Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, 2016 m. lapkričio 26 d. leido A. S. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. S. priėmimą į darbą.

Šiais veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad lapkričio pabaigoje susirgo rūbininkas, todėl buvo paprašyta seno rūbininko padirbėti. Anksčiau įmonėje dirbęs rūbininkas nenorėjo pasirašyti darbo sutarties, todėl buvo surašyta autorinė sutartis. Su A. S. buvo sutarta, kad jis atliks rūbininko funkcijas. Jis kabino klientų striukes, išdavinėjo numeriukus. Už darbuotoją mokesčiai buvo sumokėti tiek Sodra, tiek VMI.

Tyrimo metu A. P. parodė, kad dėl patirties galimai pasirinko neteisingą darbo santykių įforminimo būdą, tačiau visi mokesčiai Sodra ir VMI už darbo santykius sumokėti. Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo pavaduoti įmonės direktorių. Pavaduojant buvo atsakinga ir už darbo santykių su darbuotojais tinkamą įforminimą. A. S. 2016 m. lapkričio 22 d. klube „Posh“ buvo pakviestas dirbti pagal autorinę sutartį, turėjo parengti rūbinės išplanavimą, išdėlioti rūbinės inventorių, kadangi jis prieš tai dirbo rūbininku ir gerai išmanė šio darbo specifiką. A. S. dirbti atvyko 2016 m. lapkričio 25 d. 23.30 val. ir turėjo dirbti iki 2016 m. lapkričio 26 d. A. S. dėl savo užimtumo negali nuolat dirbti įmonėje, nenorėjo sudaryti darbo sutarties, todėl vienam vakarui buvo nutarta sudaryti autorinę sutartį. (b. l. 2, 6, 7)

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir A. P. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 2)

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2016 m. lapkričio 26 d., apie 00.35 val., darbo inspektorius kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjais atliko patikrinimą naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame A. Stulginskio g. 8, Vilniuje. Patikrinimo metu rūbinėje dirbo, t. y., priiminėjo iš klientų viršutinius rūbus, išdavinėjo jiems rūbinės žetonus, A. S., kurio įmonės apdraustųjų sąrašuose nebuvo. A. S. paaiškino, kad A. P. prašymu rūbinėje dirbo nemokamai nuo 00.00 val., kadangi ji nerado rūbininko. A. S. taip pat nurodė, kad darbo sutartis pasirašyta nėra. A. P. pateikė 2016 m. lapkričio 22 d. autorinę sutartį su A. S. ir nurodė, kad pagal minėtą sutartį A. S. atlieka rūbinės išplanavimą. (b. l. 3)

Iš patikrinimų aktų matyti, kad buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Stulginskio g. 8, Vilniuje. Patikrinimo metu nustatyta, kad rūbinėje dirbo A. S., kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašuose nėra. (b. l. 4, 5)

Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. lapkričio 26 d. A. P. prašymu apie 00.00 val. atėjo į klubą padirbėti nemokamai rūbininku, kadangi A. P. nerado rūbininko. Jokios pasirašytos darbo sutarties nėra. (b. l. 8)

Iš Sodra išrašo matyti, kad A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 29 d. (nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 28 d. – nedraudiminis laikotarpis) (b. l. 10)

Iš 2016 m. lapkričio 22 d. autorinės sutarties tarp A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo A. P. matyti, kad A. S. įsipareigojo parengti kūrinį – rūbinės išplanavimą ir minėtą kūrinį iki 2016 m. lapkričio 26 d. perduoti užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 11-12)

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. autorinio kūrinio perdavimo-priėmimo akto matyti, kad A. S. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. P., kūrinį – rūbinės zonos naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Stulginskio g. 8, erdvių išplanavimą – kabinimo sistemų suprojektavimą ir projekto įgyvendinimą. (b. l. 14)

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo matyti, kad A. P. nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 1 d. paskirta pavaduoti direktorių. (b. l. 16)

Iš M. I. paaiškinimo matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. įmonės direktorius išėjo neapmokamų atostogų ir jį pavaduoti paskyrė A. P., kuri galimai dėl savo nepatirties ir jauno amžiaus neteisingai įformino darbo santykius su A. S.. Visi mokesčiai, susiję su darbo santykiais buvo sumokėti. (b. l. 24)

Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad Sodra ir VMI 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sumokėti mokesčiai už dirbusį A. S.. (b. l. 25)

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. nurodė, kad su A. S. buvo sudaryta autorinė sutartis, pagal kurią jis turėjo parengti rūbinės išplanavimą, išdėlioti rūbinės inventorių. Vis tik teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. buvo susiklostę darbo santykiai, o minėtų santykių įforminimas autorine sutartimi prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad esminiu autorinės sutarties požymiu, skiriančiu ją nuo kitų sutarčių, yra autoriaus turtinių teisių perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620). Taigi autorinė sutartis nuo darbo sutarties skiriasi tuo, kad asmuo dirbantis pagal darbo sutartį paklūsta darbovietėje nustatytai tvarkai – darbuotojas su darbdaviu susitaria, kad darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą pagal nustatytas darbovietėje tvarkas. Pagal autorinę sutartį susitariama dėl darbo atlikimo ir perdavimo kitai šaliai, darbo vieta, būdas pasirenkamas paties autoriaus.

Nelegalaus darbo tyrimo aktas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 26 d., apie 00.35 val., A. S. atliko rūbininko funkcijas. Minėtas asmuo priiminėjo iš klientų rūbus, išdavinėjo jiems žetonus. Apie minėtą asmenį Sodrai nebuvo pranešta, su juo darbo sutartis nebuvo nesudaryta. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos patikrinimo aktuose. Pats A. S. patvirtino, kad A. P. prašymu patikrinimo dieną apie 00.00 val. klube dirbo rūbininku, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi nekyla jokių abejonių, jog A. S. atliko darbines funkcijas, jis veikė paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai ir reikalavimams.

A. P. nurodė, jog ji pasikvietė A. S., kadangi jis anksčiau klube dirbo rūbininku (tai patvirtina ir Sodra išrašas), jis darbo sutarties nesutiko sudaryti, todėl buvo sudaryta autorinė sutartis. Taigi tai tik patvirtina, kad A. S. buvo pakviestas dirbti į įmonę kaip darbuotojas, o pati A. P. suvokė, jog tarp įmonės ir A. S. susiklostė darbo santykiai. Iš autorinės sutarties matyti, kad A. S. turėjo parengti rūbinės išplanavimą – išdėlioti rūbinės inventorių. Vis tik byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. S. atliko rūbininko funkcijas, o ne kūrė autorinį kūrinį ar pan. Be to, pati administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su A. S. buvo tartasi, kad jis atliks rūbininko funkcijas. A. S. patikrinimo dieną priiminėjo klientų rūbus, išdavinėjo numeriukus. Taigi akivaizdu, kad A. S. atliekamos pareigos klube negalėjo būti įformintos autorine sutartimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas „autorinis kūrinys” turėjo būti perduotas iki 2016 m. lapkričio 26 d. Tačiau A. S. klube dirbantis, t.y., priimantis iš klientų rūbus, buvo rastas 2016 m. lapkričio 26 d. Patikrinimo metu A. S. jokio rūbinės išplanavimo nekūrė.

Teismas konstatuoja, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. buvo susiklostę darbo santykiai. Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba jo atstovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. yra įgaliojęs jį pavaduoti, taigi būtent A. P. turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai, darbuotojas įmonėje dirbtų legaliai tik pasirašius darbo sutartį ir apie jį pranešus Sodra.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 bei 32 straipsniuose, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. padarė pakankamai šiurkštų pažeidimą, t. y. leido darbuotojui nelegaliai dirbti įmonėje. Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. P. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, pati pateikė su pažeidimu susijusius dokumentus, su jais bendradarbiavo, yra dirbanti, mokosi, jauno amžiaus, jos finansinė padėtis sunki: gauna nedidelį atlyginimą, našlaitės pensiją, jai padeda tėtis ir senelė, taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodra už dirbusį A. S. yra sumokėti.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą A. P. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali. Teismo įsitikinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, ANK 635, 636 straipsniais,

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17065828950.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.