Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2017 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 85-TE-232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą jam iškelti drausminę bylą (toliau – ir Nutarimas iškelti drausminę bylą). Tauragės AVPK atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. birželio 8 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-16 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurios pagrindu Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, neištyrus ir nenustačius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (pareiškėjo kaltės), neapklausus su tarnybiniu nusižengimu susijusių asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad rezoliucinėje Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje nėra nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, nenurodytas jo padarymo laikas, aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, nenurodyta pareiškėjo kaltės forma, žalos pobūdis, dydis. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, (toliau – ir Tvarkos aprašas), taip pat Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio reikalavimų.

4. Pareiškėjas teigė, kad ginčo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro padėjėja 2017 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą garso įrašus sunaikinti. Pareiškėjas paaiškino, jog atsižvelgdamas į nusistovėjusią praktiką ir įvertinęs, kad tai nepakenks ikiteisminiam tyrimui, praėjus penkiolikai dienų po nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo jis surašė pranešimus asmenims, kuriems jos buvo taikytos. Pranešimuose pareiškėjas teigė nenurodęs, dėl kokių veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokia asmenų procesinė padėtis ir kokios konkrečiai procesinės prievartos priemonės buvo taikytos. Pareiškėjo teigimu, paprastai ikiteisminio tyrimo metu ateityje planuojant tęsti procesinės prievartos priemonės taikymą, anksčiau surinkti duomenys nenaikinami, nes gavus naujų duomenų gali paaiškėti, kad anksčiau gauti duomenys yra reikšmingi.