir pasakė: "pasiimk vaiką ir važiuokit iš čia, o atveši kitą savaitgalį", pradėjo priekaištauti: "kodėl tu nepalieki sūnaus jam vienam" ir ko nevažiuoja namo. Ji tada pasėmė sūnų į rankas, įsodino į savo automobilį į vaikišką kėdutę, esančią automobilio priekyje kairėje pusėje. Pasodinus vaiką atsisuko ir pamatė, kaip S. S. artinasi prie jos, stovinčios prie automobilio, atidarytomis durelėmis ir šalia sėdynėje sėdinčio sūnaus. Prisiartino labai supykęs. Kad supykęs suprato iš jo mimikos ir padidėjusių akių. Tada jis kairės rankos plaštaka, suėmęs jai už kaklo. jį suspaudė. Pajuto stiprų skausmą, veržimą ir spaudimą kakle, pajuto baimę, pradėjo drebėti, netikėjo, kad jis gali vėl prieš ją pakelti ranką. Taip pat jis pasakė: "važiuok iš čia ir nenervink manęs". Tada paleido ir nuėjo. Ji labai išsigando, pradėjo verkti ir paskambino pagalbos telefonu. Visą konfliktą matė sūnus, kuris labai išsigando, pradėjo verkti, sakyti: "mama važiuojam iš tėčio namų". Su buvusiu sutuoktiniu nebegyvena nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio. Kai gyveno kartu jis prieš ją smurtaudavo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuolatos būdavo agresyvus, piktas, nuo tada turi jam baimę, todėl bijo ir jų bendrą vaiką palikti su juo. Konfliktą matė S. S. dukra S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kitos aplinkybės: įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme tarp gyvenamo namo ir ūkinio pastato, stovi automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Automobilis stovi už gyvenamo namo pietvakarių kryptimi. Dešinėje automobilio pusėje yra ūkinis pastatas. Automobilis priekių nukreiptas pietvakarių kryptimi, šio priekinės kairės pusės durys yra atidarytos. Ant kairės pusės priekinės sėdynės yra matyti padėta vaikiška kėdutė. Pasak nukentėjusiosios, vietoje ties atidarytomis priekinėmis kairės pusės durimis ir buvo įvykio vieta. Minėtoje vietoje yra kelias, kurio danga yra dalimis grįsta betonu bei žvyru. Žvyruoto kelio dalis yra apaugusi žole. Minėtoje vietoje jokių smurto ar kitokių konflikto požymių matyti nėra. Įvykio vieta nėra stebima ir fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis (T. 1., b. l. 145-148, 149-151, 152, 153-156, 157).

Iš duomenų asmens apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad apžiūrėjus E. S. kaklą, jokių sužalojimų ar smurto žymių nerasta (T. 1., b. l. 158, 159,160-161, 162).

Iš duomenų tyrėjos Jolantos Bružienės tarnybiniame pranešime matyti, kad tikslinant aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, bendrauta su kieme buvusiais asmenimis tai yra S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie abu grįžę iš (duomenys neskelbtini) s ir dabar laikinai gyvenantys, adresu (duomenys neskelbtini), pas S. S. tėtį S. S.. Abu minėti asmenys nurodė, kad nieko nenori pasakoti, tai yra liudyti, tik paaiškino, jog matė kaip konflikto namo kieme metu S. S. pastūmė savo buvusią žmoną E. S., kad S. S. atlikinėtų kokius kitokius veiksmus E. S. atžvilgiu, teigė nematę, abu atsisakė būti apklausti kaip liudytojai. Taip pat sprendžiant klausimą dėl smurtu artimoje aplinkoje įtariamo S. S. sulaikymo, nenustatyta, kad pastarasis keltų grėsmę asmens sveikatai ir (ar) gyvybei, buvo blaivus - alkotesteriu nustatyta 0.00 promilių, buvo pozityviai nusiteikęs , todėl nebuvo sulaikytas (T. 1., b. l. 163, 164).

Iš duomenų Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale matyti, kad 2021-07-15, 21:55, S. S. nustatyta - 0,00 promilių; 2021-07-15, 21:59, E. S. nustatyta - 0, 00 promilių (T. 1., b. l. 165-167).

Iš įtariamojo S. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kad 2020-08-03, apie 11:05 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė alų. Su žmona E. S. kilo buitinis konfliktas dėl gyvulių pardavimo, kadangi jis nesutiko parduoti gyvulio, nes jį buvo padovanojusi jo mama. E. S. pradėjo dėtis daiktus, o jis sakė, kad ji nusiramintų ir pasidėtų daiktus, taikytųsi ir toliau kartu gyventų. Labai gailisi dėl to, ką padarė savo žmonai ir mažamečiui sūnui. Prisipažįsta, kad smurtavo prieš savo žmoną E. S., kad sukėlė jai skausmą, kad išgąsdino savo mažametį sūnų. Labai nori susitaikyti su savo žmona, toliau su ja gyventi. Nori pasikeisti, nori pradėti viską iš pradžių. Pasižada daugiau nebedaryti jokių teisės pažeidimų, atlyginti žmonai E. S. padarytą žalą. Nepateisina savo poelgio. 2021-07-15 kilusio konflikto metu buvo įsiutęs, tai iš to įsiūčio galėjo sugriebti E. už kaklo. Šitos aplinkybės dėl savo emocinės tuo metu buvusios būklės jis nepamena, tačiau to neneigia. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (T. 2., b. l. 103-105, 106, 107, 114, 115, 116).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavima

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo S. S. kaltę, kad jis tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. S., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, tyčia sukėlė fizinį skausmą buvusiai sutuoktinei E. S., su kuria gyveno atskirai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

S. S. nusikalto neteistas, nuosprendžio priėmimo dienai neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teisiamas už padarytus tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas, turėjęs įtakos nusikalsti (epizodas dėl BK 138 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė skirtina kaltinamajam, tačiau atidedat jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Yra pagrindas daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tai neprieštarautų ir BK 75 straipsnio nuostatoms dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 64¹ str.), kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovė E. S. atsisakė savo ieškinio reikalavimų dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kadangi su kaltinamuoju šį klausimą išsprendė gera valia, todėl ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovės atsisakymą.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 303-305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-08-03 iki 2020-08-04 įskaitytinai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, 7 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priimti ieškovės E. S. atsakymą savo civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.