- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- A5.-2450-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02066-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. V., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Inspekcija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes esant sudarytai darbo sutarčiai, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) apie A. S. įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 13 d. leido įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdyti vairuotojo darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. V. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, gailėjosi. Paaiškino, kad įmonės pagrindinis akcininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o vairuotojas A. S. su juo nesusišnekėjo, jis tuo metu atostogavo. A. S. atvažiavo kaip vairuotojas įsidarbinti, bet nebuvo su juo suderinęs ir jis pradėjo mokytis dirbti. Tik po to kai jam buvo sumokėti visi atlyginimai, buhalteris nesuprato, kaip yra mokamas atlyginimas būtent A. S., nes jis neįdarbintas įmonėje. Dabar visi mokesčiai yra sumokėti. Po to įvyko konfliktas, jis sudaužė mašinas ir buvo išvarytas iš darbo. Žinojo, kad A. S. turėjo kažkokią darbo sutartį, bet ten nėra jo (direktoriaus) parašo. Po to jis viską apiformino atgaline tvarka. Pripažįsta, kad nesukontroliavo visos šios situacijos.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylos medžiaga įrodo, jog asmuo dirbo nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., o nuo rugsėjo 15 dienos iki spalio 13 dienos darbo laiko apskaitoje buvo pažymėtos poilsio dienos, kurios irgi įeina į asmens darbo laiką. Asmens darbo laiką patvirtina darbo laiko žiniaraščiai ir pateikti paaiškinimai, tiek paties A. S., tiek įmonės vadovo K. V.. Tyrimo metu nustatyta, kad A. S. dirbo įmonėje su transportu ir vykdė funkcijas Belgijos karalystėje. Jam buvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokestis buvo traukiamas į asmens darbo užmokesčio kortelę. Tačiau apie minėtą darbo laikotarpį nuo liepos 7 d. iki spalio 14 d. nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir tokiu būdu buvo padarytas pažeidimas. Tyrimo metu K. V. teikė paaiškinimus, teikė dokumentus, su pažeidimu sutiko, gailėjosi, dėl to institucija siūlo paskirti nuobaudą sankcijos ribose.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant. K. V. protokole nurodė, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Darbuotojas A. S. savo prašyme nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gavo darbo sutartį. Atidirbęs 2 mėnesius grįžo į Lietuvą, kadangi vairuotojo pažymėjimą įsigijo mokydamasis pagal valstybinę programą. Nuvykęs į Užimtumo tarnybą sužinojo, kad yra neįdarbintas. <...> Manė, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2019 m. spalio 14 d. nebuvo įformintas VSDFV ir nebuvo draustas socialiniu draudimu, t. y. dirbo nelegaliai (b. l. 7). Tuo tarpu SODROS išrašo duomenimis, A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 m. spalio 14 d. (b. l. 9). Be to, pats įmonės direktorius K. V. nurodė, kad dėl aplaidumo nebuvo perduoti SODRAI duomenys apie A. S. įdarbinimą (b. l. 6). Nepaisant to, iš banko išrašo matyti, kad už 2019 m. liepos mėnesį A. S. gavo darbo užmokestį (b. l. 18).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 13 d., tačiau nebuvo pranešta apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. S. dirbo vairuotoju ir gavo atitinkamą darbo užmokestį už atliekamą darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), K. V. duotus paaiškinimus (b. l. 6), A. S. prašymą (b. l. 7) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog K. V. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
K. V. nuo 2006 m. lapkričio 23 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šį faktą patvirtina Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 46).
K. V., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas ne tik už A. S. įdarbinimą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėto asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad K. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nepranešęs apie A. S. asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jam dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais K. V. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalies jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, K. V. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas nustatė K. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis K. V. neteistas, administracine tvarka baustas, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kartą už administracinius nusižengimus asmens darbo ir socialinėms teisėms, baudas sumoka, dirba.
Įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad buvo nustatytas tik vienas nelegalaus darbo atvejis, kai nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, nelegalaus darbo faktas truko kelis mėnesius, K. V. bendradarbiavo su inspekcijos darbuotojais atliekant patikrinimą, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą artimą minimaliam dydžiui baudą – 1100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.