- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-1665-498/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- D. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algimanto Smolsko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo D. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-osios valdybos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisija) 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-05-17 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos su 2011-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. R. nuteistas subendrinta 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2011-11-30, bausmės pabaiga – 2016-01-30.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2013-08-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. R. lygtinio paleidimo tvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. R. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-10-08 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos 2013-08-27 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo autoriaus nuomone teismo nutarties motyvai yra neatsakingi ir demotyvuojantys Komisijos darbą bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, nutartį pagrindė tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Nuteistojo įsitikinimu teismo jo anksčiau padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo vertinimas nutartyje yra tolygus jo pakartotiniam antram nuteisimui už tą patį nusikaltimą, kas laikytina šiurkščiu įstatymų bei Konstitucijos pažeidimu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad LR BVK 158 straipsnyje nėra nurodyta, kad padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas turi būti vertinami kaip lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo sąlyga, todėl toks teismo motyvas, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. D. R. pažymi, kad Komisija savo sprendimą taikyti lygtinį paleidimą pagrindė visapusiška lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių analize ir vertinimu, sprendimas pagrįstas ir motyvuotas, tuo tarpu teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta, šabloniška, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (LR BVK 157 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Aukštesniojo teismo nuomone apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo matu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pasitaisė tiek, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. R. yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį kada gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau vien tik formalių pagrindų konstatavimas nėra besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. R. anksčiau teistas ne vieną kartą, šiuo metu bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Nors nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, tačiau išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodyta, kad nuteistasis, analizuodamas nusikaltimo situaciją, yra linkęs ieškoti įrodymų savo nekaltumu, iš neigiamos patirties nelabai linkęs pasitaisyti. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas nemažas civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis iki šios dienos nededa pastangų tam, kad pašalinti neigiamas savo nusikaltimų pasekmes, yra atliginęs tik nežymia civilinio ieškinio dalį.
Nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, pakartotinumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs daryti turtinius nusikaltimus, kurių pavojingumas visuomenei ir priešingumas teisei nėra mažesnis, negu kitų įstatyme uždraustų nusikalstamų veikų. Manymą, kad nuteistasis yra linkusi nesilaikyti įstatymų nustatytos tvarkos asmenybė, patvirtina ir tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis buvo atleistas nuo neatliktos bausmės, tačiau šios priemonės teigiamo poveikio nuteistojo asmenybės formavimuisi nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Nors nuteistasis D. R. charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nėra baustas, skatintas, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema (27 balai), tai negali būti pakankamu pagrindu besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kartu įvertinant tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, dar yra pakankamai didelė, lygtinio paleidimo taikymas jau šiuo metu gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkias nusikalstamas veikas, kas gali būti vienas iš lemiamų veiksnių, skatinančių nusikalsti ir ateityje.
Pažymima tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę į bausmės realų veiksmingumą taip pat turi būti atsižvelgta. Lygtinio paleidimo D. R. netaikymas jokiu būdu nereiškia pakartotinio nubaudimo už nuteistojo įvykdytus nusikaltimus kadangi lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kaip jau minėta, yra ne teismo pareiga, bet teismo teisė, kuri gali būti realizuojama tik visiškai įsitikinus, jog lygtinio paleidimo taikymas pilnai atitinka visas LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą, savo išvadas tinkamai argumentavo, nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.