Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims S. L., D. L., L. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. L., D. L., L. L., D. L., R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys S. L., D. L., L. L. sutinka su pareiškimu visiškai. Patvirtino, jog mama su tėčiu ir po tėčio mirties gyveno ir gyvena Vėjų g. 11, Pabalių k, Kauno rajone, naudojasi visu turtu, ir visas likęs turtas po tėvo mirties priklauso mamai, jos niekada nepretendavo ir nepretenduoja į palikimą, pačios niekur dėl palikimo priėmimo taip pat nesikleipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir R. L., miręs 2002 m. rugpjūčio. 27 d., susituokė 1984 m. kovo 31 d., ir kartu gyveno Vėjų g. 11, Pabalių k, Kauno rajone, kur jiems gimė penki vaikai. Po sutuoktinio mirties yra likęs namas, esantis Vėjų g. 11, Pabalių k, Kauno rajone, ir 2 ha žemės sklypas, esantis Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Kauno rajone. Tačiau po sutuoktinio pareiškėja nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes nežinojo apie palikimo priėmimo procedūras, o turtą pradėjo valdyti faktiškai, toliau gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi visais namų apyvokos daiktai, už žemę mokėjo tenkančius mokesčius, tai žemės nuomos mokesčio kvitai.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Kaip jau nustatyta, po sutuoktinio mirties pareiškėja Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja R. L. po sutuoktinio R. L. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepateikė (b. l. 43-47). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėja po savo sutuoktinio R. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. L. po savo sutuoktinio R. L. mirties 2002 m. rugpjūčio. 27 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. rugpjūčio. 27 d., palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.