Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
1-1970-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02151-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-957/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02151-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 6 d., tiksliai nenustatytu laiku stotelėje, esančioje prie parduotuvės „RIMI“, Vilniuje, Kareivių g. 11A neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens, nupirkdamas už 40 litų (11,58 Eur), neteisėtai įgijo 0,7889 g augalinės kilmės narkotinę medžiagą - kanapes, kurias neteisėtai laikė su savimi, kol 2014 m. rugsėjo 6 d. 14.20 val., Vilniuje, Kareivių g. 14 policijos pareigūnai patikrinimo metu pas jį automobilyje Volvo S70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant sėdynės tarp kojų rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Taip V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Nedirba, darbo biržoje registruotas. Maždaug kartą į pusmetį draugų kompanijoje pavartoja augalinės kilmės narkotines medžiagas – kanapes. Jas vartoja jau apie keturis metus. Šia augalinės kilmės narkotine medžiaga draugai jį dažniausiai vaišina. Tačiau, būna atvejų, kai pats perka iš skirtingų žmonių. Paskutinį kartą, savo asmeniniam vartojimui vieną gramą kanapių už 40 litų nusipirko 2014 m. rugsėjo 6 d. apie 15 val. prie parduotuvės RIMI, esančios Kareivių g. 11A (automobilių stovėjimo aikštelėje), Vilniuje iš jo pažįstamo K. V.. Kanapes pirko išimtinai savo asmeniniam vartojimui, neturėdamas tikslo jas parduoti kitiems asmenims ar kitaip platinti. Su K. tuomet susitiko netyčia, neplanavo susitikti. Pamatęs K. automobilių stovėjimo aikštelėje prie minėtos Rimi parduotuvės, paklausė ar jis gali jam padėti įsigyti kanapes. Jis sutiko. Jis pats K. davė 40 litų (2 kupiūras po 20 litų). K., paėmęs pinigus, pasakė kad jo palauktų. Maždaug po 15 minučių K. sugrįžo į tą pačią vietą, kur ir buvo susitikę ir padavė jam vieną folijos lankstinuką. Jis jį paėmė ir išėjo. Tą pačią dieną, maždaug po pusvalandžio, jam ir jo draugui V. K. būnant jo automobilyje Volvo S70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kareivių g. 14, Vilniuje ir jam sėdint ant priekinės keleivio sėdynės, prie jų priėjo policijos pareigūnai ir pas jį surado kanapes, kurias pirko prieš maždaug pusvalandį iš K. V.. Pavartoti nespėjo. Dėl padaryto labai gailisi. ( b.l. 55-56 ). Papildomos apklausos metu bei pareiškus galutinį įtarimą parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir, kad anksčiau davė nevisai teisingus parodymus ir nurodė, kad narkotinę medžiagą – kanapes pirko iš pažįstamo K. V., tačiau jį apkalbėjo. Dėl to labai gailisi. Iš tikrųjų kanapes, kurias 2014 m. rugsėjo 6 d. pas jį surado policijos pareigūnai jis 2014 m. rugsėjo 6 d. ryte, laiko neatsimena, pirko iš jam nepažįstamo vyro, stotelėje prie parduotuvės RIMI, esančios Kareivių g. 11A, Vilniuje, stotelės pavadinimo neatsimena. Pirko už 40 Lt savo asmeniniam vartojimui. Vyrą, iš kurio pirko kanapes matė pirmą kartą, nežino nei jo vardo nei pavardės. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 40, 45-46, 55-56).

Liudytojas L. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėju L. S. buvo gauta duomenų apie tai, kad adresu Kareivių g. 14, Vilniuje, prie sporto klubo, automobilyje Volvo S70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys disponuoja galimai narkotinėmis medžiagomis. Dėl to, kartu su tyrėju L. S. tarnybiniu automobiliu buvo nuspręsta nuvykti minėtu adresu. Pamatęs juos, keleivis pasimetė ir pradėjo kažką slėpti. Jie priėjo, prisistatė. Jis stovėjo prie keleivio. Vairuotojas drebančiom rankom padavė vairuotojo pažymėjimą. Tuomet jis pravėrė keleivio duris, įkišo galvą į saloną ir užuodė marihuaną. Paklausė ar nėra draudžiamų daiktų prie jų automobilyje. Vairuotojas V. K. nurodė, kad nieko draudžiamo nėra. Keleivis jokio asmens dokumento nepateikė, tik prisistatė kaip V. B.. Tarp jo kojų ant sėdynės mėtėsi popieriai. Po to paprašė, kad V. B. ištrauktų tai ką paslėpė juos pamatęs, ir V. B. ištraukė popierių iš po užpakalio. Ten buvo suvyniota augalinės kilmės medžiaga, įtariama marihuana. Pristatytas į Vilniaus m. 2 PK V. B. paaiškino, kad pirko 1 gramą „žolės“ iš K. už 40 Lt, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Gavus duomenų, apie tai, kad asmuo vardu K. yra K. V. ir siekiant išimti narkotines medžiagas ir surinkti daugiau įrodymų minėtam ikiteisminiam tyrimui, 2014 m. rugsėjo 6 d. nutarimu buvo nuspręsta pas šio asmens gyvenamojoje vietoje atlikti neatidėliotiną kratą. Kratos metu jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo (b. l. 24-25).

