Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-08-03 · Byla Nr. ATP-406-519/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-03
Bylos Nr.
ATP-406-519/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-01086-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Administracinė byla Nr. ATP-406-519/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01086-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2; 45.4.3; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK KPB) ir Ž. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d., taikant LR ATPK 30¹ str., 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 28 d. apie 6⁵⁰ val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumas – 0,47 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – K.E.T.) 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) AVPK KPB prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Mano, kad teismas netinkamai vadovavosi LR ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejimasis su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti švelnesnės nuobaudos taikymą (LVAT nutartys bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), o taip pat asmens situacija, kaip šeima ar kitokios jo nurodytos priežastys, nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą (LVAT nutartis byloje Nr. N62-1560/2010). Pažymėjo, jog Ž. P. tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė K.E.T. reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje.

Apeliaciniu skundu Ž. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad jis prisipažino kaltas, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol. Tai pirmas tokio pobūdžio nusižengimas. Pažymėjo, jog niekada nevairuodavo išgėręs, suvokė, jog tai pavojinga. Alkoholio promilių kiekis labai nedaug viršijo leistiną normą. Jis kalbėjosi apie tai su savo šeima, taip pat išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Nesutinka su apylinkės teismo nuomone, jog paskirta administracinė nuobauda neprieštarauja ATPK numatytiems nuobaudos tikslams. Nurodo, kad visiškai neatsižvelgta į tai, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis praras darbą, nes dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės atlikti tiesioginių funkcijų. Būdamas bedarbis, negalės išlaikyti nepilnamečių vaikų, padengti įsiskolinimo vaikų išlaikymui, negalės patenkinti jų būtiniausių poreikių, sudaryti tinkamų sąlygų jų vystimuisi, taip bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Jo K.E.T. pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui, pagal savo pobūdį nėra itin pavojingas, o skirta nuobauda sukels pasekmes ne tik jam, bet ir jo nepilnamečiams vaikams, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam numatyta LR ATPK 126 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto Šiaulių AVPK KPB apeliaciniame skunde išsakyta nuomone, kad LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama straipsnio dalies sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau parenkant nuobaudos rūšį bei jos dydį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas LR ATPK 30 str.

LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama pagal norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytas ribas, tiksliai laikantis šio kodekso bei kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas LR ATPK 31 ir 32 str. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį ar jos dydį.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas Ž. P. paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad yra Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 30 str. 1 d. 1 p.), jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę bei įvertino tai, kad Ž. P. administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, paskutinį kartą baustas 2004 m., padaryti du pažeidimai buvo nedideli - automobilio vairavimas, kai neatlikta techninė apžiūra ir nustatyto greičio viršijimas 19 km/h, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai tiek kaip darbuotojas, tiek kaip žmogus, linkęs daryti išvadas - atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, turi tris mažamečius vaikus, dviems jų moka išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, turi nedidelius išlaikymo sumos įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Ž. P. 2012 m. gegužės 28 d. padarytas pažeidimas, nors ir nepateisinamas, tačiau atsitiktinis jo neigiamas poelgis bei įvertino, kad Ž. P. suvokė padaryto pažeidimo pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad Ž. P. nustatytas alkoholio promilių kiekis (0,47 promilės) nedaug viršijo leistiną normą, padarytas K.E.T. pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui, darė išvadą, jog pagal pobūdį nėra itin pavojingas. Taip pat ypatingą dėmesį atkreipė į aplinkybę, kad Ž. P. dirba vairuotoju, t. y. jo tiesioginės darbinės pareigos yra susijusios su automobilio vairavimu ir netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentės jo šeimos bei mažamečių vaikų interesai, sprendė, kad byloje esantys duomenys visumoje gali būti vertinami kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys visumoje gali būti vertinami kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą Ž. P. už padarytą KET pažeidimą. Buvo vadovautasi suformuota teismų praktika, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. viršyta leistina riba tik 0,07 promilės, K.E.T. pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui, pažeidėjo asmenybę, t. y. administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, paskutinis pažeidimas padarytas 2004 m., turi tris mažamečius vaikus, dviems moka išlaikymą, vieną augina, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 30 str. 1 d. 1 p.) ir buvo vadovautasi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nepagrįstas apelianto Ž. P. skundo argumentas, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą, o būdamas bedarbiu negalės išlaikyti nepilnamečių vaikų, padengti įsiskolinimo vaikų išlaikymui, negalės patenkinti jų būtiniausių poreikių, sudaryti tinkamų sąlygų jų vystimuisi ir bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui 2012 m. birželio 14 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Ž. P. netekus vairuotojo pažymėjimo, neturės galimybės jam suteikti kito darbo ir bus priversti jį atleisti (17 b. l.), tačiau bet kokiu atveju vairuotojas, būdamas neblaivus dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas teisines pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Ž. P. privalėjo atsižvelgti ir įvertinti visas aplinkybes bei suvokti, kad jo daromas K.E.T. pažeidimas sukels pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir šeimai, vaikams. Asmens neatsakingumas, nerūpestingumas negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo arba jos nepagrįsto neskyrimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt administracinė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams nėra nei aiškiai per griežta, nei per švelni, atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, parinkta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo šeimyninę ir materialinę padėtį, nustatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę, todėl ją keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra, nes apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl jų iš esmės pasisakė skundžiamame nutarime.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) AVPK PER 2 kuopos 2 būrio patrulio tarnybiniame pranešime (7 b. l.) nurodyta, jog nuo „automobilio vairuotojo Ž. P. <...> bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas“, tačiau toliau nurodo, kad „Alkotesterio pagalba A. B. buvo nustatytas lengvas (0,47 promilių) girtumo laipsnis <...> A. B. surašiau ATP protokolą..“, tačiau tai apeliacinės instancijos teismas vertintina kaip rašymo klaidą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Ž. P. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apeliantų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ir Ž. P. apeliacinių skundų netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus