Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, registruota darbo biržoje, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 16 d. nustatyta, kad Ž. S. sūnus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje nuolat pažeidinėja drausmės ir elgesio taisykles, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties. Tuo Ž. S. nepanaudoja teisėtos motinos valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. kaltę dėl sūnaus netinkamo elgesio mokykloje pripažino bei paaiškino, kad su sūnumi apie tai ne kartą kalbėjosi, sūnus pažadėjo daugiau pamokų nepraleidinėti, nepažeidinėti mokykloje drausmės ir elgesio taisyklių.

Ž. S. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos raštas dėl K. S., kuriame nurodoma, kad mokinys sistemingai praleidinėja pamokas. Nuo šių mokslo metų pradžios praleido 56 pamokas, iš jų 35 be pateisinamos priežasties. K. S. nuolat pažeidinėja drausmės ir elgesio mokykloje taisykles: savavališkai pasišalina iš pamokų, vaikštinėja po mokyklą, jos teritoriją, į pastabas nereaguoja, pamokų metu nedirba, nuolat konfliktuoja su mokytojais, jiems grasina. K. S. stokoja mokymosi motyvacijos, neturi ugdymo(si) procesui reikalingų priemonių. 2014 m. spalio 1 d. mokinys į mokyklą atsinešė peilį ir demonstratyviai išsitraukė anglų kalbos pamokoje. Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu mama nesutiko bendradarbiauti su mokykla sprendžiant K. elgesio bei mokymosi problemas, išėjo kartu su sūnumi iš posėdžio jam nepasibaigus. Ž. S. yra pasirašiusi sutikimus dėl psichologinė ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, tačiau nei mama, nei vaikas nei karto nebuvo atėję į pokalbį (b. l. 2-3), K. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad į mokyklą atsinešė atlenkiamą peiliuką, kurį išsitraukė anglų kalbos pamokos metu iš kišenės. Jis peiliuku nieko neketino išgąsdinti ar kitaip kam pakenkti, tiesiog rado jį savo striukės kišenėje. K. S. žino, kad negali nešiotis peiliukų į mokyklą (b. l. 4), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 6).

Vertinant ar Ž. S. gal būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo, t. y. dėl jos nepilnamečio sūnaus netinkamo elgesio, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinio teisės pažeidimo kodekso 181 str. 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N¹-1379/2007, 2009 m. vasario 27 d. nutartis Nr. N575-499/2009, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N502 – 1163/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai už nepilnamečių pažeidimus, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, progimnazijoje, gimnazijoje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitos medžiagos matyti, kad nepilnametis K. S. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje pamokų ir pertraukų metu nuolat ir sistemingai destruktyviai elgiasi su mokytojais ir mokiniais, praleidinėja pamokas, neturi ugdymo procesui reikalingų priemonių. Iš Ž. S. paaiškinimo matyti, kad mamai nėra žinoma, kiek pamokų einamaisiais mokymosi metais yra praleidęs jos sūnus, kas rodo, kad Ž. S. nepakankamai domisi vaiko mokymųsi. Iš byloje esančio Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos rašto matyti, kad pedagogams kalbantis su Ž. S. dėl sūnaus K. elgesio mokykloje, ji pateisina sūnaus elgesį, teigdamas, kad mokytojai yra nusistatę prieš K., o jai pasiūlius kitą mokymosi formą (jaunimo mokyklą), Ž. S. atsisakė bei nesutiko bendradarbiauti su mokykla sprendžiant K. elgesio bei mokymosi problemas. Iš nurodyto rašto matyti, kad mokyklos pedagoginė psichologinė tarnyba nurodė, jog reikalinga K. S. teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo bei socialinio pedagogo pagalbą, tačiau nei Ž. S., nei K. S. nebuvo nei karto atėję į pokalbį. Mokykla yra išnaudojusi visas pagalbos priemones, tačiau K. S. elgesyje pokyčių ir rezultatų nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. S. nepanaudojo teisėtos motinos valdžios tinkamai aulėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, todėl padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. S. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. S. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.