Liudytojas V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio dieną su kaimynu V. B. nuėjo į jo automobilį, stovėjusį „Impuls“ aikštelėje, atsisėdo į jo automobilį, rūkė cigaretes. Jis matė, kaip V. B. išsitraukė popieriaus lankstinuką su „žole“, laikė jį rankose ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 21).

2014 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Volvo S70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai. Matyti, jog ant sėdynės buvo rastas perlenktas popierius, kuriame yra augalinės kilmės medžiaga (b. l. 4-6).

L. T. 2014 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus 2014 m. rugsėjo 6 d. vaizdo įrašą esantį parduotuvėje „ RIMI“, Kareivių g.11, Vilniuje V. B. nurodytoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, nesimato nei K. V. nei V. B. (b. l. 26).

Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas L. T. (b.l. 22-23).

2015 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu K. V., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo (b. l. 79-81).

2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2275 (14) nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateikta 0,7889 g. kanapių (antžeminių dalių). Kanapėse esančio delta-9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 % (b.l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra į rašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (jų dalys) yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. savo kaltę iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus ir laikius kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių pripažino visiškai ir paaiškino, jog jas naudoja pats. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Štai liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. T. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. su kolega gavo duomenų apie tai, kad adresu Kareivių g. 14, Vilniuje, prie sporto klubo, automobilyje Volvo S70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys disponuoja galimai narkotinėmis medžiagomis. Nuvykus į vietą pamatė, kaip automobilio keleivis pasimetė ir pradėjo kažką slėpti. Automobilio salone buvo juntamas marihuanos kvapas. Paprašius, kad keleivis, prisistatęs kaip V. B., ištrauktų tai, ką paslėpė pamatęs pareigūnus, šis iš po užpakalio ištraukė popierių, kuriame buvo suvyniota augalinės kilmės medžiaga. Analogiškus parodymus tyrimo metu davė ir liudytojas L. S.. Pareigūnų parodymus patvirtina liudytojo V. K. nurodytos aplinkybės bei automobilio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2275 (14) patvirtina, kad iš V. B. paimta ir tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateikta 0,7889 g kanapių (antžeminių dalių). Kanapėse esančio delta-9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas kaltinamąjį rastos narkotinės medžiagos kiekis neviršija 5 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad V. B. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog narkotinę medžiagą vartojo pats, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį (0,7889 g), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog V. B. veika peržengė administracinės atsakomybės ribas, todėl ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti skirtiną baudą ir leisti ją sumokėti dalimis (b. l. 106).

Dėl V. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, skatinantis kontroliuojamų medžiagų apyvartą). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 88-89), anksčiau neteistas (b. l. 50), administracine tvarka baustas, tačiau veikos padarymo metu nuobaudos nebegaliojo (b. l. 92-93), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 100), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 105, 103). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl V. B. prašymo skirtiną baudą išdėstyti dalimis

Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalimis, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas galėtų spręsti klausimą tik dėl tokios bausmės vykdymo pakeitimo. Taigi, kaltinamojo prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, netenkintinas. Teismas byloje taip pat nenustatė pagrindo prailginti savanorišką baudos sumokėjimo laikotarpį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, yra du mėnesiai. Pažymėtina, jog V. B. jauno amžiaus, darbingas, turi pastovų darbą, be to, šiuo baudžiamuoju įsakymu jam skirtina bauda yra mažesnė, nei pasiūlytoji prokuroro.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- po tyrimo likusios medžiagos – kanapės ir jų dalys (0,5947 g) bei objektų pakuotė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2014 m. gruodžio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK000816) (b. l. 19-20), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451 Eur ir 92 eurocentų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti galutinę bausmę – 8 MGL (301 Eur ir 28 eurocentų) dydžio baudą.

V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – po tyrimo likusias medžiagas – kanapes ir jų dalis (0,5947 g) bei objektų pakuotę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2014 m. gruodžio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK000816) (b. l. 19-20), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Išaiškinti V. B., kad:

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius