Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2021 m. vasario 15 d. apie 16 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 8 eurus neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, t. y. ne mažiau kaip 0,250 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, jose yra 18,4 proc. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o kitą dalį laikė ir gabeno automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. vasario 19 d. apie 12.20 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), automobilio dalinės apžiūros metu priekinio porankio daiktadėžėje metalinėje dėžutėje rado ir paėmė jam priklausantį nurodytą kiekį narkotinės medžiagos.

Šiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 20 d. apklaustas įtariamasis K. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad maždaug prieš 9 mėn. išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi iki šiol, juo teikia pavežimo paslaugą. 2022 m. vasario 18 d. nuo 12 iki 19 val. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė pavežimo paslaugą Vilniuje. Kelionės metu pavežimo paslaugą suteikė apie 50 žmonių. 2022 m. vasario 18 d. apie 18 val. jam baigus teikti pavežimą bei atvykus namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo automobilio vidų ir dešinėje pusėje ant grindų prie galinės sėdinės pamatė raudonos spalvos metalinę dėžutę, kas buvo jos viduje, nežiūrėjo. Jis mano, kad nurodytą dėžutę paliko kažkas iš jo klientų, kuriems teikė pavežimo paslaugą. Jis nežino, kas būtent tai galėjo būti. Nuo to momento jis netikrino dėžutės turinio. 2022 m. vasario 19 d. apie 12 val. jis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilio viduje klausėsi muzikos. Maždaug po 20 min. pastebėjo į nurodytą vietą atvykusį policijos automobilį. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, prisistatė ir nurodė, kad iš jo automobilio sklinda garsi muzika. Pareigūnas pradėjo tikrinti jo automobilio vidų ir apžiūros metu rado jo minėtą metalinę raudoną dėžutę, jos viduje buvo augalinės kilmės medžiaga. Po to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Jis retkarčiais, esant šventei, vartoja narkotines medžiagas. Jis neįsigijo narkotinių medžiagų, rastų automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad jas paliko vienas iš jo klientų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. apklaustas įtariamasis K. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad iš tikrųjų metalinė dėžutė su „žole“ viduje, kurią pareigūnai paėmė iš jo 2022 m. vasario 19 d., atlikus automobilio apžiūrą, priklauso jam. Metalinėje dėžutėje buvo kanapės, kurias 2022 m. vasario 15 d. apie 16 val. įsigijo iš nepažįstamo asmens prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo pavėžėju, nuvažiavo į minėtą vietą, žinojo, kad ten galima įsigyti „žolės“ ir iš nepažįstamo asmens nupirko ją už 8 eurus. „Žolė“ buvo įdėta į plastikinį maišelį. Automobilyje jis turėjo metalinę raudonos spalvos dėžutę nuo arbatos, į kurią ir įdėjo „žolę“, o dėžutę įdėjo į daiktadėžę, esančią tarp priekinių sėdynių. Tą patį vakarą jis dalį „žolės“ surūkė, o likusi dalis buvo dėžutėje. 2022 m. vasario 19 d., iki atvykstant policijos pareigūnams, jis taip pat surūkė dalį „žolės“. Pirminės apklausos metu jis savo kaltės nepripažino, kadangi buvo sulaikytas pirmą kartą, išsigando, patyrė stresą ir bijojo prisipažinti. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Narkotinę medžiagą įsigijo tik savo vartojimui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 333/2022(01) nurodyta, kad K. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia 0,28 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje nurodyta: 1. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio iš raudonos spalvos metalinės dėžutės (paketas Nr. 538687), 2022 m. vasario 19 d. rasta ir paimta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie vairo sėdėjo K. J., apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,250 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 proc.; 2. Nuoplovose, paimtose nuo K. J. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje, kuri pripažįstama įrodymu, be kita ko, nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio iš raudonos spalvos metalinės dėžutės, 2022 m. vasario 19 d. rastos ir paimtos automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie vairo sėdėjo K. J., apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,250 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 proc.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 19 punktą nagrinėjamu atveju 0,250 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio, t. y. 5 g, kiekio ribos.

Be K. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojos Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. M. parodymais, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. M. 2022 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2022 m. vasario 19 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. J. 2021 m. vasario 15 d. apie 16 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 8 eurus neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, t. y. ne mažiau kaip 0,250 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, jose yra 18,4 proc. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o kitą dalį laikė ir gabeno automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. vasario 19 d. apie 12.20 val., Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu automobilio priekinio porankio daiktadėžėje metalinėje dėžutėje rado ir paėmė jam priklausantį nurodytą kiekį narkotinės medžiagos.

Paskelbus K. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti sumokėti baudą per 9 mėnesius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę K. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę K. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. J. – neteistas, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą baudos, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 19 d. 12.30 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 17.14 val. (dvi dienos), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 4 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas su tyrimo objektais, perduotas saugoti į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL, t. y. 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. J. galutinę bausmę – 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 19 d. 12.30 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 17.14 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti K. J. galutinį baudos dydį – 26 MGL, t. y. 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų), dydžio baudą.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką, su tyrimo objektais, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.