- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- e2-29925-1012/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23249-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. L. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padarytą 27, 95 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad jis, vykdydamas suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovui T. L. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 27, 95 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2015 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 7 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. gruodžio mėnesį nebuvo sumokėta. Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 27, 95 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra visos sąlygos kilti atsakovo deliktinei atsakomybei. Atsakovui 2016 m. gegužės 11 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai jo gyvenamojoje vietoje 2016 m. liepos 1 d. Teismo pranešime išaiškinta atsakovo pareiga per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovui T. L. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 27, 95 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2015 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 7 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. gruodžio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovui 2016 m. gegužės 11 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta. Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 27, 95 Eur. Darytina išvada, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo deliktinei atsakomybei.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) at sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigių). Pagal šio straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugos), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalys nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 27, 95 Eur. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo deliktinei atsakomybei ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 27, 95 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą laiko pagrįstu ir tenkina (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnio 4 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 27, 95 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15, 00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3, 00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (j. a .k. 188783796) iš atsakovo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27, 95 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27, 95 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.