Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-19 · Administracinė byla Nr. I-818-162/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
I-818-162/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02760-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I-818-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02760-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai E. P.,

atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovėms Silvai Paulikienei bei Alvydai Urbonienei,

2017 m. gegužės 16 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. B3-1873(5.12) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. P. skundu ir patikslintu skundu prašo:

1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. B3-1873(5.12), kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti informaciją apie kitą asmenį;

2) įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie tai, ar R. R., gyvenančiai Šilalės rajone, teisėtai paskirta socialinė pašalpa.

Pareiškėja skunde (b. l. 1-2) ir patikslintame skunde (b. l. 49-52) nurodo, kad ji kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis apie tai, ar kaimynė R. R., gyvenanti Šilalės rajone, teisėtai gauna socialinę pašalpą. Mano, kad R. R. neteisėtai ir nepagrįstai gauna socialinę pašalpą už dviejų anūkų išlaikymą, nors realiai jų neišlaiko. Pažymi, jog tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena dvi R. R., todėl neaišku, apie kurią R. R. atsakovė skundžiamu raštu pateikė informaciją. Paaiškina, kad ne kartą kreipėsi į institucijas dėl viešojo intereso gynimo, tačiau buvo atsisakoma patikrinti R. R. gaunamų pašalpų pagrįstumą. Teigia, jog į teismą kreipėsi gindama viešąjį interesą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. P. skundą ir patikslintą skundą palaikė bei prašė juos tenkinti nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos gautas atsakymas nėra informatyvus, kadangi pareiškėja negali suprasti, apie kokią R. R. yra pateikta informacija.

Atsiliepimas

Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovės Silva Paulikienė bei Alvyda Urbonienė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (b. l. 26-30, 58-60) nurodo, kad pareiškėja iš esmės ginčija kito fizinio asmens teisę į socialinę pašalpą. Tvirtina, jog atsakovės raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl net ir išnagrinėjus bylą iš esmės, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nesikeistų, o teismo procesas būtų beprasmis.

Šalies argumentai

Mano, jog pareiškėjos argumentas, kad ji kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, yra nepagrįstas. Nei Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia teisės fiziniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitiems asmenims paskirtos socialinės pašalpos teisėtumo ar pagrįstumo tikrinimo, ar viešojo intereso gynimo.

Teigia, kad pareiškėjai negali būti suteikta informacija apie kitą asmenį, jei kitas asmuo nėra davęs sutikimo dėl duomenų teikimo. Atsakovei suteikus tokią informaciją būtų pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnis.

Pažymi, jog pareiškėja tuo pačiu klausimu ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei į Šilalės rajono savivaldybės administraciją. Atsakovė nurodo ne kartą pareiškėjai paaiškinusi, kad pareiškėjos nurodytam asmeniui niekada nebuvo skirta ir mokėta jokia išmoka ar socialinė pašalpa už anūkų išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. B3-1873(5.12) (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas Nr. B3-1873(5.12)), kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti informaciją apie kitą asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą raštą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie tai, ar R. R., gyvenančiai Šilalės rajone, teisėtai paskirta socialinė pašalpa.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja ne kartą skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tvirtindama, kad jos kaimynė R. R. neteisėtai gauna socialinę pašalpą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareiškėjos skundus persiųsdavo Šilalės rajono savivaldybės administracijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundus ją informuodavo, kad R. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo skirta ir mokėta jokia išmoka ar pašalpa už anūkų išlaikymą. Pareiškėja, nesutikdama su gautais atsakymais, 2016 m. lapkričio 6 d. skundu dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, nurodydama, jog Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsakyme nėra pateiktas R. R. asmens kodas ir tiksli gimimo data, todėl neaišku, ar informacija buvo pateikta apie tą asmenį, apie kurį buvo teirautasi, kadangi tuo pačiu adresu gyvena kitas asmuo su tokiu pačiu vardu ir pavarde (b. l. 39). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (8.6-74) SD-6800 pareiškėjos skundą nagrinėti persiuntė Šilalės rajono savivaldybės administracijai (b. l. 4).

Šilalės rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. B3-1873(5.12) pareiškėją informavo, kad jeigu kitas asmuo (duomenų subjektas) nėra davęs sutikimo dėl duomenų teikimo, dėl to pareiškėjai tokia informacija apie kitą asmenį nebus suteikiama. Teisiniu Rašto Nr. B3-1873(5.12) priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 7 straipsnio 4 dalis.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu Nr. B3-1873(5.12), tvirtina, kad jis yra neinformatyvus, nes iš turinio neaišku, apie kokią R. R. yra pateikta informacija.

Informacijos gavimo iš valstybės ir savivaldybių institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas). Šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti (Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę.

Remiantis aptartomis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, akivaizdu, kad šis teisės aktas numato teisės pareiškėjui gauti duomenis apie kitą privatų asmenį. Be to, pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsnį, net ir tuo atveju, kai pareiškėjas iš institucijų prašo duomenų apie save patį, tokie duomenys jam ne visada gali būti suteikti. Tai yra, minėtas teisės aktas griežtai riboja privačių duomenų teikimą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1 dalis). ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalis numato, jog duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. To paties straipsnio 6 dalis numato, jog duomenų tvarkytojas – juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Duomenų tvarkytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą ir kt. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, draudžiama asmens kodą skelbti viešai.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog savivaldybė duomenis duomenų gavėjui apie kitą asmenį (duomenų subjektą) gali pateikti tik tuo atveju, kai yra to asmens (duomenų subjekto) sutikimas teikti jo duomenis kitam asmeniui. Tačiau jeigu nėra duomenų subjekto sutikimo teikti jo duomenis kitam asmeniui, tuomet savivaldybė gali pateikti tokią informaciją tik tiek, kiek toks teikimas neprieštarauja kitiems teisės aktams.

Skundžiamame 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. B3-1873(5.12) atsakovė pareiškėjai pateikė tik abstrakčią informaciją apie tai, kad R. R. jokių socialinių pašalpų negauna. Rašte Nr. B3-1873(5.12) atsakovė nenurodė R. R. asmens kodo, gimimo datos, kadangi R. R. nebuvo davusi sutikimo teikti jos duomenis kitiems asmenims. Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad R. R., apie kurią pareiškėja prašė pateikti informaciją, būtų sutikusi, kad atsakovė teiktų duomenis pareiškėjai. Vadinasi, nesant R. R. sutikimo teikti duomenis pareiškėjai bei draudžiant asmens kodą skelbti viešai (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti R. R. asmens kodą ar gimimo datą. Aktualu pažymėti tą faktinę aplinkybę, jog atsakovė įstatymo ribose pareiškėjai pateikė informaciją bei nurodė, kad R. R. jokių socialinių pašalpų negauna (b. l. 3, 33, 36, 40, 71).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog atsakovė Raštu Nr. B3-1873(5.12) tinkamai atsakė į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 6 d. skundą, persiųstą atsakovei nagrinėti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (8.6-74) SD-6800. Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. B3-1873(5.12) nurodytos aplinkybės bei teisės aktai, kuriais grindžiamas skundžiamas raštas. Raštas Nr. B3-1873(5.12) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nustačius, jog Raštas Nr. B3-1873(5.12) teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie tai, ar R. R., gyvenančiai Šilalės rajone, teisėtai paskirta socialinė pašalpa.

Pareiškėja skunde nurodo ginanti viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia teisės fiziniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitiems asmenims paskirtos socialinės pašalpos teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ar viešojo intereso gynimo. Šiuo atveju pareiškėjos argumentas, kad ji kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, laikytinas nepagrįstu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. P. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė